Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Scandagra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Scandagra“ (pirkėjas) ir atsakovas M. K. (pardavėjas) 2021 m. sausio 13 d. sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021-SR-210113-4, pagal kurią atsakovas ieškovei įsipareigojo parduoti 100 tonų kviečių. Sutartyje nustatytas prievolės įvykdymo terminas – nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Sutartyje kviečių kaina nustatyta pagal pristatomų grūdų klasę (Ekstra klasė – 182 Eur už 1 t., 1 klasės – 181 Eur, 2 klasės – 179 Eur, 3 klasės – 169 Eur bei pašariniai –154 Eur už 1 toną). Pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjui tik naujausios pristatomiems grūdams taikomos Lietuvos standartų redakcijos (Toliau – LST) atitinkamo grūdų priėmimo punkto techninių sąlygų reikalavimus atitinkančius grūdus (Sutarties 2.1 punktas).

14. Iš byloje esančių Grūdų priėmimo aktų Nr. SCAN-22474 ir Nr. SCAN-22475 nustatyta, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei perdavė 53 362 kilogramus grūdų (atvežta automobiliais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas ieškovei pristatė kviečius, kuriuos ieškovė atsisakė priimti, 2021 m. rugpjūčio 26 d. Grūdų (rapsų) grąžinimo aktuose Nr. 41861 bei Nr. 41865 nurodydama, jog apžiūrėjus pristatytus grūdus bei atlikus pristatytų grūdų (rapsų) mėginio tyrimą, nustatyta, jog grūdai negali būti superkami dėl LST 1524 standarto neatitinkančių rodiklių (Akte Nr. 41861 – grūdų drėgmė – 17,4; kritimo skaičius – 98, hektolitro masė – 66,7, baltymų kiekis – 14,9, glitimo kiekis – 21, šiukšlinės priemaišos – 2,8, grūdinių priemaišų – 11,5. Akte Nr. 41865 - grūdų drėgmė – 16,4; kritimo skaičius – 62, hektolitro masė – 65,7, baltymų kiekis – 14,9, glitimo kiekis – 22,4, šiukšlinės priemaišos – 2,8, grūdinių priemaišų – 10,8). Akte Nr. 41861 užfiksuota, jog grūdus atvežė vairuotojas K. B., transporto priemonė (duomenys neskelbtini) brutto: 38960; pagal Akto Nr. 41865 duomenis – vairuotojas K., transporto priemonė (duomenys neskelbtini), brutto 38260. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (adresas, nurodytas Sutarties rekvizituose) išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 26 d. Svėrimo aktus Nr. ASCAN-25410 bei Nr. ASCAN-25409.

15. Atsakovo M. K. įgaliotas atstovas 2021 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei UAB „Scandagra“ pranešimą, kuriuo informavo, jog pardavėjas M. K. 2021 m. sausio 13 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir sutartyje nustatytu terminu pristatė pirkėjui sutartą kiekį kviečių, todėl šalių sudaryta sutartis yra įvykdyta. Pranešime nurodyta, jog kviečių kokybė pagal Aktuose pateiktus rodiklius atitinka Lietuvos standarte LST 1524 įtvirtintus superkamų kviečių kokybės rodiklius. Ieškovė 2021 m. spalio 6 d. surašė atsakovui pranešimą dėl pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2021-SR-210113-4 esminio pažeidimo ir nutraukimo. Teigdama, kad nutrūkus sutarčiai su atsakovu, ieškovė privalėjo grūdus įsigyti iš kito tiekėjo ir jam sumokėjo 4 570,99 Eur daugiau, nei būtų sumokėjusi pagal sutartį su atsakovu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

16. Apeliantė laikosi pozicijos, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kviečių kokybės, nes apeliantė atsisakė priimti kviečius iš atsakovo dėl netinkamos jų kokybės. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai ignoravo sutartyje nustatytą ginčo dėl grūdų kokybės sprendimo tvarką, pagal kurią kilus nesutarimui dėl grūdų kokybės nustatymo, atsakovas turėjo pareikšti pretenziją apeliantei per 48 val.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo paminėtus argumentus laikyti pagrįstais.

