Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 15 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 16 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2019 m. vasario 17 d. veika) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie A. Š. paskirtos bausmės pridedant 2006 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. D. ir L. D., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. Š. kaltė padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl A. Š. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

7.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius A. Š. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva jis yra apkalbamas A. D., sukčiavimų nedarė, ir visiškai pagrįstai rėmėsi A. Š. bendrininkų L. D., A. D., nukentėjusiųjų R. M., R. G., T. V., liudytojų D. V., Ž. M. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad A. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

7.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

7.3. Vieninteliai argumentai, kuriais apeliantas neigia savo kaltę, yra tie patys, kuriuos jis nurodė ir apylinkės teismo posėdžio metu, t. y. jog yra nekaltas ir yra neva apkalbamas (šmeižiamas) A. D., be to, nurodo, kad jis (apeliantas) neturėjo prieigos prie interneto, todėl negalėjo padaryti nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl A. Š. kaltės apgaule įgijus svetimą turtą.

7.4. Apygardos teismo vertinimu, A. Š. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. tyčia apgaule įgijus nukentėjusiųjų R. M., R. G. ir T. V. turtą, įrodo:

7.4.1. nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi A. D. parodymai apylinkės teisme, kur jis pripažino įvykdęs inkriminuojamas nusikalstamas veikas veikdamas kartu su A. Š. ir savo tėvu L. D., nurodė, jog bijodamas A. Š. bei kitų nuteistųjų ir norėdamas ramiau gyventi pataisos namuose, vykdė visus A. Š. nurodymus, susijusius su sukčiavimų vykdymu, pažymėjo, jog A. Š. irgi ieškodavo skelbimų internete bei skambindavo pagal skelbimuose nurodytus numerius pardavėjams, pats jis (A. D.) pardavėjams neskambindavo, jis skambindavo tik savo tėvui L. D. ir išskirtinai pagal A. Š. duotus nurodymus L. D. nurodydavo duomenis, kur reikia vykti ir kokį daiktą iš pardavėjo paimti, kur vėliau tą paimtą daiktą realizuoti ir į kokias sąskaitas pervesti gautus pinigus už realizuotus daiktus. A. D. aiškinimu, kai jis skambindavo tėvui duoti nurodymus, visada šalia būdavo A. Š.. A. D. nurodė, kad tariami atsiskaitymai su pardavėjais vykdavo fiktyviomis sąskaitomis, kito sugalvoto ir realiai neegzistuojančio asmens vardu, pardavėjai pagal atsiųstas sąskaitas pinigų negaudavo (5 t., b. l. 40–42). Ikiteisminio tyrimo metu A. D. davė iš esmės tokius pačius parodymus (3 t., b. l. 191–192, 197–198);

7.4.5. liudytojo Ž. M. parodymai apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie taip pat patvirtina L. D. ir A. D. nurodomų aplinkybių teisingumą, t. y. Ž. M. nurodė, kad buvo įdėjęs skelbimą, jog superka kompiuterius, jam paskambino asmuo, jog parduoda ,,Playstation 4“, dėl pirkimo tarėsi su vienu asmeniu – jaunesniu, o kompiuterį atvežė vyresnis senolis, t. y. L. D., jam (liudytojui) dėl daiktų pirkimo buvo skambinama iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138–139, 154; 4 t., b. l. 198–199);

