Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-503-538/2011

Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorijos:

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovo J. J. atstovei advokatei Danguolei Žilinskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei D. B., institucijai, teikiančiai išvadą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims antstoliui Zenui Zenkevičiui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir turto padalijimo ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui V. B., atsakovui J. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, tretiesiems asmenims antstoliui Zenui Zenkevičiui, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. F., J. J., notarei I. M. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo priteisimo, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1980-09-13 (t.1, b. l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1991-03-26 nutartimi sutuoktiniams buvo padalytas santuokos metu įgytas kilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 14). Jie turi nepilnametę dukterį M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Nustatyta, jog ieškovas V. B. yra neįgalus, nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis (t. 1, b. l. 41, t. 4, b. l. 184). Ieškovas VSDF duomenimis gauna invalidumo pensiją, yra nedirbantis (t. 1, b. l. 181–182). 2005-08-23 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus V. B. sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 10, 31–32). Atsakovė 1995-11-08 kreipėsi į Klaipėdos ekspertinį skyrių dėl kūno sužalojimo laipsnio nustatymo (t. 1, b. l. 53). 2005-09-19 Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2132/05 (03) nurodytas D. B. nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 54). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu 2006-03-30 Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino V. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. (t. 1, b. l. 132–133), tačiau Klaipėdos apygardos teismas V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisino (t. 5, b. l. 24–27). 1998-07-15 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp V. B. ir K. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 105, t. 2, b. l. 32–33). Iš byloje esančių VĮ Registrų centro registro centrinio duomenų banko 2005-08-16 ir 2007-01-18 duomenų nustatyta, kad ieškovo, V. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė pagal 1998-08-04 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12) į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir į 34/100 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13–14, t. 2, b. l. 2–6). 2005-09-16 VĮ Registrų centras sudarė buto (patalpos) padalijimo projektą (t. 1, b. l. 15–23). 1998-08-04 tarp R. F. ir V. B. sudarytos dovanojimo sutartys dėl žemės sklypų: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 99–103). Klaipėdos apskrities viršininkas pagal V. B. prašymą 2005-05-13 davė leidimą rengti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 5, b. l. 3–4). Šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nurodyta 2006-02-08 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymose (t. 1, b. l. 94–96 ir 98), 2007-06-13 VĮ Registrų centro interneto puslapio duomenys (t. 3, b. l. 85–89). Minimi žemės sklypai parduoti 2006-06-09 pagal pirkimo-pardavimo sutartis J. J. (t. 2, b. l. 9–16, t. 3, b. l. 14–19 ). VĮ Registrų centro 2006-06-12 duomenimis J. J. įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45-48). Pateiktoje žemės mokesčio deklaracijoje matyti, jog J. J. paskaičiuotas žemes mokestis už įgytus žemės sklypus (t. 3, b. l. 95). 2007-11-30 Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius informavo, jog V. B. ir D. B. nesinaudoja valstybinės žemės sklypais, nemoka žemės nuomos mokesčių (t. 2, b. l. 102) VĮ Registrų centro duomenimis D. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (t. 1, b. l. 97, t. 2, b. l. 8). Juridinių asmenų registre neįregistruotos įmonės ieškovo ir atsakovės vardais (t. 2, b. l. 1).VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o atsakovės vardu įregistruota transporto priemonė „FORD SIERRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17–18). 2010-08-17 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. (t. 5, b. l. 21–22), o 2010-09-22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl mažametei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str., susitaikius kaltinamajai D. B. ir nukentėjusiajai nepilnametei M. B. (t. 5, b. l. 19-20).

