Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai H. R. S., jos gynėjui advokatui Andrėjui Zavtrakovui, nukentėjusiajai E. U., jos gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui, civilinio atsakovo AB “Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui Giedriui Tunkevičiui, kaltinamajam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, įtrauktas į gyvenančios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o konkrečiau: 2013-08-08 apie 17 val. 40 min. Kauno rajone, Margavos kaime, kelyje Kaunas – Zarasai - Daugpilis vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Daugpilio kryptimi ties kelio 10,500 kilometru, sankryžoje su Žirgyno gatve, sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 161 punkto reikalavimus, t.y., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi, tiesiai, lygiareikšmiu važiavusiam automobiliui „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, ko pasekoje automobilio „Ford Fiesta“ keleivei E. U. padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir automobilio „Kia Carnival“ keleivei H. R. - Stankevičienei padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kai važiavo automobiliu, tai išvažiavo į kairę kelio pusę, prieš tai praleido vilkiką. Ši mašina pravažiavo, o kitos iš karto nepastebėjo. Važiavo 70 km/h greičiu, vairavo automobilį pats. 40 m. vairuoja automobilį ir jokio eismo įvykio nebuvo. Duodamas teisme parodymus labai jaudinasi. Ikiteisminio tyrimo metu davė teingus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., kaltinamojo parodymų patikrinimui balsu buvo perskaityti A.B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad ilgą laiką tęsė gydymą įvairiose Lietuvos ligoninėse, įvairiuose miestuose ir dėl eismo įvykio 2013-08-08 metu patirtų traumų, ir kitų ligų - onkologijos, tuberkuliozės. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas gimines, kurie leidžia jam pas juos trumpam apsistoti. Savo namų neturi, deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno rajono savivaldybė. Dabar gyvena lakinai pas dvynį brolį A. B., (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. balandžio mėnesio. Vėliau bus guldomas į ligoninę Šiauliuose onkologijos spinduliavimui. 2013-08-08, apie 18 val. A. B. važiavo su drauge E. U. jam priklausančiu automobiliu „Ford Fiesta“, v/n (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Margavos kaime, keliu Kaunas – Zarasai - Daugpilis, Daugpilio kryptimi. Keleivė E. U. sėdėjo priekyje, dešinėje pusėje, keleivio vietoje, vairavo A. B.. Buvo šviesus paros metas, giedra, saulėta, kelio danga asfaltas buvo sausa, abu buvo prisisegę saugos diržais. A. B. išvažiavęs iš Ramučių gyvenvietės, iš sankryžos į minėtą kelią važiavo negreitai, lėtai, apie 30-40 kilometrų greičiu, trečia eismo juosta, nes kitoje sankryžoje ruošėsi sukti į kairę, o atstumas nuo vienos sankryžos iki kitos buvo nedidelis, koks - A. B. pasakyti negali. Privažiavęs kelio Kaunas – Zarasai - Daugpilis ir Žirgyno gatvės sankryžą suko į kairę, į šalutinį kelią, į Žirgyno gatvę ir salelėje sustojo, praleido vilkiką važiuojantį priešinga – Kauno - kryptimi, ir toliau tęsė posūkį, važiavimą į kairę kirsdamas priešingos krypties – Kauno - trečią eismo juostą. Ir tik jam į ją įvažiavus susidūrė su Kauno kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Kia Carnival“, kurio važiavimo kryptį jis kirto. A. B. jo nepastebėjo, jam atrodė, kad šis automobilis dar yra toli nuo A. B. automobilio ir jis spės pravažiuoti į šalutinį kelią, Žirgyno gatvę. Ar „Kia Carnival“ vairavo vyras, ar moteris, A. B. nematė. Įvyko automobilių susidūrimas, smūgis buvo labai stiprus, „Kia Carnival“ atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną, priekinį sparną, ratą. A. B. prarado sąmonę, ją atgavo, kai buvo atvykę medikai. Eismo įvykio metu susižalojo jis pats ir jo keleivė E. U.. Eismo įvykis įvyko dėl neatsargumo, A. B. nepastebėjo laiku kito automobilio kurio važiavimo juostą jis kirto. A. B. vairavo blaivus. A. B. yra pensininkas, gyvena tik iš pensijos, automobilis eismo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, A. B. pageidauja, kad žalų atlyginimas būtų sprendžiamas ir užtikrintas nukentėjusiems teisme, žalas nukentėjusiems atlyginant jo draudimo bendrovės, taip A. B. turėtų galimybę atsiprašyti nukentėjusiųjų, su jais susitaikyti. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi ( 1 t., b.l.109);

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus teisme, kaltinamasis juos pilnai patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, jos jam atleido.

- liudytojos V. L. parodymais nustatyta, kad apie eismo įvykį nieko pasakyti negali, jo aplinkybės jai nežinomos nes jo nematė. 2013-08-08, buvo apgadinta V. L. namo Kauno rajone, Margavos kaime, Žirgyno g. 2 siena. Ją suremontavo pati, turtinę žalą pateisinančių dokumentų neturi, patirtos žalos dydžio įvardinti negali, civilinio ieškinio byloje nereiškia, eismo įvykio kaltininkui pretenzijų neturi ( 1 t., b.l. 104);

- kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotolentele nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-08-08 apie 17 val. 40 min., Kauno rajone, Margavos kaime, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 10.500 km. ( 1 t., b.l.7-12);

- transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu nustatyta, kad užfiksuota lengvojo automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė ( 1 t., b.l.13-14; 24-29);

- transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu nustatyta, kad užfiksuota lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė ( 1 t., b.l.33-34);

- valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7620/13(01) nustatyta, kad H. R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l.42);

- valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-200/14(02) nustatyta, kad A. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas ( 1 t., b.l.44-46);

- valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-206/14(02) nustatyta, kad E. U. padaryta sužalojimų visuma laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b.l.47-49); - valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-298/14(02) nustatyta, kad H. R. - Stankevičienei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b.l.50-51);

- A.B. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b.l.110-111).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. B. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kaltinamasis A. B. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamais pažeidė Kelių eismo taisykles 9 p., 161 p., t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, ir sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi, tiesiai, lygiareikšmiu važiavusiam automobiliui „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, ko pasekoje automobilio „Ford Fiesta“ keleivei E. U. padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir automobilio „Kia Carnival“ keleivei H. R. - Stankevičienei padarė sužalojimus, sukėlusius jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek A. B. kaltė padarius KET 9, 161 punktų pažeidimus, kurių padariniai – abiejų nukentėjusiųjų nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp A. B. KET 9, 161 punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. A. B. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp A. B. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota pagal BK 218 str. 1 d. tinkamai.

Dėl civilinių ieškinių.

Bylos duomenimis, Kauno teritorinei ligonių kasai su abiejų nukentėjusiųjų gydymu susijusias išlaidas pilnai atlygino AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b.l. 91-92).

Nukentėjusioji E. U. šioje byloje yra pareiškusi 8000,-Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 151). Ieškinyje nurodoma, jog 2014-03-12 AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino 2440,49 Lt žalą, iš jų 2000,- Lt neturtinės žalos bei 440,- Lt turtinę žalą už lėšas išleistas vaistams. Tačiau nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertina 10000,- (dešimt tūkstančių) litų. Šią sumą sudaro nukentėjusiosios dėl autoįvykio patirtas stresas bei didelis fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusioji nurodo, jog po autoįvykio sulaužytais kaulais buvo įkalinta automobilyje, po ko teko iškęsti dvi chirurgines operacijas, ligai užtrukusį ir dar tebetrunkantį gydymąsi. Beveik mėnesį prabuvo ligoninėje, šiuo metu gali vaikščioti tik pasiremdama lazda, kas apriboja bendravimo galimybes, sukelia nepatogumus buityje, sunku pačiai save prižiūrėti ir dėl to jaučia didelį diskomfortą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota teik E. U., tiek H. R. – S.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (1 t., b. l. 48-49) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai E. U. buvo padarytas šlaunikaulio šoninio krumplio, kairės kojos čiurnos vidinės bei išorinės kulkšnių lūžiai, kairio šokikaukio išnirimas. Šie sužalojimai E. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis bylos medžiaga (1 t., b. l. 154) nustatyta, jog nukentėjusioji E. U. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo operuojama, mobilizacija nustatyta 3 mėn., po to – kontrolė pas ortopedą už 2 mėn. Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji E. U. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų E. U. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiosios E. U. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Atsižvelgtina ir į tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ E. U. atlygino 2000Lt neturtinės (moralinės) žalos (1 t., b.l. 166-177).

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu asmeniui padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, atlygintinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose: 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, A. B. nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme abiejų nukentėjusiųjų atsiprašė. Jis yra pensijinio amžiaus, pragyvena iš gaunamos 962 Lt pensijos, šiuo metu yra paėmęs iš Panevėžio kredito unijos paskolą, kurią moką kas mėnesį, todėl realiai jo mėnesinės pajamos yra 770Lt, iš ko darytina išvada, jog materialinė padėtis yra itin prasta. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, šiuo metu gyvena pas brolį, savo šeimos neturi, serga onkologine liga, jam nustatytas neterminuotas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 2000Lt, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas (bendroje sumoje neturtinė žala su draudimo išmoka – 4000Lt).

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. B. neteistas ( 1 t., b.l.117), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t.,b.l.114-116), į gydymo įstaigų psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 101-104). Įvertinus minėtas aplinkybes, į lengvinančios aplinkybės buvimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimą transporto priemonių saugumui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo šeiminę - turtinę padėtį (itin prasta, pragyvena tik iš pensijos, moka bankui paskolą), sveikatos būklę (serga onkologine liga), jo asmenybę (nėra duomenų apie neigiamą charakteristiką, yra garbaus amžiaus), moralines - dorovines nuostatas, pastangas atlyginti padarytą žalą, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad A. B. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis A. B. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su abiems nukentėjusioms padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. B. nebuvo teistas. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl proceso išlaidų.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios E. U. atstovas advokatas R.Šimkus bei nukentėjusiosios H. R.-S. advokatas A.Zavtrakovas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų E. U. pinigų priėmimo kvito matyti, jog ji advokatui sumokėjo 1000Lt už atstovavimą ( 1 t., b. l. 153). Iš byloje pateiktų H. R.-S. pinigų priėmimo kvito matyti, jog ji advokatui už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo taip pat 1000Lt. (1 t., b.l. 164). Baudžiamoji byla nagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, abiejuose dalyvavo advokatai, taip pat yra paruošti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civiliniai ieškiniai).Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio Kia Carnival vairuotojo saugos oro pagalvė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajai H. R. –S..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - 6 (šešių) MGL, tai yra 780,- Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. tvarka bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) MGL, tai yra 520,-Lt (penkių šimtų dvidešimties litų), dydžio baudą.

Įpareigoti A. B. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti A. B., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajai E. U. 2000Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiosios E. U. naudai 1000Lt (vieną tūkstantį litų) advokato darbo apmokėjimui.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiosios H. R.-S. naudai 1000Lt (vieną tūkstantį litų) advokato darbo apmokėjimui.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio Kia Carnival vairuotojo saugos oro pagalvė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai H. R. – S..

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.