Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei O. M., ieškovės atstovei advokatei J. B., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., nedalyvaujant atsakovui K. M., tretiesiems asmenis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys AB „Lesto“, UAB „Bigbank AS“ (veikia per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą), UAB „Tele2“ (reikalavimų perėmėja UAB „Sergel“), UAB „General Financing“, Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai atsakovui buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu, prieš tai atlikus atsakovo paieškos procedūrą). Byla nagrinėta, nedalyvaujant atsakovui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė su vaikais nuo 2014 m. birželio 2 d. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės ir psichologinės reabilitacijos centre, yra įsikūrę viename erdviame kambaryje su kita reabilitacijos programoje dalyvaujančia moterimi ir jos vaiku. Ieškovė yra registruota darbo biržoje, šiuo metu yra rūpestinga mama, turi motinystės įgūdžių, žino, kaip prižiūrėti vaikus. Išvadoje nurodyta, kad nepilnametis šalių sūnus M. M. išreiškė norą gyventi su abiem tėvais, tačiau nesant tokios galimybės, nori gyventi su motina. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina (ieškove), tačiau, skyriaus nuomone, atsižvelgus į ieškovės priklausomybę (vartojo psichotropines medžiagas), išlieka rizika dėl ieškovės priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl yra tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovė O. M. ir atsakovas K. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Santuokoje bylos šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (b. l. 9), (duomenys neskelbtini) – sūnus M. M. (b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 15). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad ieškovės bei atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 16, 17). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu yra atsiradę kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims: S. O., AB „Lesto“, UAB Bigbank AS (veikia per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą), UAB „Tele2“ (reikalavimų perėmėja UAB „Sergel“), UAB „General Financing“, Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialui.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas prieš pusantrų metų išvyko į užsienį uždarbiauti ir nuo to laiko šeima nesirūpina, išlaikymo vaikams neteikia, su vaikais ir ieškove nebendrauja.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas elgiasi priešingai šeimos interesams, paliko šeimą išvykęs į užsienį, šeima nesidomi ir nesirūpina, sprendžia, kad atsakovas pažeidė pareigą rūpintis šeima, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aplinkybę, kad atsakovas nesirūpina šeima patvirtina ir tai, kad 2014 m. kovo 26 d. iškėlus teisme bylą ir vėliau paskelbus atsakovo paiešką, atsakovas buvo surastas užsienyje, tačiau pareigos pateikti teismui atsiliepimą atsakovas neįvykdė.

Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, tikėtina, jog šalys santuokoje nutolo vienas nuo kito dėl atsakovo kaltės, jam išvykus į užsienį ir nesirūpinant šeima daugiau kaip vienerius metus (Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo K. M. kaltės.

Santuoką nutraukus, ieškovės prašymu jai paliktina santuokinė pavardė „M.“, atsakovui – „M.“. Ginčo tarp šalių šiuo klausimo nėra.

Pažymėtina, kad šalys neprašė priteisti išlaikymo viena kitai, todėl toks klausimas priimant sprendimą nenagrinėtinas.

Dėl santuokos metu įgyto turto.

VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 15). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad ieškovės bei atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 16, 17). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, nėra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi dalinę prievolę kreditorei S. O.. Ieškovė nurodė, kad jos asmeninėmis prievolėmis po santuokos nutraukimo turi likti įsipareigojimai kreditoriams Bigbank AS, AB „Lesto“ ir UAB „Tele2“ (reikalavimų perėmėja UAB „Sergel“). Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė atsakovo asmeninėmis prievolėmis pripažinti įsipareigojimus kreditoriams UAB „General Financing“ ir Balti Investeeringute Grupi Pank. Teismo posėdyje po ieškovės žodinių paaiškinimų, kad už visas be išimties suteiktas paskolas ir paslaugas buvo tenkinami šeimos poreikiai, ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo visas prievoles kreditoriams (išskyrus dalinę prievolę kreditorei S. O.) pripažinti solidariomis šalių prievolėmis.

Trečiasis asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole, nes vartojimo kreditas (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas šeimai santuokos metu, t. y. 2007 m. spalio 2 d. ir 2008 m. vasario 4 d. (b. l. 151).

Trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl prievolės pripažinimo asmenine ieškovės prievole, nurodė, kad įsiskolinimas susidarė bylos šalims esant santuokoje, todėl laikytina, kad teikiama paslauga buvo naudojama ne ieškovės asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovei pripažinus aplinkybę, kad už visas be išimties suteiktas paslaugas, suteiktas paskolas buvo tenkinami ne asmeniniai sutuoktinių, o šeimos poreikiai, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolės S. O., AB „Lesto“, UAB „Bigbank AS“, UAB „Tele2“ (reikalavimų perėmėja UAB „Sergel“), UAB „General Financing“, Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas yra solidarios O. M. ir K. M. prievolės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametis šalių sūnus M. M. išreiškė norą gyventi su abiem tėvais, tačiau nesant tokios galimybės, nori gyventi su motina. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina (ieškove). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė bando keisti savo gyvenimą, ieškosi darbo, dalyvauja reabilitacijos programoje. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jų interesams.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina O. M. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečių vaikų išlaikymui yra reikalinga apie 269,35 Eur (430,00 Lt sūnui M. M., 500,00 Lt sūnui M. M.). Ieškovė nurodė, kad išlaidas nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui sudaro išlaidos maistui - 86,89 Eur, aprangai, avalynei – 14,48 Eur, vaistams ir vitaminams – 5,79 Eur, būsto išlaikymui – 14,48 Eur, mokymosi reikmėms – 2,89 Eur. Be to, vaikui reikėtų lankyti baseiną, dėl ko reikalingos papildomos lėšos. Ieškovė nurodė, kad išlaidas nepilnamečio sūnaus M. M. išlaikymui sudaro: išlaidos maistui - 72,41 Eur, sauskelnėms – 28,96 Eur, aprangai – 8,69 Eur, higienos reikmenims – 8,69 Eur, vaistams ir vitaminams – 8,69 Eur, būsto išlaikymui – 14,48 Eur. Byloje pateiktos medicininės pažymos patvirtina, kad M. M. yra diagnozuotas astminis bronchitas, o M. M. serga pasikartojančiomis peršalimo ligomis (b. l. 11, 12).

Išsamiai išanalizavus vaikų poreikių lentelėje pateiktus duomenis ir ieškovės paaiškinimus, konstatuotina, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos). Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės įrodė, kad vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalinga apytiksliai 173,78 Eur suma kiekvienam vaikui.

Nustačius, kad abiejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 269,35 Eur sumą (124,54 Eur sūnui M. M., 144,81 Eur sūnui M. M.), toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaikų motinos O. M. ir tėvo K. M. turtinės padėties. Iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė gauna 43,30 Eur išmokas vaikui, 2014 m. spalio mėn. duomenimis, ieškovei buvo mokama 540,00 Lt dydžio bedarbio pašalpa, 400,00 Lt dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 13, 88). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 15). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 16, 17). Nors atsakovas paiešką vykdžiusiems policijos pareigūnams nurodė atvyksiantis į teismą (b. l. 67), tačiau atsiliepimo nepateikė, nenurodė savo turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. M. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas K. M. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaikų išlaikymui po 86,89 Eur sumą (kiekvienam vaikui).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo K. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M. po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaikų motina O. M..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovo K. M. nepilnamečiams sūnums M. M. ir M. M. po 57,93 Eur (200,00 Lt) nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2014 m. kovo 26 d., iki sprendimo priėmimo civilinėje. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, pradėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad išlaikymas vaikams nebuvo teiktas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui. Darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog jis reguliariai teikė išlaikymą vaikams, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 810,94 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui M. M., iš atsakovo priteistinas 810,94 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui M. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 215,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 215,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 62,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 38,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyrius, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo K. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei O. M. santuokinę pavardę „M.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui K. M. pavardę „M.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 euro centus) kiekvienam vaikui per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-03-25 - 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur 94 euro centus).

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-03-25 - 810,94 Eur (aštuonis šimtus dešimt Eur 94 euro centus).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną O. M..

Panaikinti 2014 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M.. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktą išlaikymą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos.

Po santuokos nutraukimo nustatyti, kad O. M. ir K. M. solidariai vykdo prievoles kreditoriams S. O., AB „Lesto“, UAB „Bigbank AS“ (veikia per struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą), UAB „Tele2“ (reikalavimų perėmėja UAB „Sergel“), UAB „General Financing“, Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 215,91 Eur (du šimtus penkiolika eurų 91 euro centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 103,00 Eur žyminio mokesčio ir 38,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.