Dėl santuokos nutraukimo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Apeliantė teigia, kad V. B. yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą pagal BK 253 str. 1 d., todėl teismas turėjo pripažinti V. B. kaltu dėl santuokos nutraukimo. V. B. teigia, kad jo sutuoktinė D. B. yra konfliktiška asmenybė ir jam buvo neištikima, šito jis įrodyti negali, tačiau paaiškino, jog ji dažnai išeidavo iš namų ir negrįždavo namo nuo kelių mėnesių iki metų, matydavo, jog iš darbo ją parveždavo nepažįstami vyrai. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino V. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., o Klaipėdos apygardos teismas V. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisino, taip pat nustatyta, kad apeliantė išėjo ir kartu su ieškovu nebegyveno, tačiau rūpinosi savo nepilnamečiu vaiku. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, bei pagrįstai nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61str. 2d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė pernelyg mažo dydžio išlaikymą dukrai M. B., nes klaidingai suprato atsakovės teiginį, kad jos išlaikymui reikia apie 400 Lt kas mėnesį, bei teismas nemotyvavo, kodėl būtent reikėtų nukrypti nuo nusistovėjusios teismų praktikos periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti dydžio klausimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, suformuota (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. ir kt. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-218/2011; kt.). Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių apsaugos bei gynimo principų. CK 3.3 str. 1 d. esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Tačiau priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. yra neįgalus, nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, jis gauna invalidumo pensiją, kuri sudaro 306,58 Lt, yra nedirbantis (t. 1, b. l. 181–182). Pažymėtina, kad ieškovui, turinčiam tik 50 proc. darbingumo, sudėtingai susirasti darbą, kurį jis galėtų atlikti, be to, ir bendraudamas su vaiku taip pat turi papildomų išlaidų, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė ir iš ieškovo priteisė nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, įtardama, kad žemės sklypų su unikaliaisiais numeriais (duomenys neskelbtini) sudarytos dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, turėjo galimybę juos užginčyti iki santuokos nutraukimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žemės sklypai: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) buvo asmeninė jo nuosavybė dovanojimo sutarčių pagrindu, tačiau atsakovė priešieškinyje teigė, kad dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai ir prašė juos pripažinti negaliojančiais. Nustatyta, kad dovanotus žemės sklypus ieškovas pardavė 2006-06-09 J. J.. Byloje nepavyko apklausti R. F., kuri padovanojo ieškovui minėtus sklypus, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėti sklypai buvo padovanoti asmeniškai ieškovui. Pažymėtina, kad, R. F., norėdama padovanoti sklypus ir apeliantei, tai galėjo nurodyti sutartyse dėl žemės sklypų dovanojimo. Be to, nustatyta, kad ieškovas nuolat dirbdavo padovanotoje žemėje, padėdavo R. F., dėl to tikėtina, kad ši atsidėkodama ieškovui ir padovanojo šiuos žemės sklypus. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, kad minėti sklypai buvo dovanoti ne tik ieškovui bet ir jai, taip pat neįrodė, kad už šiuos žemės sklypus buvo sumokėti pinigai ir kad tai yra apsimestiniai sandoriai (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, naikinti arba keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl santuokinio turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais, tai reiškia, kad turimo turto atžvilgiu pasikeičia jų nuosavybės teisinis santykis. Kai sutuoktinių turtas padalijamas ir buvę sutuoktiniai tampa bendrosios dalinės nuosavybės savininkais, jie įgyja du nuosavybės objektus: dalį bendrosios nuosavybės teisėje, kuri tampa individualiu konkretaus bendraturčio nuosavybės teisė objektu, ir daiktą (turtą), kuris yra jų bendrosios nuosavybės objektas. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Dalijant sutuoktinių turtą, gali būti taikomas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principas. Šio principo esmė yra ta, kad teismas, remdamasis įstatymo leidėjo įtvirtintais kriterijais (pvz., nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė) ir nustatydamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, gali nukrypti nuo lygių dalių nuosavybės teisėje principo. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas priežasčių, kurioms esant teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, sąrašas nebaigtinis – nustatyta galimybė teismui remtis ir ,,kitomis svarbiomis priežastimis“. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis ,,kitomis svarbiomis priežastimis“ ir paskiriant vienam sutuoktiniui naudotis daugiau ar vertingesnėmis patalpomis nei kitam, turi būti apsaugotos ir kito sutuoktinio teisės, jo teisių ribojimai turi būti proporcingi nustatytoms svarbioms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą nuo lygių dalių bendrojoje nuosavybės teisėje nukrypti. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, tai yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir į 34/100 dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo buto padalijimu ir kompensacijos priteisimu, kadangi už šią kompensaciją negalima suremontuoti jai priteistos mažesnės buto dalies, bei antrasis aukštas neįrengtas ir nėra sąlygų ten gyventi. Į bylą pateikta turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, kad buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 29 400 Lt (t. 5, b. l. 77). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas daugiau kaip penkerius metus rūpinasi ir prižiūri visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovė turi gyvenamąją vietą kitu adresu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė santuokos metu įgyto buto pirmąjį aukštą, o atsakovei – antrąjį aukštą, tačiau priteisė nepagrįstai mažą kompensaciją, neatsižvelgdamas į dalijamo buto rinkos kainą, todėl ši Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuria atsakovei D. B., iš ieškovo V. B. priteista 1832,56 Lt piniginė kompensaciją už ieškovui tenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, keistina ir padidintina priteista atsakovei D. B. iš ieškovo V. B. piniginė kompensacija iki 4704 Lt už ieškovui tenkančią santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto didesnę dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p., CPK 178 str., CK 3.123 str., 3.127str.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-10-30 nutartimi ieškovei D. B. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistina 600 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš ieškovo – 86 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė teismui 500 Lt išlaidų už advokato paslaugas (t. 5, b. l. 64). Tenkinus iš dalies apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteistina 300 Lt išlaidų advokato paslaugoms (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei D. B., a.k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 1832,56 Lt piniginė kompensaciją už ieškovui tenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, ir padidinti priteistą atsakovei D. B., a.k (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), piniginę kompensaciją iki 4704 Lt už ieškovui tenkančią santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto didesnę dalį.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės D. B. priteisti 600 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 300 Lt advokato išlaidų ieškovui V. B..

Iš ieškovo V. B. priteisti 86 Lt žyminio mokesčio valstybei.