Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-26-879/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eII-352-1082/2024Nutartis · 2024-12-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. eAN2-26-879/2025Nutartis · 2025-02-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-26
Bylos Nr.
eAN2-26-879/2025
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00236-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-26-879/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00236-2024-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.8.1; 21.11.10
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto T. P. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams bei uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 1 d. 00.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,67 promilių neblaivumas, vairuodamas automobilį įvažiavo į aptvertą eismo įvykio vietą bei apgadino signalinį kūgelį, priklausantį Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 14 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi T. P. skundas buvo atmestas.

3. Panevėžio apygardos tesime gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą panaikinti ir jo padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį, o teismui neperkvalifikavus jo administracinio nusižengimo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas - specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikui.

3.1. Apeliaciniame skunde cituojamos ANK nuostatos, teismų praktika ir teigiama, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Anot Pareiškėjo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tokie duomenys yra: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, neblaivumo laipsnis, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas, administracinio nusižengimo padariniai, finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, teismas turėjo įvertinti tai, kad nors Pareiškėjas ir apgadino policijos inventorių vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, vis tik, apgadintas turtas menkos vertės, policija jo atžvilgiu net nėra pareiškusi kokių nors turtinių reikalavimų; jo neblaivumas nebuvo didelis – 0,67 prom. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Pareiškėjui susiklosčiusios nepalankios gyvenimo aplinkybės – mirė keli artimi giminaičiai, sugyventinė paliko jį vieną kartu su dukra, kuri turi sveikatos problemų, jis auginą dukrą vienas pats, jokių santykių su savo mama nepalaiko. Šių aplinkybių visuma neabejotinai kelianti stresą, kas galėjo iššaukti netinkamą sprendimą vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam. Tuo tarpu teismas šias aplinkybes atmetė remiantis tik tuo, kad Pareiškėjas padarė pavojingą administracinį nusižengimą. Pareiškėjo teigimu, teismas formaliai išnagrinėjo jo skundą ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikė remiantis vien abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu kylančios pasekmės netekus teisės vairuoti transporto priemonių būtų neadekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminus.

3.2. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis apgadino menkavertį turtą, apgadintas tik vienas turto vienetas, jam jokių turtinių reikalavimų pareikšta nebuvo, duomenų apie apgadinto turto vertę byloje nėra pateikta. Visa tai, anot Pareiškėjo rodo, kad turto apgadinimas inkriminuotas formaliai, o jo veikos pavojingumas turto apgadinimo prasme nėra toks, kad jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo manymu, jo veika savo pavojingumu atitinka ne ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl prašo ją perkvalifikuoti ir skirti atitinkamą nuobaudą pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalis.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad priešingai nei teigia Pareiškėjas, iš Panevėžio apskr. VPK pateiktos sąskaitos faktūros matyti, kad 2023-02-20 įsigytų signalinių įspėjamųjų sulankstomų kūgių FVAIS (42 cm), komplekto, kurį sudaro 10 vnt. signalinių įspėjamųjų sulankstomų kūgių, vertė yra 96,99 Eur. Taigi, vieno kūgio vertė yra 9,70 Eur. Mano, kad Pareiškėjo teiginiai, jog policijos įstaigai tokia padaryta žala nėra reikšminga ir tai reikėtų vertinti kaip mažareikšmiškumą šioje situacijoje, turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi atsižvel­giant į Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos sąvokos „Eismo įvykis“, o taip pat ir į LR ANK 423 str. 3 d. teisinį reg­lamentavimą, juose nėra jokių išlygų dėl eismo įvykio metu sugadinto turto vertės dydžio. Institucija pažymi, kad T. P. vairuojant transporto priemonę, buvo apgadintas įvykio vietoje buvęs turtas - signalinis kūgelis, todėl neabejotinai nustatyta, kad T. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas atitinka ANK 423 str. 3 d. dispozicijoje numatyto nusižengimo požymius ir veika kvalifikuota tinkamai.

