- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-524-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06281-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-524-460/2012
2012 m. balandžio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-8029-889/2011 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius bei ieškovės (apeliantės) D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-18 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-265, surašytą D. K.. Nurodė, kad turi įgijusi komercinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), kurias nuomoja. Ieškovei surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – sandėliuką namo kieme, nors ji nei statė šį statinį, nei juo naudojasi.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ieškovė patvirtino, kad 1997 m. yra įgijusi būstą (duomenys neskelbtini), naudojosi kieme esančiu ūkiniu pastatu–sandėliu. Ginčijamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-26 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog nėra duomenų, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-18 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-265, kuriuo iš statinio dalies naudotojos D. K. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011-10-25 nuo reikalavimo gavimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-04-11 surašytas savavališkos statybos aktas, reg. Nr. SSA-153, padarinius: nugriauti statinį (jo dalį) ūkinį pastatą – sandėlį (išoriniai matmenys: 13,0 m. x 6,0 m x 2,5 m), ir sutvarkyti statybvietę būtų neteisėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimą civilinėje ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-18 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-265, ir 2011-04-11 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153 surašytus D. K.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ji yra pastato naudotoja, tačiau tokia išvada yra neteisinga. Apeliantė naudojo minėtą sandėliuką labai trumpą laiką nuo 1997-10-31, kol butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į komercines patalpas. Nuo 1998 metų komercines patalpas adresu (duomenys neskelbtini) ji visą laiką nuomojo, pati jomis nesinaudoja. Nuomoja tik jai priklausančias patalpas, jos žiniomis kieme esančiame sandėliuke kai kurios patalpas išsinuomojusios įmonės laikydavo malkas ir anglis, kadangi pastate nėra centralizuoto šildymo. Tačiau ar šiuo metu minėtu sandėliuku yra naudojamasi ir kas tiksliai naudojasi nežino. Teismas konstatavo, kad ji yra pastato naudotoja, šią išvada pagrįsdamas atsakovės surašytasis dokumentais, kuriuos ji ir prašo panaikinti. Teismas nesiaiškino ir niekaip nepasisakė, kodėl jos pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-17 išraše šie pastatai dar buvo įregistruoti, ir kada ir kokiu pagrindu pastatai buvo išregistruoti, kodėl dokumentai prieštaringi. Jos pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-02-17 išraše punkte 2.2 pažymėta, kad pastatas sandėlis, plane pažymėtas 2Ilp pastatytas iš plytų, todėl liudytojos D. Rapalienės parodymai yra abejotini. Teismui taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių liudytojos žodžius, kad anksčiau buvę sandėliukai stovėjo priešais reikalaujamus nugriauti statinius, tuo tarpu jos pateiktas rašytinis įrodymas – Klaipėdos savivaldybės išduota topografinio plano kopija patvirtina, kad pastatas stovėjo būtent ten, kur dabar pažymėti neteisėti statiniai.
Atsiliepimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą. Juo prašo apeliantės skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vį „Registrų centras" Klaipėdos filialo paprašius pateikti kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. 50/111466) žemės sklypo plano (duomenys neskelbtini), kuriame butų užfiksuoti esami ir jau nugriauti statiniai, buvo gautas atsakymas, kad tokia informacija pateikiama tik teisių turėtojams – asmenims nurodytiems tuose dokumentuose, mokesčių administravimo subjektams, teismams bei teisėsaugos institucijoms, asmenims turintiems teisę paveldėti mirusiojo asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Ieškovė savo ruoštu gauti tokį dokumentą galėjo, tačiau į Vį „Registrų centas" nesikreipė. Pažymėjo, kad 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registro išraše buvę įregistruoti statiniai neatitinka išmatavimų to statinio, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas. Pabrėžė, kad apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-04-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153 yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2011-01-28 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) vyriausioji specialistė (toliau - Specialistė) vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (toliau - Reglamentas STR 1.09.06:2010), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 (Žin., 2010-09-30, Nr. 116-5946 ), 23 punktu 2011-01-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-184, kurio metu buvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyti (perstatyti) garažai – ūkiniai pastatai, UAB „Vitės valdų“ išduotame plane atitinkamai pažymėti raidėmis A, B, C, D. Plane paaiškinama, kad C raide pažymėtas ūkinis pastatas – sandėlis priklauso D. K. (b. l. 20–23). Inspekcija 2011-03-14 gavo D. K. raštą Nr. 18, kuriuo ieškovė prašė nerašyti savavališkos statybos akto ūkiniam pastatui adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio D. K. Rašte ieškovė teigia, kad nuo 1997 m. įgijusi nuosavybės teises į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris šildomas kietu kuru (malkomis ir anglimis), ginčijamame ūkiniame pastate – sandėlyje laikė malkas ir anglis (b. l. 24). Apeliantė Inspekcijai 2011-04-01 pateiktame rašte pripažino naudojanti minėtą sandėliuką, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepateikė nei statybos projektinės dokumentacijos nei nuosavybės teises į sandėlį pagrindžiančių dokumentų (b. l. 28). Specialistė, vadovaudamasi 2011-01-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-184 ir pačios ieškovės Inspekcijai skirtais anksčiau minimais raštais, 2011-04-11 Inspekcijos Specialistė, vadovaudamasi Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401;) (toliau - Statybos įstatymas) 28 straipsniu, surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153 D. K. kaip pastato naudotojai (b. l. 30–31). Inspekcija 2011-04-18 pateikė D. K. reikalavimą Nr. RE-265 ne vėliau kaip iki 2011-10-25 pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-04-11 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-153 padarinius: nugriauti statinį (jo dalį) ūkinį pastatą – sandėlį, išoriniai matmenys apie 13 m x 6 m x 2,5 m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavime apeliantė taip pat informuojama, kad Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų numatyta tvarka gali kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (b. l. 6).
Teismas primena, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, jog naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje nustatyta: savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje pateikti duomenys, jog Specialistė atvykusi į vietą rado naujos kokybės statinį, kuris Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (b. l. 7) ir traktuotinas kaip nauja statyba. Bylos duomenimis apeliantė nepateikė jokių nuosavybės dokumentų, statybą reglamentuojančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Inspekcijos nuomone ir konstatuoja, kad atlikti darbai buvo pagrįstai ir teisėtai įvertinti kaip savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Apeliantė teismui pateikė 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 9, 10–11) teigdama, kad statinys, kuriam 2011-04-11 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-153 yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir priklauso Klaipėdos miesto DŽDT. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Inspekcija pateikė teismui 2011-10-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 100–101) kuriame prie registro pastabų ir nuorodų įrašyta, kad statiniai 2Ilp, 3I1ž, 4I1ž įregistruoti 1950-01-24 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 90, sunaikinti ir išregistruoti. Prašymą išregistruoti šiuos pastatus pateikė Klaipėdos miesto savivaldybė (b. l. 104). Jokių kitų statinių, išskyrus pastatą – gyvenamąjį namą, esantį Gegužės g. 4, Klaipėdoje, (registro Nr.50/111466) įregistruotų nekilnojamojo turto registre nėra. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantės minėti statiniai jau senai buvo nugriauti, bet tik dabar Klaipėdos miesto savivaldybė juos išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis (Žin., 2007, Nr. 81-3314) ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnis (Žin., 2010, Nr. 84-4407) nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre/kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl informacija apie įregistruotus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra teisinga ir teisėta, atitinkanti teisės aktų reikalavimus ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad 2011-02-17 Nekilnojamojo turto registro išraše buvę įregistruoti statiniai neatitinka išmatavimų to statinio, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas. Aktą surašiusi Inspekcijos Specialistė D. Rapalienė teisme paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis stovintis statinys ūkinis pastatas – sandėlis yra iš plytų ir visai kitų išmatavimų nei išraše buvę įregistruoti statiniai; nė vienas ankščiau buvęs įregistruotas statinys neatitinka faktinės realios padėties (b. l. 112–115). Abejoti Specialistės parodymais teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo, be to dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Ieškovė turėjo teisę teismui pateikti iš Vį „Registrų centras“ Klaipėdos filialo dokumentą, kuriame butų užfiksuoti esami ir jau nugriauti statiniai, tačiau to nepadarė (CPK 12 straipsnis, CPK 197 straipsnio 1 dalis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymo pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė reiškia, kad teismui, įvertinusiam faktinių duomenų visumą susiformavo įsitikinimas dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės teiginiai, kad teismas vertino tik atsakovės argumentus yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad 2011-01-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad statiniu (jo dalimi) ūkiniu pastatu – sandėliu naudojasi S. B., D. U., V. S. ir D. K.. Visiems jiems surašyti savavališkos statybos aktai ir reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuose nurodyta nugriauti statinį (jo dalį) ūkinį pastatą – sandėlį (išorės matmenys: 13 m x 6 m x 2,5 m.) adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 79–80, 81–82, 83–84, 85–87, 88–89, 90–92). Iš bylos duomenų matyti, kad statinys turi bendras laikančiąsias konstrukcijas (stogą) (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, jog Inspekcijos Specialistė nustatydama savavališkos statybos faktą nevertina ar tai yra atskiri statiniai ar bendras statinys.
Teisėjų kolegija nurodo, jog reikalavimuose pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nurodyta, kad asmenys turi teisę Statybos įstatymo nustatyta atvejais ir tvarka kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B., D. U., V. S. savavališkos statybos fakto neginčijo ir pradėjo rengti projektinę dokumentaciją (b. l. 112–113). Pabrėžtina, kad parengtoje projektinėje dokumentacijoje matysis kas ir kokia dalimi naudojasi ir kam kokia pastato dalis priklauso.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad nesudėtingo statinio griovimui Aplinkos ministerijos numatytais atvejais reikalingas supaprastintas griovimo aprašas. Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 61-2915) (toliau -Reglamentas STR 1.07.01:2010), 6 priede „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui". Šiame priede nustatyta, kad rašytiniai pritarimai griovimo projektui ar griovimo aprašui privalomi visais atvejais.
Pirmos instancijos teisme apeliantės ieškinys buvo dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. 265 panaikinimo, o apeliacinės instancijos teisme prašo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti ne tik 2011-04-18 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. 265 bet ir 2011-04-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153. Teisėjų kolegija primena, jog CPK 312 straipsnyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia jau ne tik 2011-04-18 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. 265, kuris apeliantei nustato tam tikras teises bei pareigas, bet ir 2011-04-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153, kuriuo siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, jog apeliantė skunde pateikė naują reikalavimą, todėl minėtas reikalavimas pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2011-04-11 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-153 nenagrinėtinas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.