19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet taip pat ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės atsisakymo priimti atsakovo pateiktus grūdus pagrįstumo, pernelyg suabsoliutino Grūdų grąžinimo aktuose užfiksuotus kviečių kokybės duomenis. Skundžiamo sprendimo išvada, kad sutarties 3.6. punkto pagrindu atsakovas galėjo ginčyti tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Scandagra“ grūdų grąžinimo aktuose nurodytus kviečių kokybės duomenis, nepagrįsta sutarties nuostatomis ar kitais argumentais.

21. Sutarties 3.6. punkte nustatyta, jog pretenzijas pirkėjui dėl pateikto grūdų kiekio ir/ar kokybės pardavėjas privalo pareikšti pirkėjui ne vėliau kaip per 48 valandas nuo grūdų kiekio ir/ar kokybės nustatymo momento. To nepadaręs pardavėjas praranda teisę reikšti bet kokias pretenzijas pirkėjui dėl pristatyto grūdų kiekio ir/ar kokybės. Pagal Sutarties 3.10 punktą – jei priėmimo punkte grūdai neatitinka LST ir/ar sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų ir šalys nesusitaria dėl grūdų pirkimo-pardavimo sąlygų pakeitimo, grūdai yra grąžinami pardavėjui ir visas grūdų grąžinimo išlaidas apmoka pardavėjas.

22. Taigi Sutarties 3.6 punkte nenurodytas dokumentas, dėl kurio pirkėjas turi reikšti pretenziją. Jame įtvirtintas pretenzijos dėl pateikto grūdų kiekio ir/ar kokybės pateikimo pirkėjui terminas (siejamas su grūdų kiekio ir/ar kokybės nustatymo momentu) bei jos nepateikimo pasekmės.

23. Ieškovė pateikė į bylą atsakovo pristatytų grūdų laboratorinių tyrimų duomenis (tyrimo peržiūrą) (2022 m. gegužės 25 d. DOK-93651, priedas Nr. 17), kuriuose, be kitų rodiklių yra nurodytas ir supelijusių grūdų kiekis (tyrimo Nr. 41863 (ASCAN-25410 ((duomenys neskelbtini)) - 5,7 %, ir tyrimo Nr. 41859 (ASCAN-25409 ((duomenys neskelbtini) - 15,6 %), taip pat vyr. laborantės A. G. 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroninius laiškus kitiems ieškovės darbuotojams (išsiųstus atitinkamai 2:44 bei 3:35 val.), kuriuose, nurodoma, jog atsakovo pristatytuose grūdų kroviniuose yra aukščiau paminėtas kiekis papelijusių grūdų, ir išvada „nepriimam“. Taigi šie duomenys leidžia spręsti, jog atsakovo grūdai buvo nepriimti būtent dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nustatyto pelėsio rodiklių neatitikimo LST nustatytiems grūdų kokybės rodikliams (pagal LST 15242019 1 lentelės „Superkamų kviečių kokybės rodiklius fuzariozės pažeistų kviečių kiekis, ne daugiau kaip 1 % (toks rodiklis nustatytas visoms kviečių klasėms)). Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti teiginiai, jog ieškovės pozicija, kokių reikalavimų neatitiko atsakovo pristatyti kviečiai, bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apie nustatytą pelėsį ieškovė nurodė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus, kartu pateikdama minėtus vyr. laborantės elektroninius laiškus, susirašinėjimą tarp ieškovo atstovo bei atsakovo per Viber programą. Tai, kad atsiliepime nurodyta ir tai, jog atsakovo grūdai neatitinka LST 1524 antroje lentelėje pateiktų normų (kviečių bazinės kokybės rodiklių), nepaneigia aukščiau paminėtų duomenų apie vyr. laborantės kitiems darbuotojams nurodytą nepriėmimo priežastį.