4.1. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad T. P. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos nuomone, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį visuomenei bei tai, kad asmeniui buvo paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės, nėra pagrindo teigti, jog T. P. nubaustas per griežtai. Institucija pažymi, kad teismas nurodė motyvuotas priežastis, dėl ko asmeniui buvo būtina skirti administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėn. laikotarpiui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėn. laikotarpiui.

T. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminu, skunde keliamas ir padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas – teigiama, kad eismo įvykio metu sugadinto turto vertė yra menkavertė, todėl Pareiškėjo veiksmai, nenustačius reikšmingos žalos, turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina ar pagrįstai T. P.atžvilgiu netaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir ar jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalies požymius.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019).

7. T. P.apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, jog 2024 m. lapkričio 1 d. 00.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, (nustatytas 0,67 promilės neblaivumas), neginčija ir to, kad įvažiavo į aptvertą eismo įvykio vietą bei apgadino signalinį kūgelį, priklausantį Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tačiau T. P.skunde nurodo, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes menkaverčio turto apgadinimas nelaikytinas pavojinga veika turto apgadinimo prasme pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Kaip matyti, institucija nustatė, kad T. P. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus. KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui <...>. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Būtent šių pažeidimų visuma ir lėmė tai, jog buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. P., būdamas neblaivus, esant nustatytam 0,67 promilės girtumo laipsniui, vairavo automobilį, nepasirinko saugaus atstumo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į aptvertą eismo įvykio vietą ir apgadino signalinį kūgelį.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo veiksmais padaryta žala yra menkavertė. T. P. nuomone, ši žala neperžengia protingos ribos, kurią peržengus, turto apgadinimas gali būti lemiamas veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme sąvoka „Eismo įvykis“ apibrėžiama taip: „Įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“. Taigi, iš to seka, kad eismo įvykio metu padaryta žala jokių išlygų dėl turto vertės dydžio neturi. Aptariamu atveju, T. P. vairuojant transporto priemonę, buvo apgadintas įvykio vietoje buvęs turtas - signalinis kūgelis. Kaip matyti iš Panevėžio apskr. VPK pateiktos sąskaitos faktūros, 2023-02-20 įsigytų signalinių įspėjamųjų sulankstomų kūgių FVAIS (42 cm), komplekto, kurį sudaro 10 vnt. signalinių įspėjamųjų sulankstomų kūgių, vertė yra 96,99 Eur, todėl vieno šio kūgio vertė yra 9,70 Eur. Nustačius, kad T. P. neblaiviam vairuojant transporto priemonę ir pažeidus KET buvo apgadintas įvykio vietoje buvęs turtas - signalinis kūgelis, T. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

10. Nors Pareiškėjas teigia, kad jo veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo, tačiau pažymėtina, kad minėtoje normoje įtvirtinta veika neapima padarinių – šiuo atveju kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo). Būtent dėl kilusių padarinių skiriasi ir administracinio nusižengimo kvalifikacija. ANK 422 ir 423 straipsnių dispozicijose nurodyti KET pažeidimai pagal savo pavojingumą skiriasi reikšmingai, todėl ir administracinė atsakomybė už jų padarymą įstatymo leidėjo įvertinta skirtingai. Kadangi, T. P. veiksmai sukėlė padarinius - buvo apgadintas Panevėžio apskr. VPK priklausantis turtas -signalinis kūgelis, todėl ir atsakomybė Pareiškėjui taikoma būtent pagal šią normą – ANK 423 straipsnio 3 dalį.

11. ANK 423 straipsnio 3 dalyje tvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

12. Nagrinėjamu atveju T. P. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės -specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui - 2 metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam įstatyme numatytam terminui, t. y., 18 mėnesių.