7.4.6. kiti rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys anksčiau nurodytų asmenų duotų parodymų teisingumą ir tuo pačiu patvirtinantys, jog A. Š. iš esmės atlikto pagrindinį vaidmenį (nurodymų davimas kitiems bendrininkams) inkriminuojamų nusikalstamų veikų vykdyme, – 2019 m. kovo 25 – 28 d. apžiūros protokolas, kai apžiūrint telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, jog abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2019 m. vasario 15–17 d., veikė jungdamasis prie (duomenys neskelbtini) kaime esančių bokštų, reikšmingu laikotarpiu šio abonemento naudotojas 230 kartų bendravo su abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju, o paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini) atsiliepė moteris, prisistačiusi D. V., kuri nurodė, jog bendrauja su A. Š., kuris (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas taip pat bendravo su L. D. naudojamu abonementu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. M. naudojamu abonementu, taksi įmonių abonementais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), R. G. ir jos sūnaus naudojamais abonementais, nukentėjusiojo T. V. naudojamu abonementu, liudytojo Ž. M. naudojamu abonementu (2 t., b. l. 88–93); 2019 m. kovo 6 d. L. D. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog L. D. darė įvairaus dydžio perlaidas (duomenys neskelbtini) terminaluose, vieną iš perlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)), 25 Eur dydžio, 2019 m. vasario 16 d. 10:54:52 val. (duomenys neskelbtini), atsiėmė D. V., be to, L. D. mobiliojo ryšio telefone rastas įrašas A. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats numeris, kuriuo, kaip nurodo L. D., jam skambindavo sūnus ir duodavo nurodymus dėl nusikalstamos veikos vykdymo, bei tas pats telefono numeris, kuriuo buvo skambinta nukentėjusiesiems, Ž. M. dėl daiktų realizavimo bei D. V., su kuria A. Š. bendravo atlikdamas bausmę (1 t., b. l. 173–182; 2 t., b. l. 165); 2019 m. balandžio 2 d. L. D. naudojamo abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog L. D. nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 26 d. bendravo su abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju ir abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju (2 t., b. l. 117–118); abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog nuo 2019 m. vasario 1 d. iki kovo 28 d. šis abonementas buvo įrenginiuose IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) bei kontaktavo su T. V., Ž. M., L. D., D. V. naudojamais abonementais (2 t., b. l. 154–155); (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos raštas, kuriame nurodyta, kad mobilusis įrenginys, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas 2019 m. vasario 15 d., apie 15 val., 18-ojo būrio 1-osios brigados gyvenamojoje patalpoje, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Š., R. M. ir kt. (2 t., b. l. 169–173); mobiliųjų įrenginių, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. vasario 21 d. buvo įdėta abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) sim kortelė, nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d. abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) sim kortelė, mobiliajame įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 12 d. buvo įdėta abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) sim kortelė, nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. vasario 21 d. abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), tame pačiame įrenginyje veikė abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d., įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 12 d. veikė abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 36–38).

7.5. Taigi, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis A. Š. dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų įvykdyme, kad būtent jis neteisėtai įkalinimo įstaigoje turimais mobiliojo ryšio įrenginiais, iš kurių vienas buvo rastas gyvenamojoje patalpoje, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. Š., daug kartų skambindavo liudytojai D. V., su kuria bendravo, tuo pačiu įrenginiu skambindavo ir nukentėjusiesiems, ir asmeniui, kuriam buvo realizuojamas neteisėtai gautas turtas, bei tuo pačiu įrenginiu liepdavo A. D. skambinti savo tėvui L. D.. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog būtent A. Š. skambindavo nukentėjusiesiems pagal internete – (duomenys neskelbtini) rastus skelbimus dėl daiktų įsigijimo ir duodavo tolimesnius nurodymus A. D., kuris, prižiūrint A. Š., tolimesnius nurodymus perduodavo savo tėvui. Nors nuteistasis A. Š. teigia, kad jis yra apkalbamas A. D., kuris, apelianto subjektyviu vertinimu, yra neadekvatus ir turintis psichikos problemų, tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kodėl apeliantas galėtų būti apkalbamas, ar kad A. D. turėtų kokių nors psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėtų duoti teisingų parodymų, tokių duomenų, argumentų nepateikė ir pats A. Š. viso ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės teisme bei apeliaciniame skunde. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais, prieštaravimų neturinčiais ir logiškais A. D. parodymais apie įvykių aplinkybes, kuriuos patvirtina anksčiau paminėti kiti byloje esantys įrodymai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo A. Š. iškelta versija, jog jis yra šmeižiamas ir yra nekaltas dėl padarytų veikų, laikytina tik apelianto gynybine pozicija, siekiant jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kaltę perkelti kitam nusikalstamų veikų įvykdymo bendrininkui – A. D..

7.6. Apeliantas skunde akcentuoja, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų negalėjo įvykdyti, nes įkalinimo įstaigoje turėjo tik paprastą mygtukinį telefoną, kuriame nėra internetinio ryšio, be to, jis nemoka naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Apygardos teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Dėl aplinkybės, kad A. Š. moka naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir naudojasi ne tik paprastu mygtukiniu telefonu, bet ir išmaniaisiais įrenginiais įkalinimo įstaigoje, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog A. Š., duodamas parodymus, vartoja mobiliųjų įrenginių terminą – žodį „schreenshot“, kad yra kaltinamas dar vieno sukčiavimo padarymu, yra padaręs analogiškus administracinės teisės pažeidimus, kai įgyto turto vertė nesiekia tos vertės, kad būtų taikytina baudžiamoji atsakomybė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog liudytojos D. V. parodymai taip pat patvirtina, jog A. Š. naudojasi išmaniaisiais įrenginiais ir internetu įkalinimo įstaigoje, kadangi D. V. nurodė, jog su A. Š. susipažino socialiniame tinkle facebook. Byloje esantys telefonų abonementų išklotinių apžiūros protokolai, paties A. Š. ir D. V. parodymai patvirtina, kad D. V. bendravo būtent su apeliantu A. Š.. Taigi, asmeniui neturint prieigos prie interneto ir nemokant juo bent minimaliai naudotis, nebūtų įmanoma turėti socialinio tinklo paskyros facebook.com, tai šiuo atveju visiškai paneigia apelianto teiginius apie interneto prieigos neturėjimą ir nemokėjimą naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