24. Akivaizdu, jog pretenziją galima reikšti tik tuomet, kai informacija apie grūdų grąžinimo priežastis, nustatytus grūdų kokybės rodiklius (jei grūdus atsisakoma priimti dėl netinkamos jų kokybės) pirkėjui yra/turi būti žinoma. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju atsakovas žinojo/turėjo žinoti, dėl kokių priežasčių ieškovė atsisakė priimti atsakovo grūdus, priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, reikšminga ne tik grūdų grąžinimo aktuose ar elektroniniu paštu atsakovui pateiktuose svėrimo aktuose nurodyta informacija, bet ir telefonu perduotų duomenų turinys.

25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui 2021 m. rugpjūčio 26 d. telefonu buvo persiųstas minėtas vyr. laborantės A. G. laiškas, siųstas UAB „Scandagra“ darbuotojams, kuriame nurodyta, „K. M. ASCAN-25410/(duomenys neskelbtini) pašariniai, 5,7 % papelijusių grūdų (LST iki 1 % priimam iki 3%). Nepriimam“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas neneigė, kad šią žinutę gavo ir ją skaitė (2022 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 21 min. 6 sek.). Nors atsakovas teigė, jog tuo metu žinutės turinio nesuprato, toks paaiškinimas vertintinas kritiškai. Atsakovas (ūkininkas) teisiniuose santykiuose su ieškove veikė kaip verslininkas, todėl jam taip pat taikytini aukšti atidumo bei rūpestingumo standartai. Teigdamas, kad žinutės turinio nesuprato, o ieškovės vadybininkas neatsiliepė į atsakovo skambučius, duomenų, kad siekė išsiaiškinti tikrąją grūdų grąžinimo priežastį ar papildomus tyrimo duomenis (pavyzdžiui, išsiųsdamas užklausas sutartyje nurodytu ieškovės elektroninio pašto adresu ar vadybininkui tuo pačiu būdu, kuriuo buvo pranešta apie krovinio nepriėmimą), atsakovas nenurodė ir nepateikė.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad šiuo atveju Sutarties 3.6 punktas netaikytinas, nes ginčo dėl Aktuose ieškovės nustatytos atsakovo pristatytų kviečių kokybės nebuvo, atsakovas sutiko su ieškovės atliktais kviečių kokybės patikros rezultatais, patvirtinančiais, jog pristatyti kviečiai atitinka Standarto superkamų kviečių kokybės rodiklių lentelės 4-ąją (pašarinių) klasę. Pasak atsakovės, ginčas kilo dėl ieškovės atsisakymo priimti kviečius, kuriuos pagal sutartį įsipareigojo pirkti.

27. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus. Nustačius, kad atsakovo grūdai buvo nepriimti nustačius netinkamą jų kokybę (pelėsio rodiklių neatitikimą LST), tai, kad apie tokią atsisakymo priežastį atsakovas žinojo/turėjo žinoti, bei tai, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovei pateikti ginčo grūdai buvo kokybiški, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog ginčo dėl grūdų kokybės nebuvo, ir kad šiuo atveju Sutarties 3.6 punktas netaikytinas.

28. Atsakovas į ieškovę kreipėsi tik 2021 m. rugsėjo 3 d. pranešimu, informuodamas, kad pardavėjas M. K. 2021 m. sausio 13 d. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir Sutartyje nustatytu terminu pristatė pirkėjui UAB „Scandagra“ sutartą kiekį kviečių, todėl šalių sudaryta sutartis yra įvykdyta.