13. Kaip matyti iš pateikto T. P.apeliacinio skundo, jis sutinka su jam paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, tačiau prašo sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Taigi, T. P. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl jam pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių – griežtumo ir neproporcingumo padarytam nusižengimui ir jo asmenybei atmestini kaip nepagrįsti.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. T. P. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis vienas rūpinasi dukra, kuri turi sveikatos problemų, todėl jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, be to, šiuo metu jo gyvenime susiklosčiusios nepalankios aplinkybės (mirė artimieji giminaičiai, jį paliko sugyventinė), nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų nuobaudos dydį. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, kai Pareiškėjas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Šios minėtos priežastys – įprastos gyvenimiškos aplinkybės – negali būti laikomos išimtinėmis ir suteikiančiomis galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, poreikio rūpintis artimaisiais, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apygardos teismas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas T. P.neabejotinai sukelia nepatogumų ir materialinių pasekmių, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, šiuos nepatogumus Pareiškėjas patirs tik laikinai. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog T. P., praradęs teisę vairuoti transporto priemones, negalės vežioti savo dukros pas daktarus. Kaip matyti, apeliaciniame skunde T. P. yra nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. miesto centre ir visai netoli gydymo įstaigų, todėl neabejotina, kad nuvykti pas gydytoją galima ir naudojantis viešuoju transportu. Tuo tarpu, tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytas 0.67 prom. neblaivumas, buvo įvertintos skiriant minimalios trukmės sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones, todėl pakartotinai jas vertinti ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo.

18. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių taikymo klausimą, svarbią reikšmę turi ir paties padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės. T. P.nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,67 promilių neblaivumas, bei, nesiėmęs visų atsargumo priemonių, kliudė signalinį kūgelį, kurį apgadino. Transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens yra vienas iš šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Be to, apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko Pareiškėjo sukeltas eismo įvykis – policijos pareigūnai, įformindami nesenai įvykusį kitą eismo įvykį, „Stop policija“ apsaugine juosta buvo aptvėrę įvykio vietą, dėl ko įvažiuoti į ją buvo draudžiama, trys policijos specialieji au­tomobiliai, su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, stovėjo sankryžos viduryje, kur, beje, stovėjo ir 5 policijos pareigūnai, T. P., būdamas neblaivus, artėdamas link šios sankryžos, nesulėtino važiavimo greičio, įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam bei netrukus pasikeičiant geltonam šviesoforo signalui, toliau važiuodamas įvažiavo į apsaugine juosta apjuostą ir įspėjamaisiais signaliniais kūgeliais pažymėtą eismo įvykio vietą, į kurią įvažiuoti buvo draudžiama, nutraukęs apsauginę juostą ir pervažiavęs bei apgadinęs įspėjamąjį kūgelį, nesustojo įvykio vietoje, nors pats ir neneigė, kad jautė nutraukęs „Stop policija“ apsauginę juostą, ir iš įvykio vietos išvažiavo. Taigi, tokiais veiksmais T. P. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

19. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad T. P.ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad T. P. administracine tvarka baustas 23 kartus už mažiau pavojingas veikas, iš jų 19 kartų baustas už KET pažeidimus. Šie duomenys patvirtina, kad T. P. nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Ir dabartinis nusižengimas yra neatsakingo Pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad T. P. reguliariai daro KET pažeidimus, iš anksčiau jo atžvilgiu taikytų nuobaudų nepadarė tinkamų išvadų, akivaizdžiai rodo, kad byloje nėra jokių aplinkybių pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, o paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės yra adekvačios ir proporcingos jo padarytam nusižengimui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

20. Taigi, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pritaria Institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje išdėstytoms išvadoms, kad nagrinėjamu atveju T. P. nėra pagrindo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį sutrumpinti administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių T. P. nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas apylinkės teismui pareikštas skundas, yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta nurodant aiškius, byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos aplinkybės šioje byloje įvertintos neteisingai ar asmuo buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai.

21. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, Pareiškėjui paskyrus aukščiau minėtas administracinio poveikio priemones, buvo pažeisti.

22. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad T. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, jos yra ne per griežtos ir adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtas įstatymo nustatytas poveikio priemones ar jų neskirti nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai ir apylinkės teismui nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti T. P. apeliacinį skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą procesinį sprendimą.

23. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo Pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daina Vaidachavičienė