Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui UAB „Europos finansų centras“, ieškovo atstovei advokatės padėjėjai Lolitai Tarasevičiūtei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Europos finansų centras“, ieškinį atsakovams UAB „Departus Truck Service, tretiesiems asmenims UAB „Lrytas, S. M., dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018m. balandžio 14 d www.lrytas.lt publikuotame straipsnyje pavadinimu „Lietuvis kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę tada prasidėjo keisti dalykai paskelbta informacija, kad “ Būtent taip, kaip teigė, nutiko į lrytas.lt besikreipusiam S. M., kuris iš finansinėmis ir teisinėmis paslaugomis užsiimančios įmonės „Europos finansų centras“ pats išieškotos skolos neatgauna jau keturis mėnesius, o trūkus kantrybei jau ruošiasi ir teisminiams procesams“. „Mes įmonei perdavėme dešimtį nemokių klientų ir pasirašėme sutartį. Mūsų skolininkai atsiskaitė, o ta įmonė dabar disponuoja mūsų pinigais ir mums jų negrąžina, neatiduoda“, –pasakojo Saulius ir įvardino, kad viena tokių skolų siekia net 7 tūkst. eurų, o ją buvęs nemokus klientas atidavė dar gruodžio mėnesį“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia įmonės UAB „Europos finansų centras“ dalykinę reputaciją.

Taip pat priteisti 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apie teismo posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lrytas“ pranešta tinkamai. Ji teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė, trečiojo asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje nustatyta, kad 2018m. balandžio 14 d www.lrytas.lt publikuotame straipsnyje pavadinimu „Lietuvis kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę tada prasidėjo keisti dalykai paskelbta informacija, kad “Būtent taip, kaip teigė, nutiko į lrytas.lt besikreipusiam S. M., kuris iš finansinėmis ir teisinėmis paslaugomis užsiimančios įmonės „Europos finansųcentras“ pats išieškotos skolos neatgauna jau keturis mėnesius, o trūkus kantrybei jau ruošiasi ir teisminiams procesams“. „Mes įmonei perdavėme dešimtį nemokių klientų ir pasirašėme sutartį. Mūsų skolininkai atsiskaitė, o ta įmonė dabar disponuoja mūsų pinigais ir mums jų negrąžina, neatiduoda“, –pasakojo Saulius ir įvardino, kad viena tokių skolų siekia net 7 tūkst. eurų, o ją buvęs nemokus klientas atidavė dar gruodžio mėnesį“.

Tiek juridinio asmens dalykinė reputacija, tiek ir asmens saviraiškos laisvė yra saugomos ir gintinos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnis, 1 protokolo 1 straipsnis, CK 2.24 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „TEO LT“ v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Posūkis“ ir kt.

Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

EŽTT praktikoje analizuojama, ar dėl paskleistų teiginių įmonė faktiškai patyrė kažkokių finansinių nuostolių: ar žymiai sumažėjo įmonės pardavimai, kokiu mastu išplito neigiama informacija, ar jos pobūdis buvo itin neigiamas ir pan. ‚ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2014 (S).

Ieškovė ieškinyje teigė, kad paskleidus tokią informaciją, pablogėjo įmonės finansinė padėtis, sumažėjo pelnas, ieškovei tapo sudėtinga rasti naujus ir išlaikyti senus klientus. Nurodo, kad nuo 2018 08 02 neteko visų darbuotojų, byloje pateikiamas išrašas iš Sodros apie darbuotojų skaičiaus sumažėjimą po straipsnio paskelbimo (c v. b.l 86), informacija apie iki straipsnio paskelbimo ir po paskelbimo už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas faktūras ( civ.b. l 87-90) .

Už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-04-13 ieškovas išrašė 15 sąskaitų faktūrų už suteiktas paslaugas, tačiau po straipsnio paskelbimo sąskaitų nebuvo išrašyta (c.b.l 87- 91) Prie ieškinio pridėtuose prieduose nurodo, kad , ieškovo vieno mėnesio pelnas sudarė 2.770,58 Eur (66.494,00 Eur / 24mėn.; viso gauta pajamų 216.261,00 Eur, atitinkamai pelnas vidutiniškai sudarė 30,75 % nuo pajamų). Laikotarpiu nuo 2018-04-16 iki 2018-12-31 mėn. imtinai, t.y. po straipsnio paskelbimo, ieškovas gavo tik 21.790,25 Eur pajamų (cv.b. l 93-94).

Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina juridinio asmens gerą vardą (reputaciją) turi būti įvertinami keli kriterijai. Vienas iš kriterijų yra tai, kad paskleista informacija turi būti laikytina žiniomis, o ne nuomone. Žinių ir nuomonės atribojimas yra būtinas, nes teisės pagal Civilinį kodeksą ginamos tik žinių paskelbimo atveju. Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiškinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Pagal kitą kriterijų, žeminančiomis yra laikomos tik tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą. Tai turi būti klaidinga ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens (taip pat ir juridinio asmens, jam atstovaujančių asmenų) padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visu omeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai. Paskleistų žinių dalykinę reputaciją žeminantis pobūdis gali pasireikšti juridinio asmens finansinės padėties pablogėjimu, pelno sumažėjimu ateityje, bendradarbiavimo su partneriais bei klientais sunkumais, kitomis neigiamomis pasekmėmis. Jei Bendrovės klientai ar partneriai suabejoja juridinio asmens patikimumu, išsako savo nuogąstavimus ir abejones dėl tolesnio bendradarbiavimo, ir tai turi įtakos juridinio asmens veiklai, tokiu atveju galėtų būti pripažintas dalykinės reputacijos pažeminimo faktas.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala., kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Teismas

Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus ir pagrįsto įrodymo, kad atsakovės išsakytais teiginiais buvo sumenkinta ieškovės gera reputacija. Ieškovė ir šiai dienai pati patvirtino, kad nėra atsiskaičiusi su atsakove, dėl jos veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sumos iš skolininkų yra išieškotos, tačiau neatsiskaityta su atsakovu.

