- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-802-883/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės „Naujoji Rudamina“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.3.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės žemės ūkio bendrovės „Naujoji Rudamina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (iki 2017-12-31 Vilniaus rajono apylinkės teismas) 2017-11-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Naujoji Rudamina“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Naujoji Rudamina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjos įsakymą „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą), esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Naujoji Rudamina“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą dėl sutikimo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Naujoji Rudamina“ pagal Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Naujoji Rudamina" prašymą.
2. Ieškinyje nurodė, kad ŽŪB „Naujoji Rudamina“ nuosavybės teise priklauso siloso saugykla, (duomenys neskelbtini) ŽŪB „Naujoji Rudamina“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį po minėta siloso saugykla, (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėja įsakymu „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Naujoji Rudamina“ atsisakė ieškovei išnuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas įsakymas motyvuojamas tuo, kad Žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad siloso saugykla nėra išlikusi ir sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.
3. Ieškovė nurodo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsisakė išnuomoti valstybinės žemės sklypą be jokio teisinio pagrindo. Ieškovei ŽŪB „Naujoji Rudamina“ nuosavybės teise priklauso siloso saugykla, esanti (duomenys neskelbtini) Nurodyta siloso saugykla pastatyta ant valstybinės žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančia siloso saugykla, kuri pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra priskiriama kitiems inžineriniams statiniams, jos naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai). Siloso saugykla nėra laikinas statinys, ji įregistruota Nekilnojamo turto registre; siloso saugykla nėra inžinerinis tinklas (LR Statybos įstatymo 2 str. 10 d.), siloso saugykla taip pat negali būti priskirta neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, nes siloso saugykla turi aiškią naudojimo paskirtį - siloso saugojimas/sandėliavimas. Nagrinėjamu atveju nėra Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nurodytų išimčių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės sklypą ieškovei. Siloso saugykla yra išlikusi ir faktiškai egzistuoja Nekilnojamo turto registre nurodytu adresu, yra naudojama ūkinei veiklai, todėl yra visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovė atsisakė ieškovei išnuomoti valstybinės žemės sklypą, nurodydama, kad siloso saugykla nėra išlikusi. Siloso saugykla nėra naudojama siloso saugojimui, nes šis siloso saugojimo būdas šiuo metu nėra efektyvus, todėl ieškovė saugyklą naudoja kitai ūkinei veiklai - transporto priemonių aikštelei.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, jog UAB „Geo Formatas“ pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. liepos 26 d. patikrino žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių eksploatavimo faktą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas), nurodė, kad žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, kad žemės sklype nėra išlikusių statinių, t.y. siloso saugyklų - 4 vienetai, kurie pagal UAB „Geo Formatas“ matininko R. S. žemės sklypo planą nuosavybės teise priklauso ŽŪB „Naujoji Rudamina“ . Akte taip pat nurodoma, kad žemės sklype yra neregistruotų statinių, mėtosi statybinės atliekos, padangos, stovi transporto priemonės, netvarkingai sustumtas gruntas. Vilniaus rajono skyrius vedėjas įsakymu „Dėl atsisakymo išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Naujoji Rudamina“ (toliau - Įsakymas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės) 39 punktu ir atsižvelgdama į Žemės naudojimo patikrinimo aktą atsisakė išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų (kiti inžinieriniai statiniai - siloso saugykla (4 vnt.) nėra išlikę, žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovės teigimu, ieškovė nuo 1992 m. birželio 16 d. savavališkai užėmė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, 2015 m. gruodžio 28 d. sudarė neregistruotų aikštelių 400 kv. m. ir 1200 kv. m. nuomos sutartis su UAB „Rimties sala“ ir su UAB „Geodena“, nemokėjo žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme. Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nes ieškovės 2016 m. gruodžio 1 d. prašymas išsinuomoti žemės sklypą prie statinių - siloso saugyklų neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2017-11-20 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje ginčijama aplinkybė, ar yra išlikę (egzistuoja) ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai – keturios siloso saugyklos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. liepos 20 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra išlikusių statinių – siloso saugyklų (4 vnt.) ir užfiksuoti neregistruoti statiniai, padangos, transporto priemonės, statybinės atliekos, supiltas gruntas.
6. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo poziciją – ieškiniui neprieštaravo, kadangi, 2017 m. gegužės 2 d. atsakovė NŽT Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra išlikę dalinai statiniai – siloso saugyklos, t.y. šiaurinė, vakarinė, pietinė ir dalis vidurinės saugyklos sienos; užfiksuotas saugyklų išbetonuotas pagrindas.
7. Siekiant pašalinti visas abejones ir nustatyti faktinę situaciją dėl ieškovui priklausančių statinių egzistavimo, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartimi buvo paskirta statybų techninės veiklos ekspertizė, kurios išvadose atsakant į ekspertizės klausimą ar siloso saugykla, (duomenys neskelbtini) yra faktiškai išlikusi ir ar ją galima naudoti pagal paskirtį, nurodyta, jog apžiūrėjus esamą silosų saugyklą, nustatyta, kad visa aikštelės teritorija yra aptverta tvora ir negali patekti pašaliniai asmenys, aikštelės danga iš gelžbetoninių plokščių, be aštrių akmenų; aikštelė faktiškai išlikusi, ją galima naudoti pagal paskirtį ir sandėliuoti silosų ritinius.
8. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-l20/2007; Nr. 3K-3-96/2008; Nr. 3K-3-180/2008; Nr. 3K-3-570/2008; Nr. 3K-3-640-611/2015) teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkė, atitinka pagrindinę valstybinės žemės nuomos sąlygą, t.y. statinių buvimas valstybinės žemės sklype.
9. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė, kaip statinių, esančių ant valstybinės žemės, savininkas, statinius – siloso saugyklas (4 vnt.) naudoja ne pagal jų paskirtį, t. y. nuomoja kaip transporto aikšteles, šių aplinkybių šalys neginčijo. Teismas pažymėjo, jog byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad anksčiau ieškovė būtų vykdžiusi siloso saugyklų veiklą prašomame nuomoti valstybinės žemės sklype, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė statinių, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo, nenaudoja pagal jų paskirtį ilgą laiką dėl subjektyvių priežasčių. Teismo vertinimu, vien tai, kad atliktos ekspertizės metu nustatyta aplinkybė, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai – siloso saugyklos yra faktiškai išlikusios ir gali būti naudojamos silosui talpinti, nesuponuoja išvados, jog minėtos siloso saugyklos ieškovės faktiškai yra naudojamos pagal jų paskirtį, kurių eksploatacijai ieškovė galėtų įgyti valstybinės žemės nuomos teisę lengvatinėmis (be aukciono) sąlygomis
10. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė ilgą laiką nenaudoja siloso talpyklų savo ūkinei veiklai pagal jų paskirtį ir siekdama išsinuomoti valstybinės žemės sklypą lengvatine (be aukciono) tvarka ir sąlygomis, neatitinka aukščiau aptartų teisės normų, teismų praktikos išaiškinimų, dėl to neįgyja teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka, sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė ŽŪB „Naujoji Rudamina“ prašo skundžiamą 2017-11-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1.Atsižvelgdama į byloje pateiktus dokumentus ir teismo ekspertizės išvadas, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017-10-29 teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja ir sutinka, kad ginčijamas įsakymas būtų panaikintas. Teismas pažeidė šalių teisę išspręsti kilusį ginčą taikiai ir nepagrįstai netenkino ieškovės pareikšto ieškinio.
11.2 Atsakovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priimtas įsakymas turėjo būti panaikintas, nes siloso saugykla faktiškai egzistuoja, ji yra Nekilnojamo turto registre įregistruotu adresu, siloso saugykla yra naudojama ūkinei veiklai. Nagrinėjamu atveju, siloso saugykla nėra naudojama siloso saugojimui, nes kaip ir minėta šis siloso saugojimo būdas šiuo metu nėra efektyvus, todėl ieškovė saugyklą naudoja kitai ūkinei veiklai – transporto priemonių aikštelei.
11.3.Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 p. aikštelės taip pat priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl ieškovė nepažeidžia nustatytos statinio naudojimo paskirties. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, nes ieškovei priklausanti siloso saugykla yra naudojama pagal paskirtį - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), t. y. naudojama ūkinei veiklai – automobilių stovėjimui.
11.4.Byloje negali būti vadovaujamasi teismo nurodomomis teismų nutartimis, nes nesutampa šių nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei ŽŪB „Naujoji Rudamina“ nuosavybės teise nuosavybės teisės liudijimo ir priėmimo-perdavimo akto pagrindais priklauso kiti inžinieriniai statiniai - siloso saugykla (4 vnt.) (duomenys neskelbtini). Statiniai yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.
14. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu atsisakyta išnuomoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes pageidaujamas išsinuomoti žemės sklypas neatitinka LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų :kiti inžineriniai statiniai – Siloso saugykla (4 vnt.) nėra išlikę, sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl minėto įsakymo panaikinimo atmetė, nustatęs, kad ieškovė ŽŪB „Naujoji Rudamina“ statinių, kurie yra ant valstybinės žemės sklypo, nenaudoja pagal jų paskirtį ilgą laiką dėl subjektyvių priežasčių. Ieškovė ŽŪB „Naujoji Rudamina“ su tokiu sprendimu nesutinka, teigdama, kad ieškovei priklausanti siloso saugykla yra naudojama pagal paskirtį - kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai), t. y. naudojama ūkinei veiklai: transporto priemonių aikštelei.
Dėl ieškinio pripažinimo
16. Antstolis I. G. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, foto nuotraukose užfiksavo siloso saugyklą (duomenys neskelbtini) ir patvirtino, kad siloso saugykla egzistuoja ir nėra sunaikinta. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo atlikta statybų techninės veiklos ekspertizė, kurios metu teismo ekspertas D. K. nustatė, kad aikštelė faktiškai išlikusi, ją galima naudoti pagal paskirtį ir sandėliuoti silosų ritinius. Atsižvelgdama į apeliantės pateiktus dokumentus ir teismo ekspertizės išvadas, atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, nurodė, kad sutinka, jog ginčijamas įsakymas būtų panaikintas, nes faktinės aplinkybės patvirtina, kad pastatas yra. Apeliantės teigimu, atsakovei pripažinus ieškinį, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylos iš esmės.
17. Teisėjų kolegija atsakydama į šiuos apeliantės argumentus pažymi, kad CPK 140 straipsnio 2 dalis leidžia teismui baigti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu kiti dalyvaujantys byloje asmenys sutinka su atsakovės ieškinio pripažinimu ir bylos nagrinėjimo iš esmės baigimu ir neegzistuoja CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pažymėtina, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio ir baigti bylos nagrinėjimą CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų
18. Bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse taip pat nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploatavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
19. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
20. Nekilnojamojo turto registro duomenimis siloso saugykla (4vnt.) priskiriama kitiems inžineriniams statiniams, naudojimo paskirtis – kiemo įrenginys. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ numatė, kad saugyklos yra sandėliavimo paskirties pastatai, kurių paskirtis – ką nors laikyti, sandėliuoti (8.9 p.). Žemės sklypo, kuriame yra siloso saugykla, naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; tai yra žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti pramonės, gamybos, įmonių ir sandėliavimo objektai.
21. Bylos duomenys patvirtina, kad siloso saugykla yra išlikusi ir ją galima naudoti pagal paskirtį. Tteismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad siloso saugyklos (duomenys neskelbti) aikštelės teritorija yra aptverta tvora ir negali patekti pašaliniai asmenys, aikštelės danga iš gelžbetoninių plokščių, be aštrių akmenų. Byloje nėra ginčo, kad aikštelė yra faktiškai išlikusi ir ją galima naudoti pagal paskirtį ir sandėliuoti silosų ritinius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo žemės sklypo paskirtis (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija) atitinka jame esančių ieškovei priklausančių statinių (siloso saugykla) paskirtį ir dėl šios aplinkybės ginčo iš esmės nėra.
22. Pažymėtina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, ir ieškovė to neginčija, kad siloso saugykla nėra naudojama siloso saugojimui: ieškovė saugyklą naudojo kitai ūkinei veiklai – nuomojo kitiems juridiniams asmenims kaip transporto stovėjimo aikštelę. Taigi ieškovė nenaudoja jai priklausančio įrenginio pagal tiesioginę jo paskirtį: siloso saugojimui.
23. Dėl to, esant ieškovės siekiui ginčo sklype esančią siloso saugyklą naudoti kaip transporto stovėjimo aikštelę, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, ir negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog ieškovė neįgyja teisės į valstybinės žemės nuomą lengvatine (ne aukciono) tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ir išaiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės teisės į ginčo valstybinės žemės sklypo nuomą egzistavimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.