Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., D. T., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, valstybės įmonės Turto bankas atstovas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, suinteresuoti asmenys savo poziciją išdėstė pateiktuose atsiliepimuose, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytojas S. L. teismo posėdyje (2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog pažinojo (duomenys neskelbtini), gyvenusią šeimą, joje buvo trys vaikai: D., Š. ir D., kurių tėvai P, ir A,. Pamena juos nuo dešimties metų amžiaus. Šiuose namuose, mirus sutuoktinei, gyveno P. ir dukra, D. ir Š. nebuvo. Namas kūrenamas malkomis. P. tvarkėsi buityje, jis laikė šuniuką ir katiną, sodinosi bulves, sklype augo obelys. Šiuo metu namai egzistuoja, sklypas apvertas.

Liudytoja M. V. teismo posėdyje (2019 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas) nurodė, kad yra pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pusseserė, jos motina ir P. T., buvo brolis ir sesuo. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvai visą amžių kartu gyveno (duomenys neskelbtini), jie turėjo tris vaikus – dukrą ir du sūnus, pamena tai nuo mažens, kuomet ją tėvai atsiveždavo į šią šeimą. Paaiškino, kad namus pareiškėjo tėvai statėsi santuokoje, po A. mirties P. ir D. liko gyventi minėtuose namuose. Šalia yra žemės sklypas, kuris apdirbtas, apsodintas, sutvarkyti daržai. P. T. po sutuoktinės mirties niekur kitur gyventi išvykęs nebuvo, pats mokėjo mokesčius. Daugiau pirmosios eilės įpėdinių, vaikų, nėra. Š. rūpinosi tėvo laidotuvėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), daiktinės teisės, palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Vertinant, buvo ar ne palikimas Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 7, 8), P. T. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 18). Nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties P. T. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 23). A. T. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 15 d. duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). P. T. vardu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 15 d. duomenimis registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19, 20-21). P. T. ir A. T. susituokė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9), jie santuokoje susilaukė trijų vaikų – Š. T., pareiškėjo, ir suinteresuotų asmenų – D. K. ir D. T. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 10, 11, 12). Paveldėjimo byla į A. T. palikimą nėra užvesta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Po P. T. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas Š. T. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 22).

Po A. T. mirties per teismo nustatą terminą nei palikėją pergyvenęs sutuoktinis P. T., nei pirmosios eilės įpėdiniai Š. T., D. T. ir D. K. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kaip patvirtina notaro biuro pažyma, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu pareiškėjas po P. T. mirties kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo tėvas P. T. po sutuoktinės A. T. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tuomet detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo fakto faktiniu valdymu vertinami kaip patikimi. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Šios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiškai valdyti turtą, nustatymo.

Pareiškėjo Š. T. nurodytas aplinkybes, jog jo tėvas P. T. po sutuoktinės A. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir jį iki pat mirties valdė, kadangi po žmonos mirties toliau gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo namų valdą ir žemės sklypą, rūpinosi namo šildymu šaltuoju sezono metu, mokėjo mokesčius, laikė naminius gyvūnus, patvirtino ne tik pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir suinteresuoto asmens D. T. teismo posėdyje analogiškai nurodytos aplinkybės, tam neprieštaravo ir liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju S. L. patvirtino, kad P. T., mirus sutuoktinei, tvarkėsi buityje (duomenys neskelbtini), jis laikė šuniuką ir katiną, sodinosi bulves, sklype augo obelys. Liudytoja M. V. nurodė, jog pareiškėjo tėvai namus statėsi santuokoje, kad P. T. po sutuoktinės mirties niekur kitur gyventi išvykęs nebuvo, jis liko gyventi minėtuose namuose, pats mokėjo mokesčius, šalia namų liko žemės sklypas, kuris apdirbtas, apsodintas, sutvarkyti daržai. Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti pirmiau aptarti rašytiniai bylos duomenys, kurie neprieštarauja liudytojų paaiškinimams ir vieni kitus papildo, prieštaravimų juose nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens ir liudytojų žodinius paaiškinimus dėl aplinkybių, kad P. T. po žmonos A. T. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu. Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Bylos nagrinėjimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės ir paties pareiškėjo, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiškinimai dėl atliktų veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po sutuoktinės mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas, likęs po A. T. mirties nebuvo apleistas, priešingai, juo buvo rūpinamasi, jis buvo prižiūrėtas, sumokėti mokesčiai patvirtino ne tik suinteresuoto asmens betarpiški paaiškinimai teismo posėdyje, bet ir liudytojų parodymai. Suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nereiškia, sutinka, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir jam neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Taigi, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo teismas vertina visumą duomenų, pateiktų ir ištirtų byloje. Teismo vertinimu pirmiau aptarti duomenys suponuoja išvadą, kad P. T., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios A. T. palikimą, jį valdė, naudojo, prižiūrėjo, turtu, įgytu santuokoje, rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti po A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo Š. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.