7.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys (A. D., L. D., nukentėjusiųjų, liudytojų D. V., Ž. M. parodymai, rašytiniai įrodymai) tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytų nusikalstamų veikų, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo A. Š. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. Š. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinti duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl kitų apelianto argumentų

8. Apeliantas A. Š. skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju privalo būti apklausti A. K. ir R. M., kadangi, pagal A. D. parodymus, būtent jie atliko paieškas (duomenys neskelbtini), o ne jis (A. Š.), be to, apeliantas nesupranta, kodėl A. K. ir R. M. nebuvo pareikšti kaltinimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Pažymėtina, jog šioje byloje yra sprendžiamas tik A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimas, o ne kitų asmenų, todėl hipotetiniai klausimai, kam dar galėjo ar negalėjo būti pareikšti kaltinimai pagal apelianto norus, yra nenagrinėtini. Pastebėtina ir tai, jog dėl to, kam ir kokius kaltinimus pareikšti, pagal BPK 170 straipsnio nuostatas sprendžia tik prokuroras, o ne bylą nagrinėjantis teismas. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog, kaip anksčiau nurodyta, byloje yra pakankamai neabejotinų įrodymų, jog būtent jis (A. Š.) dalyvavo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų vykdyme, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo papildomai kažką tirti ir apklausti kitus asmenis. Be to, pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, A. D. apylinkės teisme patvirtino, kad paieškas (duomenys neskelbtini) atliko ir pats A. Š., pagrindo netikėti A. D. parodymais nustatant šias aplinkybes nėra. Taigi, apklausti A. K. ir R. M. nėra pagrindo, kadangi, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, apygardos teismui nekyla abejonių, jog būtent A. Š. atliko jam kaltinime inkriminuojamus veiksmus, taip pat ir paieškas (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje.

9. Skundo argumentai dėl prašymo įpareigoti ikiteisminio tyrimo subjektus A. D. skirti psichiatrinę ekspertizę taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti A. D. pakaltinamumu (esama ar buvusia psichikos sveikata, jo gebėjimu suvokti ir/ar valdyti savo veiksmus). Tiek iš A. D. parodymų apylinkės teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad A. D. duoda logiškus, nuoseklius parodymus, bendrauja adekvačiai ir suprantamai, A. D. parodymus, kaip jau minėta, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, A. D. psichine būsena neabejoja ne tik ikiteisminio tyrimo subjektai (tyrėjai, prokuroras), pirmosios instancijos teismas, bet ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra jokios būtinybės spręsti dėl būtinumo skirti A. D. psichiatrinę ekspertizę. Pažymėtina, jog vien tai, kad A. D. davė nepalankius apeliantui parodymus, nesudaro pagrindo abejoti A. D. psichikos sveikata.

10. Apelianto prašymas grąžinti bylą iš naujo tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra visiškai nepagrįstas ir grindžiamas tik subjektyviais samprotavimais, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei apeliantas A. Š., nei jo gynėjas, nė karto proceso metu nenurodė, kad A. Š. kaltinimas būtų neaiškus, turėtų kokių nors esminių trūkumų, trukdžiusių nagrinėti bylą, skunde apeliantas taip pat nenurodė, kokie yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, dėl kurių byla galėtų būti grąžinta ikiteisminio tyrimo subjektams. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantis kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, yra aiškus, jokių esminių trūkumų neturi, todėl vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme nebuvo atlikti visi A. Š. norimi ir pageidaujami procesiniai veiksmais, savaime nereiškia, jog byla privalo būti grąžinta tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti. Kaip jau minėta, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nešališkai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištirtos, nustatytos ir išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės, siekiant nustatyti tiesą byloje, t. y. ar asmenys įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent A. Š. su kaltinime nurodytais bendrininkais įvykdė inkriminuojamas veikas, todėl spręsti dėl bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui tęsti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.