Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2576-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-18
Bylos Nr.
1-2576-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32772-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Vaidas Paplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2576-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32772-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajai R. Š., jos gynėjui advokato padėjėjui Vaidui Paplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š. (Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2019 m. rugpjūčio 1 d., apie 23.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad ji manė, jog nusipirko ir vartojo nealkoholinį gėrimą – putojantį vyną, tačiau pasirodė, kad buvo alkoholinis gėrimas. Išgėrusi vyno pagalvojo, kad jai pakilo kraujo spaudimas, nes paskutiniu metu jis šokinėjo, todėl išgėrė tabletę ir paskui vairavo automobilį. Tuo metu jai buvo stresas, dvi dienos iki vestuvių, buvo atvažiavusi pas draugę, nepiktybiškai sėdo už vairo išgėrusi, tiesiog susiklostė tokia situacija. Jos vairavimo stažas 9 metai, automobilis jai priklauso. Prašo netaikyti vairavimo teisės atėmimo arba taikyti tik minimalų ir nekonfiskuoti automobilio, nes reikalingas mažamečiam vaikui vežioti į mokyklą ir būrelius, o sergantį dėdę, kurį ji prižiūri, - į gydymo įstaigas. Taip pat ji turi važinėti į darbą Vilniaus mieste, nes viešuoju transportu nepatogu, tenka vėluoti, autobusai ne visada pagal tvarkaraštį važiuoja. Kartais ją paveža vyras ar paprašo kitų žmonių, draugės pagalbos. Jos vyras turi savo automobilį. Labai gailisi dėl padarytų veiksmų, tai pirmas kartas jos gyvenime, pažada daugiau nedaryti pažeidimų, tai bus didelė pamoka. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skiriant laiduotoju jos sutuoktinį, kuris yra jai autoritetas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas galimas laiduotojas R. Z. paaiškino, kad jis yra R. Š. sutuoktinis, santuoką sudarė 2019-08-03. Pažįsta kaltinamąją du metus, apie įvykį ji pati pasakė. Jos poelgį dėl vairavimo išgėrus vertina kritiškai, mano, kad tai buvo klaida, iš kurios ji pasimokė ir daugiau nedarys pažeidimų. Mato, kaip R. Š. išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, apie tai daug kartų su ja kalbėjo. Ji suprato savo neteisingą elgesį ir padarė išvadas. Jie kartu gyvena, sprendžia buities klausimus, abu dirba, sutuoktinė klauso jo nuomonės, todėl mano, kad galės daryti jai teigiamą įtaką. Jis nėra teistas, turi kelias administracines nuobaudas, nes dėl darbo tenka daug vairuoti, tačiau visas baudas yra sumokėjęs. Prašo nekonfiskuoti R. Š. automobilio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta įtariamąja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-01 apie 23.25 val. atvažiavo pas draugę ir padovanojusi draugei alkoholinio šampano nutarė su ja išgerti su savimi turėto nealkoholinio vyno. Per 20 minučių išgėrė nealkoholinį vyną. Gerdama jautė apsvaigimą, ir galvodama, kad pakilo kraujo spaudimas išgėrė su savimi turėtų vaistų "Captapril". Po to sėdusi už jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo pas savo būsimą vyrą į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo viena. Važiuodama ties (duomenys neskelbtini) g. vėl pajuto svaigimą, todėl suradusi rankinėje, vėl išgėrė pusę tabletės 50 mg, vaistų "Captapril". Jai pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie davė pūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu ji įpūtė 2,60 promilių, o antru pūtimu - 2,47 promilių. Po to buvo atvežta į policijos komisariatą ir įforminus dokumentus uždaryta į areštinės patalpas. Prašo nekonfiskuoti jai priklausančio automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes reikia vežioti nepilnametį vaiką į Vilnių, į mokymo įstaigą ir nors negalės vairuoti, tačiau turės transporto priemonę, kuria, pasitelkus kitus asmenis į pagalbą, galės vežioti savo sūnų (b. l. 41-43).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-01 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R. apie 23.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės paskui galimai neblaivų vairuotoją „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ties ,,Mcdonald’s“ pastebėjo automobilį „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) tilto (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Apsisukę ir prisiviję minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje jį sustabdė. Vairuotojo vietoje sėdėjo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kalbant su vairuotoja nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, automobilyje buvo viena. Pasiteiravus ar ji gėrė alkoholinius gėrimus, atsakė, kad nevartojo. 2019-08-02, 00.07 val. R. Š. buvo patikrintas blaivumas alkoholio matuokliu ir pirmą kartą nustatytas 2,60 promilių girtumas, o antrą kartą 00.26 val. nustatytas 2,47 promilių girtumas. Atvykę į pagalbą V1924, liko prie minėto automobilio laukti vežėjo, kad nuvežtų automobilį į saugomą aikštelę, o jie kartu su R. Š. nuvyko į komisariatą (b. l. 29-31).

Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausias patrulis D. V. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 23.46 val. pranešė, jog pranešėjas važiuoja link (duomenys neskelbtini) paskui galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos (b. l. 5).

Neblaivumo nustatymo akto duomenys ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ rodmenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 00.07 val. R. Š. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, o 00.26 val. – 2,47 promilių neblaivumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 8, 50-52).

Žemesnės instancijos teismas

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. 00.25 val. buvo apžiūrėtas automobilis „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matomų išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nėra. Oro sąlygos, apšvietimas - tamsus paros metas, lyja. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 9-11).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2004-10-01, savininkas-valdytojas yra R. Š. (b. l. 25).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Seat Altea“ 2004 m. gamybos kaina be PVM buvo 2132 Eur (b. l. 26).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad R. Š. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019-08-02 00.18 val. iki 2019-08-02 14.55 val. (b. l. 33, 47).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-08-01 apie 23.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje vairavo automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji R. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be R. Š. prisipažinimo jos kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo D. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, vairuotojos blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. R. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kadangi ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. Š. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jos sutuoktinį R. Z., kuris pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 92-93).

R. Š. savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižada daugiau nekartoti tokių klaidų, su padarytu nusikaltimu iškart sutiko nuo pačio sulaikymo momento ir padėjo jį atskleisti, žalos niekam nepadarė. Už ją laiduoti gali sutuoktinis R. Z., kurį ji gerbia ir kuris jai yra autoritetas, klauso jo nuomonės, tariasi įvairiais gyvenimo klausimais, kartu gyvena, turi bendrų pomėgių. Kadangi jų pajamos nedidelės, prašo skirti laidavimą be užstato. Taip pat prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti kuo trumpesniam terminui ir nekonfiskuoti automobilio, kurio reali rinkos vertė yra apie 4 200 Eur, nes tai būtų neproporcinga priemonė jos padarytam pažeidimui. Ji nėra sisteminga teisės pažeidėja, veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ji turi mažametį vaiką, kurį reikia vežioti į mokyklą, bei turi vežioti senyvo amžiaus ir neįgalų dėdę F. S. į gydymo įstaigas, kurį prižiūri (b. l. 82-91).

F. S., gim. (duomenys neskelbtini), savo rašte-prašyme nurodo, kad R. Š. yra jo dukterėčia. Ji teikia jam visapusišką pagalbą, nes jis sunkiai serga, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. 2019-08-30 jis buvo operuotas, 2018 m. gulėjo komoje 5 mėnesius, 3 kartus per savaitę reikia vykti į gydymo įstaigą hemodializės procedūrai atlikti, jį vežioja R. Š.. Jo sutuoktinė dėl savo sunkios sveikatos būklės negali juo pasirūpinti, todėl R. Š. pagalba yra gyvybiškai reikalinga. Paskutiniu metu, kai R. Š. nevairuoja automobilio ir negali juo pasirūpinti, todėl jis pradėjo dar blogiau jaustis tiek fiziškai, tiek morališkai, apima depresija. Prašo teismo nekonfiskuoti R. Š. automobilio ir neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones arba atimti tik minimaliam terminui. Prideda neįgaliojo pažymėjimo kopiją, stacionaro epikrizės kopiją (b. l. 104-110).

