Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. O. gynėjai advokatei R. V., nukentėjusiajam A. P., nukentėjusiųjų N. P., R. P. ir A. P. atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir BK 40 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant seserį B. P. ir nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies priteisiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9200 Eur.

Nukentėjusiųjų R. P. ir A. P. civiliniai ieškiniai dėl neturinės žalos atmesti.

Nukentėjusiųjų N. P., R. P. ir A. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestas.

Procesas dėl nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 107 str. pagrindu.

Iš A. O. priteista nukentėjusiajam A. P. 579,71 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (BPK 106 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jį kaltinant tuo, kad 2014-09-25, apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir važiuodamas trečia eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 p. reikalavimus tuo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, gretimose eismo juostose prieš perėją sustojus transporto priemonėms nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to parbloškė iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusią pėsčiąją N. P., padarydamas jai kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį dalyje, kuria nukentėjusiosios N. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 200 Eur, panaikinti ir priimti naują sprendimą: nukentėjusiosios N. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti, kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį toje dalyje, kuria N. P. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, vertino ne visą įrodymų visetą bei neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką. Nuosprendis dalyje, kuria nukentėjusiajai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 9 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vadovavosi kasacinėmis nutartimis, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 281 str. 1 d., kadangi šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 281 str. 3 d. Taigi, teismas turėjo vadovautis tokiomis kasacinėmis nutartimis, kuriose neturtinės žalos dydis buvo įvertintas atsižvelgus į nukentėjusiesiems padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą, kaip ir šiuo atveju. Nurodoma, kad kasacinėse nutartyse, kuriose analizuojamas neturtinės žalos priteisimo/jos dydžio nustatymo klausimas nukentėjusiajam, kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl eismo įvykio, kurio kaltininkas buvo nuteistas pagal BK 281 str. 3 d., nurodoma, jog žemesnių teismų priteisti neturtinės žalos dydžiai kaip 5 292,40 Eur ar 7 240,50 Eur, yra pagrįsti ir teisingi. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad atitinkamose nutartyse neturtinės žalos dydžiai buvo priteisti atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens sužalojimo sunkumą, gyvenimo kokybę bei į ateities gyvenimo perspektyvas, kurios buvo žymiai pablogėjusios dėl sukeltų sužalojimų padarinių, ateityje reikalingų operacijų, judėjimo galimybių.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad 14 500 Eur neturtinės žalos dydį įvertino ir atsižvelgdamas į nukentėjusiosios sveikatos būklę, padarytų sužalojimų laipsnius, neišnykusios traumos liekamuosius reiškinius. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji N. P. nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų yra išlikę liekamieji reiškiniai ar sumažėjusios visiško pasveikimo galimybės. 2015-05-08 teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad liekamieji reiškiniai pasireiškia tuo, kad nukentėjusiosios veide po eismo įvykio liko randas, tačiau teismo posėdžio metu nei teismas, nei proceso šalys rando neįžvelgė. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų traumų pablogėjo jos regėjimas, tačiau taip pat nurodė, jog korekcinius akinius dėl prasto regėjimo nešiojo dar iki eismo įvykio. Taigi, į baudžiamąją bylą ne tik, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų pablogėjo nukentėjusiosios regėjimas, gyvenimo sąlygos bus pablogėjusios ateityje, bus suvaržytos judėjimo ar kitokios galimybės, yra išlikę kiti liekamieji reiškiniai ar sumažėjusios visiško pasveikimo galimybės, tačiau ir pačios nukentėjusiosios parodymai teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra išlikusių liekamųjų reiškinių dėl patirtų sužalojimų. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turėjo būti žymiai mažesnis, negu priteisė teismas. Šiuo atveju priteista neturtinės žalos suma yra daugiau, nei du kartus, didesnė už teismų priteisiamas sumas net blogesnėmis aplinkybėmis nukentėjusiajam sukeltų padarinių atžvilgiu.

