Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L.-S. ir A. S. pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja, pareiškėjų atstovė prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Liudytoja byloje apklausta I. P. nurodė, kad kai Butas priklausė jai, ji perėmė Garažo naudojimosi teisę, naudojosi juo, gerino jo būklę. Jai buvo buvusių savininkų perduoti dokumentai, kad buvę savininkai atsisako teisės naudotis Garažu ir perduoda ją kitiems, Vilniaus miesto savivaldybės dokumentai, kur buvo suteiktas leidimas naudotis Garažu, atitinkamai visa grandinė nuo senų laikų, kur buvo parašyta, kad Garažas priklauso Butui. Garažas buvo rakinamas, raktus ji gavo iš buvusio savininko, jokių pretenzijų naudojimosi Garažu metu negavo. Garaže laikė malkas, dviračius. Garaže buvo pakeista spyna, durys, įvesta elektra, ji naudojosi Garažu kaip saugia vieta daiktams laikyti, atitinkamai ir prižiūrėjo. Jai buvo perduoti Garažo raktai, pats Garažas, elektra- saulės baterija, viskas, kas buvo reikalinga, kad Garažas būtų funkcionalus.

Liudytoju byloje apklaustas A. S. nurodė, kad pirkdamas Butą, pirko ir Garažą, buvo tik sena bylutė, nebuvo kaip jo kitaip įforminti, susitvarkė, kad būtų galima juo naudotis, o paskui ieškojo kaip jį įteisinti. Išsiaiškino, kad 1952 m. buvo padalinta viskas. Buvo Antakalnio būste, kad užregistruoti, tai jie užregistravo naudojimosi teisę. Butas perkant buvo apiformintas tėvų vardu, jis pirkdamas bendravo su N. C.. Pasakė, kad kai buvo pastatytas namas, šitie garažai veikė kaip malkinės, buvo išdalinti pagal butus, o vėliau kas mokėjo, tam davė. Dėl įforminimo kur kreipėsi tiksliai nepamena, galėjo būti ir savivaldybė. Nurodė, kad suprato, jog teises į Garažą turi tik jis. Garažu naudojosi nuo Buto nupirkimo tėvų vardu iki pardavimo I. P.. Garažą jis sutvarkė, kad būtų antras aukštas, vartus pagamino, elektrą padarė iš atsinaujinančių šaltinių, nedarė tik darbų, kuriems reiktų architektūrinio leidimo. Iki kol padarė vartus, Garažas taip pat buvo rakinamas, bet jį apvogė, vienas įvykis buvo registruotas ir policijoje. Pretenzijų naudojimosi Garažu laikotarpiu nebuvo gavęs. Jis pats padėjo savivaldybei dėl tų garažų, dėl kitų boksų buvo prasidėjusi kova, nes pakilo nekilnojamojo turto kainos, savivaldybė jokių pretenzijų nereiškė. Buvo susitikimas dėl paskutinio bokso, kurį savivaldybė pardavė aukcione, kuris paskui buvo atimtas. Pamena, kad dėl to buvo susirinkimas.

Liudytoja byloje apklausta V. S. nurodė, kad kai pirko Butą, savininkas nurodė, kad yra tas sandėliukas, dėl jo ir pirko. Pas notarą pirkimo-pardavimo sutartyje sandėliukas nebuvo įrašytas, pradėjus aiškintis kodėl, notarė davė pasiūlymą surašyti perdavimo aktą. Derybose dalyvavo brokeriai, kokiomis teisėmis pardavėjai turi sandėliuką jiems nenurodė, suprato, kad nuosavybės nėra. Naudodamiesi laikė dviračius, įrankius, sūnaus motociklą, Garažu daugiausia naudojosi sūnus. Pretenzijų dėl naudojimosi niekas nereiškė, bet šalimais garažuose buvo konfliktų. Savivaldybė pretenzijų nereiškė.

Liudytoju byloje apklaustas R. S. nurodė, kad kai pirko Butą per agentūrą, buvo pasakyta, kad prie Buto kaip priedas yra Garažas. Kai nuėjo pas notarą, paaiškėjo, kad negalima jo rašyti į sutartį, buvo pasirašytas atskiras susitarimas, kad gali naudotis Garažu. Pas notarą bendravo su C.. Kokiais pagrindais jis naudojosi Garažu, liudytojui nežinoma, viską tvarkė agentūra. Nusivylė, nes nesiderėjo dėl kainos. Būtų žinoję, būtų derėjęsi. Bute daugiausia gyveno sūnus, tai jis naudojosi Garažu, pagerino jo būklę, sutvarkė molines stogo čerpes, elektrą, garažo duris suvirino, Garažo vertė dėl to padidėjo. Pretenzijų į Garažą niekas nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Daikto valdymo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas kaip daiktinė teisė yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). CK 4.25 straipsnis numato, kad valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą (1, 2 dalys). Pagal CK 4.27 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo faktas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Pagal teismų praktiką tam, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismo, yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; 2) asmuo šį daiktą valdo teisėtai; 3) asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; 4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-464/2009, 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1876-852/2022).

Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti Garažo valdymo faktą.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas. Jokios daiktinės teisės (nuosavybės, valdymo ar kita) į Garažą Nekilnojamojo turto registre neregistruotos. Garažas yra 1951 m. statybos pastate – garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), į kurį kaip nekilnojamojo turto vienetą jokios daiktinės taip pat nėra registruotos. Duomenų, kas yra Pastato statytojas, byloje nėra. Vilniaus regiono valstybės archyvas, 2023 m. balandžio 5 d. raštu atsakydamas į teismo paklausimą, nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus (iki 1956 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros reikalų skyrius) Valstybinės architektūros-statybos kontrolės inspekcijos 1951 m. leidimas statyti pastatą-garažą (duomenys neskelbtini), ir jo priėmimo aktas Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Architektūros reikalų skyriaus 1951 m. dokumentuose nerasti, Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Vilniaus miesto Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1951 m. sprendimas dėl leidimo statyti pastatą-garažą (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Vilniaus rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1951 m. dokumentuose nerastas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, VĮ „Registrų centras“ pateiktų rašytinių įrodymų apie Pastatą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, liudytojų parodymų nustatyta, kad Pastate yra ir daugiau garažo patalpų. Garažų (boksų), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai ar daiktinių teisių turėtojai nėra išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi garažų (boksų), esančių (duomenys neskelbtini) (sandėlis), Vilniuje, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, kuri iki šiol nėra baigta, šie garažai iki šiol nėra pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Garažų (boksų), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip priklausanti tretiesiems asmenims. Pirminis jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas įvairus: Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, teismo sprendimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, teismo sprendimas dėl daikto pripažinimo priklausiniu, kt. Šios aplinkybės, jas vertinant suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų paaiškinimų ir dokumentų, liudytojų parodymų kontekste, leidžia spręsti, jog konkretūs duomenys apie kažkieno turimas nuosavybės teises į patalpas Pastate, išskyrus išviešintas Nekilnojamojo turto registre, šiuo metu nėra žinomi. Pranešimų apie turimas teises į Garažą negavo ir teismas, apie nagrinėjamą bylą paskelbęs viešai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 528 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sprendžiant Pareiškėjų pareiškimą yra reikšminga, nes iš esmės pagrindžia būtina šioje byloje nustatyti aplinkybę, kad niekas kitas nuosavybės teisės į Garažą neturi (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 4.27 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Iš pareiškėjų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai užvaldė Garažą perdavimo būdu, įgydami nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4877, ir 2022 m. spalio 6 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 4951 iš I. P.. I. P., parduodama Butą, 2022 m. spalio 6 d. kartu perdavė pareiškėjams Garažą (jo raktus) bei teisę naudotis Garažu patvirtinančius dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų paaiškinimai, pareiškėjų į bylą pateikta 2022 m. rugpjūčio 23 d. preliminarioji sutartis dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, teismo posėdyje liudytoja apklaustos I. P. parodymai, kuri, be kita ko, nurodė, kad visą Buto valdymo nuosavybės teise laikotarpį ji taip pat savo reikmėms naudojo Garažą, jai kartu su raktais ir tais pačiais dokumentais perduotą ankstesnio Buto savininko A. S., o niekas kitas jokių reikalavimų į Garažą, pretenzijų nereiškė. Iš esmės tokias pat aplinkybes patvirtino ir ankstesni Buto savininkai A. S., V. S. ir R. S.. Iš byloje surinktų įrodymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad A. S. Butą nuosavybės teise valdė nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., jį įgijo iš V. S. ir R. S. 2014 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-5667. V. S. ir R. S. Butą valdė nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. spalio 10 d., jį įgijo 2012 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4205, iš N. C.. Pastarieji liudytojai paaiškino, kad dar pirkdami Butą iš N. C. jie buvo patikinti, kad su Butu bus perleidžiamas ir Garažas, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pas notarę metu paaiškėjus, kad nuosavybės teisės į Garažą N. C. vardu nėra registruotos, jie notarės patariami pasirašė 2012 m. balandžio 18 d. susitarimą, kuriame N. C., atstovaujamas V. C., pareiškė, kad N. C. naudojasi Garažu ir šią naudojimosi teisę perleidžia V. S. ir R. S.. Šio susitarimo originalą, jiems perduotos Garažo inventorinės bylos originalą apžiūrai pareiškėjai pateikė teismo posėdžio metu, jų tikrumu teismas abejoti neturi jokio pagrindo. Iš liudytojų V. S., R. S. ir A. S. parodymų nustatyta, kad jiems valdant Butą nuosavybės teise ir faktiškai naudojantis Garažu niekas nereiškė pretenzijų į jį, Garažu faktiškai naudojosi, jį prižiūrėjo jų sūnus A. S., gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini) (taisė spyną, vartus, įvedė elektrą, pastatęs saulės bateriją, kt.). Pažymėtina, kad šie liudytojų parodymai neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, tarp jų schemai iš VĮ „Registrų centras“, kurioje Garažo naudotoja nurodoma C., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos 2015 m. birželio 11 d. raštui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Buto savininkas A. S. naudojasi Garažu, 2020 m. liepos 8 d. A. S. ir I. P. sudarytai preliminariai sutarčiai dėl Buto pardavimo, kurioje taip pat nurodoma, jog perleidžiama ir naudojimosi teisė Garažu. Nurodomų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog byloje surinkti įrodymai nepaneigia, jog Garažą pareiškėjai užvaldė teisėtai ir sąžiningai - perdavimo jiems būdu, sudarius Buto pirkimo-pardavimo sutartį kaip į Buto priklausinį, būdami įsitikinę tokių jų atliekamų veiksmų teisėtumu bei tuo, jog niekas kitas daugiau teisių nei jie patys į Garažą neturi (CK 4.23 straipsnis, 4.26 straipsnio 2, 3 dalys, 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4.48 straipsnio 2 dalis, 4.50 straipsnio 1 dalis, 4.14 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis).

