- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1300-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02467-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo E. M. 970,50 Eur už atliktą darbą, 676,20 Eur išeitinę išmoką ir 1014,30 Eur už nepanaudotas atostogas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad pagal DK 231 straipsnio 1 dalį darbo ginčo šalis, nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Šiuo atveju sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas įstatyme yra nustatytas, be kita ko, tam, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2012). Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti ir neprašo jo atnaujinti, jokių aplinkybių, pateisinančių termino praleidimą, ieškovė nenurodo ir teismas, susipažinęs su pateiktais procesiniais dokumentais ir pridėtais įrodymais, nenustatė pagrindo atnaujinti terminą savo iniciatyva.
5. Teismas nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-1046 įsiteisėjo, nes dėl jo šalys į teismą iki 2024 m. kovo 11 d. nesikreipė. Teismas konstatavo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė M. B. (apeliantė) prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, kad darbo ginčų komisija 2024 m. vasario 8 d. atsisakė nagrinėti jos reikalavimus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų už 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. išieškojimo, duomenų apie draudžiamuosius laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas patikslinimo kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Sprendime nurodyta, kad surinkta medžiaga perduota Valstybinei darbo inspekcijai dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo.
8. Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija nenustatė, kad ją ir E. M. būtų sieję darbo santykiai. Nurodo, kad jos darbdavys R. M. mirė (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 22 d. darbo santykiai pasibaigė mirus darbdaviui, o jo palikimą 2023 m. spalio 5 d. priėmė E. M. Argumentuoja, jog reikalavimą reiškia CK 6.237 straipsnio pagrindu, nes paveldėtojui priėmus palikimą jau po jos atliktų darbų ir paslaugų suteikimo – gyvulių priežiūros – kyla pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, t. y. sumokėti jai išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. įvykdyti piniginę prievolę. Pažymi, jog darbo ginčų komisijos sprendimas pagrindžia, kad reikalavimą ji kildina ne nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kadangi jos ir atsakovo niekada nesiejo darbo santykiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
13. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Šios procesinės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo dispozityvumo principo įgyvendinimo. Pati ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises.
14. Tuo tarpu teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024). Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga. Tinkamas materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimas yra reikšmingas ne tik teismui siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, bet ir nuo to, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja šiuos santykius, gali priklausyti, ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė aiškiai nurodė, jog pasibaigus jos darbo sutarčiai dėl darbdavio fizinio asmens mirties, ji ir toliau atliko darbus, teikė paslaugas, t. y. prižiūrėjo mirusiojo gyvulius, iki paaiškėjo mirusiojo turto (ūkininko ūkio) paveldėtojas. Dėl to ieškovė paveldėtojui reiškia reikalavimą dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Taigi tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas nagrinėjamu atveju yra pakankamai aiškūs, tuo tarpu nustatyti, kokių teisės normų ir teisinių santykių pagrindu kildinamas ieškovės reikalavimas, yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pareiga gali būti įgyvendinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė pažymi, kad jos ir atsakovo niekada nesiejo darbo teisiniai santykiai, dėl to Darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimu jos pareiškimą atsisakyta nagrinėti kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Valstybinė darbo inspekcija taip pat nenustatė nelegalaus darbo požymių ir nepradėjo administracinės teisenos prieš E. M. Taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė inicijuoja darbo ginčą dėl teisės nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreiptis į teismą. Priešingai, tai nėra ieškinio senaties terminas, o yra procesinis terminas ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti, jo pasibaigimas (ir neatnaujinimas) lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, tačiau nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą. Tuo tarpu pagal DK 15 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, o CK reglamentuojamiems teisiniams santykiams bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
17. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.). Įrodymų nepakankamumas yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra visiškai aiškus – ji siekia, kad jai iš atsakovo būtų priteista skola už jos suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, iš ko ši skola susideda, iš kokio teisinio santykio kildinama, yra bylos nagrinėjimo iš esmės ir įrodinėjimo dalykas. Taigi, ieškinio priėmimo procesinėje stadijoje nei ieškinio reikalavimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovę pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis) ar įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė nurodė (pateikė) įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
18. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, jas taikė pernelyg formaliai ir kartu netinkamai ir padarė nepagrįstą išvadą, jog civilinis procesas pagal ieškovės pateiktą procesinį dokumentą negali būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl, panaikinęs apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.