29. Pažymėtina, kad šalių sudarytos sutarties 2.3. punkte numatyta, jog pasirašydamas sutartį pardavėjas patvirtino, kad susipažino ir sutinka su UAB „Scandagra“ patvirtintomis Bendrosiomis grūdų kokybės ir priėmimo sąlygomis ir įsipareigoja jų laikytis. Sutartyje pateikta nuoroda į šias sąlygas. Paminėtų sąlygų 8 punkte nustatyta, jog Laboratorinis bandinys laikomas ne trumpiau kaip 24 val. po analizės, laiką skaičiuojant nuo kitos paros 0.00 val. Per nurodytą laboratorinio bandinio saugojimo laikotarpį pardavėjas turi teisę kreiptis dėl pakartotinės ekspertizės, kuri turi būti atliekama dalyvaujant pardavėjui. Tuo atveju, jeigu pardavėjas nesikreipia dėl pakartotinės ekspertizės per šiame Sąlygų punkte nustatytą laikotarpį, laikoma, kad pardavėjas sutinka su priėmimo punkto atlikta Grūdų kokybės analize (bandymo rezultatais). Ginčo atveju laboratoriniai bandiniai, dalyvaujant pardavėjui, plombuojami, o užplombuotus ir pagal aktą šalių pasirašytus laboratorinius ėminius pardavėjas išsiunčia tyrimams Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijai. Pagal minėtų Sąlygų 11 punktą, pardavėjas ar jo atstovas turi teisę gauti Grūdų kokybės tyrimo rezultatus. Pilno kokybės tyrimo rezultatai pardavėjui išsiunčiami sutartyje nurodytu el. pašto adresu arba, jei pardavėjas nenurodė savo el. pašto, pats pardavėjas turi teisę juos atsiimti pristatymo punkto laboratorijoje. Pagal šių sąlygų 17 punktą – jei grūdai neatitinka LST ir/ar kitų sutartyje numatytų kokybės reikalavimų ir jie yra grąžinami pardavėjui, tai neatleidžia pardavėjo nuo tinkamo sutarties įvykdymo, t. y. pardavėjui lieka pareiga pateikti sutartyje nustatytus LST ir sutartyje numatytus kokybės reikalavimus atitinkančius grūdus. Jei pardavėjas negali įvykdyti pareigos pateikti LST ir kitus sutartyje numatytus kokybės reikalavimus atitinkančius grūdus, pardavėjui taikoma sutartyje numatyta atsakomybė už grūdų nepristatymą.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas pretenzijos sutartyje nustatytu terminu (t. y. laboratorinio bandinio saugojimo laikotarpiu) nepareiškė.

31. Atsakovas, pagrįsdamas teiginius, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. tuos pačius grūdus pardavė UAB „Agrokoncerno grūdai“, pateikė UAB „P“ (įmonės, atlikusios ginčo grūdų transportavimą ieškovei 2021 m. rugpjūčio 26 d.) pranešimą – patvirtinimą, kad tie patys kviečiai, jų neiškrovus iš vilkikų kitą dieną M. K. prašymu buvo pristatyti UAB „Agrokoncerno grūdai“, kur jie buvo priimti, taip pat pirkėjo UAB „Agrokoncerno grūdai“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. Svėrimo aktus Nr. APIK-17411, Nr. APIK-17412, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog pažeistų fuzariozės kviečių kiekis, atitinkamai – 0,8 bei 1 %.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minėti duomenys negali būti prilyginti šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka atliktam pakartotiniam grūdų tyrimui, tai, jog ieškovė nebuvo informuota apie ginčo grūdų tyrimą, paminėtų atsakovo įrodymų nevertina kaip galinčių paneigti ieškovės laboratorinius tyrimus.

33. Taigi, konstatavus, jog ginčo grūdai neatitiko LST nustatytų pelėsio rodiklių, bei per ieškovės papildomai nustatytą terminą nepateikus pagal sutartį numatyto kviečių kiekio, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį.

34. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Šioje normoje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas per protingą terminą, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktajai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 27 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus, jog po šalių sutarties nutraukimo, t. y. 2021 m. spalio 19 d. sudarė sutartį su A. M. dėl 50 tonų kviečių įsigijimo, ir sumokėjo 4 570,99 Eur daugiau nei būtų sumokėjusi atsakovui, todėl patyrė nuostolio. Nors atsakovas akcentavo, jog jo kviečiai buvo pašariniai, o ieškovė įsigijo I klasės kviečius, ieškovė paaiškino, kad sutartį sudarė analogiškomis sąlygomis, kaip ir su atsakovu, o teikdami grūdus subjektai dažnai apie grūdų kokybę (klasę) sužino tik po jų tyrimų atlikimo. Teigė, kad ieškovė neturėjo tikslo rasti subjektą, galintį pristatyti būtent pirmos klasės kviečius, o negavęs iš atsakovo kviečių, sudarė sutartį su kitu tiekėju pagal tuo metu buvusias kainas. Atsakovas argumentų ar įrodymų, kad ieškovė pakeičiančioje sutartyje susitarė dėl didesnės, nei rinkoje buvusios kviečių kainos, nenurodė.

37. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4 570,99 Eur nuostolių yra pagrįstas, todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB ,,Scandagra“ iš atsakovo M. K. priteista 4 781,99 Eur nuostolių ir 5 procentų)dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2022-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

39. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

40. Nagrinėjamu atveju preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteistos 53,62 Eur bylinėjimosi išlaidos. Palikus nepakeistą preliminarų sprendimą, spręstina tik dėl papildomai (tai yra tik po šio sprendimo priėmimo) patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 6 189,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog ieškovė į patirtų išlaidų advokato pagalbai sumą įtraukė išlaidas už ieškinio parengimą, nors, teikdama ieškinį dokumentinio proceso tvarka, šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikusi ir jos nebuvo priteistos, įvertinusi bylos apimtį, tai, kad joje nebuvo keliami sudėtingi teisiniai klausimai, į teismo posėdžių kiekį bei trukmę (du iš keturių teismo posėdžių neįvyko, įvykę posėdžiai truko po vieną valandą), ieškovės pateiktų procesinių dokumentų kiekį, turinį ir apimtis, suteiktų paslaugų lentelėse nurodytus veiksmus (įskaitant tai, jog už paaiškinimų rengimą priskaičiuota net 1 080 Eur suma, kuomet pagal Rekomendacijas, maksimali priteistina suma už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą siekia 179,90 Eur; už pasiruošimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose sumuojamos išlaidos dviems atstovams ir kt.), ieškinio sumą, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas, priteisiant iš atsakovo ieškovei (apeliantei) 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

42. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 108 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovė (apeliantė) UAB „Scandagra“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo M. K. apeliacinės instancijos teisme už patirtas 2 957,55 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant 108 Eur žyminį mokestį). Pridėjo išlaidas už teisinę pagalbą patvirtinančius įrodymus (2022 m. gruodžio 30 d. Motieka ir Audzevičius advokatų profesinės bendrijos apeliantei UAB „Scandagra“ išrašytą 393,25 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-12-032, suteiktų paslaugų ataskaitą, 2023 m. sausio 10 d. sąskaitos išrašą, patvirtinantį šios sąskaitos apmokėjimą; 2023 m. sausio 31 d. 2 456,30 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2023-01-057, suteiktų paslaugų ataskaitą bei 2023 m. vasario 10 banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį minėtos sąskaitos apmokėjimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, tai, kad ginčas nereikalavo specialių žinių, advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir visos ginčo aplinkybės jam buvo žinomos, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą sumažinti ir iš atsakovo apeliantei priteisti 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

44. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 48,23 Eur į teismo depozitinę sąskaitą liudytojo J. Z. kelionės išlaidoms apmokėti. Kadangi ieškinys patenkintas, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12235-534/2022, kuriuo ieškovei UAB ,,Scandagra“ iš atsakovo M. K. priteista 4 781,99 Eur nuostolių ir palūkanų, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2022-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 53,62 Eur bylinėjimosi išlaidos, nepakeistą.

Papildomai priteisti ieškovei UAB ,,Scandagra“, į. k. 300539043 iš atsakovo M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48,23 eurus į Vilniaus miesto apylinkės teismo, įmonės kodas 302942160, specialiąją (depozitinę) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, banko kodas 73000, liudytojo J. Z. kelionės išlaidoms apmokėti.

Priteisti ieškovei (apeliantei) UAB ,,Scandagra“ iš atsakovo M. K. 1 908 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.