Nors anksčiau paminėtuose rašytiniuose dokumentuose yra minima naudojimosi Garažu, o ne jo valdymo teisė, byloje surinktų įrodymų visuma, teismo vertinimu, liudija, kad pareiškėjai, įsigiję Butą, perėmė tiek naudojimosi juo, tiek jo valdymo teisę, nes siekė Garažą kaip ir Butą valdyti kaip savą (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.27 straipsnio 1 dalis). Tą liudija tai, kad Garažą nuo Buto įsigijimo iš I. P. savo žinioje turi išimtinai pareiškėjai ir šį faktą siekia išviešinti: pareiškėjai ne tik atvirai faktiškai naudojasi Garažu, bet tą daro vieninteliai, niekas kitas Garažo raktų neturi; pareiškėjai siekia jų perdavimo būdu iš ankstesnių Buto savininkų įgytas teises į Garažą išviešinti teisės aktų nustatyta tvarka, nes jų turimi dokumentai nepakankami Garažo valdymo teisei registruoti Nekilnojamojo turto registre. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pagrindė Garažo valdymo kaip daiktinės teisės faktą, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 529 straipsniu, teisėja

nutaria:

pareiškėjų A. S. ir R. L.-Sakalauskės pareiškimą tenkinti.

Nustatyti (patvirtinti) pareiškėjų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. L.-Sakalauskės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), 8,93 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.