Skunde taip pat nurodoma, kad vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nukentėjusiajai 9 200 Eur suma priteistina iš A. O. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi jis šioje įmonėje dirbo vairuotoju. Teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti ir į įmonės turtinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuostolinga, finansinė padėtis bloga. Todėl 9 200 Eur žalos atlyginimas įmonei sukels dar didesnių finansinių sunkumų, dėl ko bus pažeidžiami bendrovėje dirbančių darbuotojų interesai, ar net galimai įmonė bus privesta prie bankroto. Priteistas neturtinės žalos dydis yra neprotingas, neproporcingas bendrovės atžvilgiu ir nepagrįstas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlyginęs kito asmens veiksmais padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Taigi, įmonė, atlyginusi žalą, padarytą A. O. veiksmais, turi pilno regresinio reikalavimo teisę atlygintos žalos dydžiu į A. O. pajamas ir turtą. Taigi, teismas turėjo atsižvelgti ir į A. O. turtinę padėtį.

Apeliantas nurodo ir tai, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltės aspektus. Remiantis BK 281 str. 7 d., asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Šiuo atveju žala padaryta eismo įvykio metu, neatsargia kaltės forma, avariją sukėlęs asmuo nesiekė nusikalstamų padarinių. Kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala, nei tyčinės veikos atveju. Tokia pozicija akivaizdi ir kasacinėje praktikoje. Šiuo atveju A. O. įvykdžius nusikalstamą veiką neatsargia kaltės forma neabejotinai konstatuotina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis turėjo būti sumažintinas atsižvelgiant į A. O. neatsargios kaltės formą. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiajai jau atlygintos neturtinės žalos dydis – 5 300 Eur – yra pakankamas, dėl to jos civilinis ieškinys turėjo būti atmestas.

Nukentėjusiosios N. P. atstovas advokatas K. Gudynas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis A. P., nukentėjusiųjų atstovas advokatas K. Gudynas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. O. gynėja advokatė R. Vilčiauskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, veikos kvalifikavimo klausimai, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. P. klausimas. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (toliau – civilinio atsakovo atstovas) įsitikinimu, nukentėjusiajai jau sumokėta 5300 Eur suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti, todėl teismas nepagrįstai priteisė dar 9200 Eur.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai R. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, nustatyta, kad N. P. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimas dešinėje kaktos pusėje su muštinėmis-plėštinėmis žaizdomis kaktoje ir dešinės akies viršutiniame voke, kaktikaulio dešinės pusės lūžis pereinantis į priekinę kaukolės daubą, dešinės akiduobės lateralinės sienelės ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės ančio priekinės ir šoninės sienelės lūžiai, galvos smegenų sumušimas su židininėmis intracebrinėmis kraujosruvomis smegenų žievėje ir požievėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu, minkštųjų audinių sumušimai ir odos nubrozdinimai dešiniame klube ir abiejuose keliuose, kryžkaulio ir kairės pusės gaktikaulio lūžiai. Dėl atviro kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo sužalojimai vertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji N. P. nurodė, kad sužalojimai jai sukėlė fizines kančias bei sukūrė ilgalaikę nepatogumo atmosferą. Dėl patirtų sužalojimų visi privataus gyvenimo planai pakito, sutriko mokymosi ir užklasinio ugdymo procesas (iki sužalojimų lankė chorą, šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“) (T. 1, b. l. 53, 54). Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji N. P. nurodė, kad po įvykio mėnesį gulėjo ligoninėje, kelis mėnesius sanatorijoje. Šiuo metu pasekmes taip pat jaučia. Dėl gydymosi atsiliko moksluose. Sunku pakelti dešinės akies antakį, likęs randas. Dešinės akies vaizdas suprastėjęs. Negali važiuoti dviračiu, kadangi po to skauda kaulus. Skauda galvą, kai daro greitesnį judesį, svaigsta galva, skauda kojas. Buvo lūžusi dešinė koja. Psichologine prasme jaučiasi negerai, sunku eiti per perėjas. Likęs randas prie akies ir virš antakio, randą ties smilkiniu skauda (T1. b. l. 172). Įvertinęs faktines aplinkybes, kuriomis nukentėjusioji buvo sužalota (einant per perėją sustojus kitiems automobiliams), nukentėjusiosios jauną amžių, padarytų sužalojimų pobūdį, gydymosi ir reabilitacijos trukmę, liekamuosius reiškinius tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, patirtų sužalojimų įtaką nukentėjusiosios įprasto gyvenimo ritmui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 14 500 Eur suma yra reikalinga nusikaltimu padarytiems neigiamiems padariniam kompensuoti ir, įvertinęs, kad nukentėjusiajai jau yra atlyginta 5300 Eur, priteisė 9200 Eur iš civilinio atsakovo. Priteista suma, priešingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, yra būtina siekiant kompensuoti nukentėjusiosios patiriamą sveikatos ir gyvenimo kokybės suprastėjimą ir neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Civilinio atsakovo apeliaciniame skunde cituojama kasacinė praktika pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Kaip jau minėta, netgi ir esant tokiems patiems padariniams – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali būti skirtingas. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai. Dėl to civilinio atsakovo apeliaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, nesant kitų objektyvių aplinkybių, nėra pagrindas nagrinėjamu atveju sumažinti neturtinės žalos dydį. Pastebėtina ir tai, kad paties civilinio atsakovo apeliaciniame skunde cituojamoje kasacinėje praktikoje yra nurodyta, kad susiklosčiusi teismų praktika šios kategorijos bylose įtvirtina, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinos sumos neturinei žalai atlyginti ribos yra pakankamai plačios ir šiuo atveju priteista suma (9 200 Eur) nėra aiškiai per didelė ar neproporcinga, yra adekvati nukentėjusiosios patirtam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, patirtiems nepatogumams, atitinkanti BPK 115 str. ir civilinės teisės normų reikalavimus bei bendruosius teisės principus.

Pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nesudaro ir skundė dėstomi argumentai dėl nuteistojo finansinės padėties ir civilinio atsakovo galimybių atlyginti priteistą sumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko turtinė padėtis sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat turėtų būti vertinama, tačiau esminis ir lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį yra ne kaltininko turtinė padėtis, bet nukentėjusiajam sukelti neigiami padariniai ir tinkams jų kompensavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-280/2014 ir kt.). Žmogaus gyvybė ir sveikata yra ypatingai saugomos vertybės, todėl šioms vertybėms padaryta žala turi būti kompensuojama tinkamai. Nagrinėjamu atveju 9200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteista ne iš eismo įvykio kaltininko, bet iš civilinio atsakovo. Ta aplinkybė, kad civilinis atsakovas, atlyginęs priteistą civilinį ieškinį, gali sumokėtos sumos reikalauti iš kalto dėl eismo įvykio asmens, nėra pagrindas civilinio ieškinio sumą mažinti. Civilinio atsakovo argumentai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin sunkios turtinės padėties nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir teismas neturi pagrindo pripažinti, kad 9200 Eur suma įmonei būtų nepakeliamas finansinis įpareigojimas, kurio ji negalėtų įvykdyti ar dėl kurio įvykdymo įmonei kiltų itin sunkios pasekmes.

Nukentėjusysis A. P. pateikė teismui prašymą išieškoti iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens A. O. 400 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (T. 2, b. l. 31). Iš pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 32) matyti, kad nukentėjusysis A. P. advokatui K. Gudynui sumokėjo 400 Eur. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, kad apeliacinis procesas šiuo atveju buvo pradėtas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo A. O. nuosprendžio neskundė, nukentėjusiojo A. P. turėtos proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens A. O. nepriteistinos.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui A. O. išlaidas sudaro 50,14 Eur. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas ne nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens iniciatyva bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. O. nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. P. prašymo dėl 400 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens A. O. netenkinti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 50,14 Eur, iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens A. O. nepriteisti.