Vertinant byloje pateiktą įrodymą dėl darbuotojų skaičiaus mažėjimo matosi, kad įmonėje nuo 2016 01 04 dirbo 4 darbuotojai, 2016 04 13 buvo 6 darbuotojai, 2017 04 13 buvo 4 darbuotojai, o 2018 03 16 buvo du darbuotojai. Todėl ženklaus darbuotojų sumažėjimo po publikacijos teismas nekonstatuoja.

Byloje taip pat pateikta duomenų, kad 2018 10 22 Šiaulių apygardos prokuratūroje kreipimesi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta iš viešoje erdvėje skelbiamos informacijos /www.15 min/, .kad UAB „Europos finansų centras“ vadovai ir dalyviai veikė per kitą įmonę UAB „Eurodebt Lt“, kuriai iškelta bankroto byla, ir tiek UAB „Eurodet Lt“ tiek UAB „Europos finansų centras“ yra tie patys asmenys. (c.v. l.145 -151).

Sprendžiant, ar apie ieškovę paskelbta informacija neatitinka tikrovės, o, jeigu neatitinka, tai ar tas neatitikimas vertintinas kaip dalykinės reputacijos pažeidimas, ar gali būti traktuojamas kaip tam tikras neesminis nukrypimas nuo tiesos, aktualu, kokia informacija (žinia) buvo paskleista.

Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, koks konkrečiai publikacijoje skelbtas teiginys neatitiko tikrovės. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties, šiai dienai atsakovui nėra grąžintos visos jo skolininkų grąžintos išmokos, atsakovui dar nebuvo pervesta 6.230,28 Eur suma.

Byloje pateikti viešoje erdvėje atsiliepimai apie Europos finansų centras UAB, apie įmonę yra neigiami (c.v. b 180-181). 2018 10 04 /www 15 min./ publikuota vieša informacija( civ.b. l. . 193-198).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas" v. P. S. IĮ „Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas" v. UAB „Ekstra" žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas" v. P. S. IĮ „Uola", bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas" v. UAB „Ekstra" žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovo S. M. 2018 m. balandžio 14 d UAB „Lrytas“ publikuotame straipsnyje pavadinimu „Lietuvis kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę tada prasidėjo keisti dalykai --publikacijoje išdėstytus teiginius, kad Būtent taip, kaip teigė, nutiko į lrytas.lt besikreipusiam S. M., kuris iš finansinėmis ir teisinėmis paslaugomis užsiimančios įmonės „Europos finansų centras“ pats išieškotos skolos neatgauna jau keturis mėnesius, o trūkus kantrybei jau ruošiasi ir teisminiams procesams“. „Mes įmonei perdavėme dešimtį nemokių klientų ir pasirašėme sutartį. Mūsų skolininkai atsiskaitė, o ta įmonė dabar disponuoja mūsų pinigais ir mums jų negrąžina, neatiduoda“, –pasakojo Saulius ir įvardino, kad viena tokių skolų siekia net 7 tūkst. eurų, o ją buvęs nemokus klientas atidavė dar gruodžio mėnesį“. konstatuotina, kad žinia pagrįsta ir objektyvi, asmuo ją paskleidęs nėra nesąžiningas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstyta daro išvadą, kad atsakovo išsakyti (publikuoti) teiginiai, „ Būtent taip, kaip teigė, nutiko į lrytas.lt besikreipusiam S. M., kuris iš finansinėmis ir teisinėmis paslaugomis užsiimančios įmonės „Europos finansų centras“ pats išieškotos skolos neatgauna jau keturis mėnesius, o trūkus kantrybei jau ruošiasi ir teisminiams procesams“. „Mes įmonei perdavėme dešimtį nemokių klientų ir pasirašėme sutartį. Mūsų skolininkai atsiskaitė, o ta įmonė dabar disponuoja mūsų pinigais ir mums jų negrąžina, neatiduoda“, –pasakojo Saulius ir įvardino, kad viena tokių skolų siekia net 7 tūkst. eurų, o ją buvęs nemokus klientas atidavė dar gruodžio mėnesį“. yra paskleisti teisingai, atsakovo turimais duomenimis ir jų išsakytų subjektyviu vertinimu, o ieškovei neįrodžius, kad šiais teiginiais buvo pažeminta jų dalykinė reputacija, ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas. Atmetus ieškinį nepriteistina ir neturtinė žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsakovas byloje nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Teismas turėjo 14.23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Europos finansų centras“ įmonės kodas 303491917 valstybės naudai 14,23 Eur (keturiolikos eurų 23 ct ) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.