Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1725-730/2015, bei trečiojo asmens AS „Latvijas tilti“ pareiškimu dėl nurodytą civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1725-730/2015 pagal ieškovo AB „BMGS“ ieškinį atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Hidrostatyba“, AS „Latvijas tilti“. Ieškiniu reiškiamas pagrindinis reikalavimas - panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2015 m. spalio 23 d. pranešimu Nr. 3830168 priimtą sprendimą, kuriuo Konkurso laimėtoju buvo pripažintas AB „Latvijas tilti“ konkursinis pasiūlymas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo gautas trečiojo asmens AS „Latvijas tilti“ pareiškimas dėl civilinę bylą nagrinėjančios teisėjos E. K. bei visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1725-730/2015 nagrinėjimo.

AS „Latvijas tilti“ nušalinimo pareiškimas grindžiamas dviem pagrindais: bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai leidžia abejoti jos nešališkumu; Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja yra giminystės ryšiais susijusi su ieškovo atstovu. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjanti teisėja neužtikrino informacijos, kurią trečiasis asmuo prašė pripažinti konfidencialia, apsaugos; priėmė ieškinį ir ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors ieškinys buvo pateiktas su trūkumais, teisėja operatyviai išsprendė teismo posėdžio skyrimo klausimą, kas trečiajam asmeniui kelia abejones dėl jos šališkumo. Pagrindą nušalinti visą Klaipėdos apygardos teismą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, AS „Latvijas tilti“ manymu, sudaro ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja yra ieškovo atstovo (advokato) dukra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, įvertinusi, jog pareiškėjas abejoja ne tik civilinę bylą Nr. e2-1725-730/2015 nagrinėjančios teisėjos, bet ir kitų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu, perdavė AS „Latvijas tilti“ pareikšto nušalinimo klausimą vertinti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą nagrinėjant iš pradžių (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).

Šiuo atveju pareiškėjo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai grindžiamas išimtinai procesiniais pagrindais, t. y. pareiškėjo netenkina teisėjos atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai (ieškinio priėmimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, pernelyg ilgas delsimas pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją nevieša bylos medžiaga ir kt.) Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiai teisėjai, o kartu ir visam Klaipėdos apygardos teismui, nušalinimą. Subjektai, nagrinėjantys pareikšto nušalinimo pagrįstumą, neturi teisės vertinti byloje priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas prašo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui tuo pagrindu, kad, jo žiniomis, šio teismo pirmininko patarėja yra ieškovo atstovo dukra.

Išanalizavus prašyme nurodytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma situacija nepatenka į CPK 34 straipsnio 5 dalies reguliavimą, pagal kurį civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti.

Vien aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja ir ieškovo atstovas, trečiojo asmens AB „Latvijas tilti“ teigimu, yra susiję giminystės ryšiais, nepatenkančiais į CPK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytų ryšių sąrašą, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2KT-75/2012). Tai reiškia, kad nėra pagrindo nušalinti visą apygardos teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo ir pan.), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju.

Juo labiau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-1725-730/2015 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1725-730/2015 nagrinėjimo.