Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje su apeliaciniu skundu (Nr. 2A-2393-619/2012) ir su atskiruoju skundu (Nr. 2S-1214-619/2012) atsakovo E. B. paduotu pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2393-619/2012, Nr. 2S-1214-619/2012, kuri šiame teisme turi būti nagrinėjama apeliacine tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę byla Nr. 2-634-235/2012 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – D. S. 2012 m. vasario 2 d. teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Abi šalys padavė apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 2 d. teismo sprendimo (civilinė byla Nr. 2A-2393-619/2012). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinių skundų priėmimo klausimą, 2012 kovo 7 d. nutartimis nustatė abiem šalims terminą pašalinti skundo trūkumus. Ieškovė pašalino nutartyje nurodytus trūkumus. Atsakovas dėl jo atžvilgiu priimtos 2012 m. kovo 7 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. 2S-1214-619/2012), o 2012 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl visų šio teismo teisėjų nušalinimo. Nurodo, kad ieškovę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovauja advokatė R. L., kurios sutuoktinis R. L. dirba Vilniaus apygardos teisme ir užima reikšmingas teismo kanclerio pareigas. Nurodo, kad pareiškėjui nėra žinoma, ar tarp teismo kanclerio ir šią civilinę bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos bei kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų yra susiklostę tam tikri santykiai, keliantys abejonių teismo nešališkumu subjektyviąja prasme, tačiau šis faktas – ieškovės atstovės sutuoktinio užimamos svarbios pareigos bylą nagrinėsiančiame teisme, kelia abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo objektyviąja prasme, t. y. nesuteikiamos garantijos, pašalinančios bet kokią su teismo nešališkumu susijusią abejonę.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, ši norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais). Tai reiškia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju. Tačiau toks šios nuostatos taikymas jokiais atvejais neturi prieštarauti teisingumo interesams ir asmens teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą įgyvendinimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Nagrinėjamu atveju atsakovas E. B. reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams tuo pagrindu, kad ieškovės atstovė advokatė R. L. yra Vilniaus apygardos teismo kanclerio R. L. sutuoktinė. Šis faktas pareiškėjui kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo objektyviuoju aspektu.

Nors atsakovas nušalinimo pareiškimo teisiniu pagrindu nurodo CPK 64 ir 66 straipsnius, tačiau šiuo atveju pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir jos aiškinimo bei taikymo praktiką. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovės A. B. atstovė yra advokatė R. L., kurios sutuoktinis R. L. dirba kancleriu Vilniaus apygardos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. yra tik ieškovės procesinė atstovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi ji neturi. Be to, teismo kanclerio vykdomos funkcijos nėra susijusios su teisingumo vykdymu. Konkrečių duomenų apie kanclerio artimus ryšius su konkrečiu teisėju ar teisėjais, atsakovas nepateikė. Esant tokiai situacijai, objektyviam stebėtojui neatsirastų prielaidų abejoti Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nešališkumu, todėl darytina išvada, kad civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme atsakovui bus suteiktos pakankamos teisės į nešališką teismą garantijos. Todėl nėra pagrindo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą Nr. 2A-2393-619/2012, Nr. 2S-1214-619/2012 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Turėdamas duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkrečių bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, pareiškėjas turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo E. B. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-2393-619/2012 ir Nr. 2S-1214-619/2012 nagrinėjimo ir prašymo perduoti ją nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.