(duomenys neskelbtini) pirmininkas I. K. ir (duomenys neskelbtini) vadovė A. S. pateikė teismui raštą ir charakteristiką dėl R. Š., kuriais teigiamai ją charakterizuoja ir prašo griežtai nebausti (b. l. 112, 113).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl R. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

R. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant R. Š. asmenybę nustatyta, kad ji anksčiau neteista, nėra duomenų, kad būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, administracine tvarka bausta už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjusi, turi vieną galiojančią nuobaudą. Viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, dirba, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektų vadovės charakterizuojama teigiamai. Ji turi šeimą, augina mažametį vaiką, kuris lanko mokyklą, rūpinasi savo neįgaliu dėde F. S.. Kaltinamoji savo neteisėtus veiksmus vertina neigiamai, jos veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes per 8 metų vairuotojo stažą (vairavimo stažas nuo 2010-12-14) tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra bausta už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, žalingų pasekmių nekilo, nėra linkusi recidyvui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

R. Z., kurį prašoma paskirti laiduotoju, yra kaltinamosios sutuoktinis, jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, tarp jų yra tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. R. Z. turi pastovų darbą, charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, baustas administracine tvarka 4 kartus už nešiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Jis nurodo, kad R. Š. jį gerbia ir klauso jo nuomonės. Įvertinęs R. Z. asmenybę, jo vertybinę orientaciją, šeimyninius ryšius ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. Š. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-134-1073/2018).

Kaltinamoji R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, važiavo mieste nakties metu, kuomet eismas mažai intensyvus, teigia, kad turi prižiūrėti ir vežioti neįgalų dėdę į gydymo įstaigas bei mažametį vaiką į mokyklą, tačiau automobilį vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio (2,47 promilių), kuris yra labai artimas sunkiam girtumo laipsniui (nuo 2,51 promilės), važiavo tamsiu paros metu ir lyjant lietui, t. y. esant apsunkintam matomumui, kas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019-08-02 nutarimu buvo laikinai nuo 2019-08-02 iki 2020-02-02 apribotos R. Š. nuosavybės teisės į automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį valdyti ir disponuoti, paliekant teisę naudotis. Turto saugotoju paskirta savininkė R. Š. (b. l. 13-16). Prokuroras prašo šį automobilį konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai R. Š., kuri padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, todėl automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuotas. Nors kaltinamoji nurodė, kad jos automobilio reali rinkos vertė yra apie 4 200 Eur, ir automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė jos padarytai veikai, tačiau automobilio vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pagal byloje esančią VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. rugpjūčio mėnesį automobilio „Seat Altea“ 2004 m. gamybos kaina be PVM buvo 2132 Eur, o pagal viešame interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpintus skelbimus apie parduodamus „Seat Altea“ 2004 m. gamybos automobilius matyti, kad tokio automobilio kaina svyruoja nuo 1750 Eur iki 2500 Eur, todėl R. Š. nurodyta 4 200 Eur vertė yra aiškiai per didelė. Dėl to teismas mano, kad konfiskavus transporto priemonę proporcingumo principas nebus pažeistas. Tai, kad R. Š. prižiūri neįgalų giminaitį, kurį reikia vežioti į gydymo įstaigas, ir mažametį vaiką į mokyklą bei pačiai važinėti į darbą Vilniuje, negali būti išimtinės aplinkybės nekonfiskuoti automobilio, o jos patiriami nepatogumai ir suvaržymai, susiję su vairavimo teisės laikinu praradimu ir automobilio konfiskavimu, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso į kelių eismo saugumą. Be to matyti, kad R. Š. šeimoje yra kitas automobilis, kuriuo naudojasi sutuoktinis R. Z., o vaikas lanko mokyklą, esančią ne tiek toli - už 2 kilometrų (duomenys neskelbtini), kur šeima ir gyvena. Be to nėra pateikta įrodymų, jog R. Š. būtų paskirta giminaičio F. S. rūpintoja ir, kad nėra kitų asmenų (pvz., F. S. vaikų ar R. Š. brolių, seserų), kurie galėtų juo pasirūpinti. Pažymėtina ir tai, kad šeimos situacija R. Š. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesukliudė jai daryti nusikalstamą veiką, todėl negali būti kliūtimi taikant baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržo nusikalstamą veiką padariusios R. Š. teises ar neatitinka jos interesų, savaime neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Prokuroro V. Jancevičiaus 2019-08-02 nutarimu taikytas laikinas R. Š. nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie galinio bylos viršelio, turi būti perduotas VĮ „Regitra“.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 44-45).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2019-08-02 UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1,01 Eur su PVM (b. l. 19-24). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamosios R. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. (Z.), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti R. Š. priklausantį automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. Š. vardu registruotą turtą – transporto priemonę „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki turto konfiskavimo pagal šį nuosprendį įvykdymo.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. Š. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,01 Eur (vieną eurą 01 ct) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, nurodant mokėjimo paskirtį - išlaidos už automobilio „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.

Išaiškinti R. Š., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. Z., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas