- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- e2-313-904/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02124-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Sigitas Čepas
dalyvaujant ieškovei K. B., jos atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Sigitui Čepui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Motiejūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucijos byloje teikiančios išvadas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2017 m. spalio 9 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gimusios 2011 m. lapkričio 15 d., gyvenamąją vietą su mama – ieškove; 2) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku ieškovės nurodyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės po 300 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio surašymo dienos (2017 m. spalio 1 d.) iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo 1750 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad su atsakovu susilaukė dukros, atsakovas gyvena kitame mieste, dukra gyvena su ja, dukra rūpinasi, auklėja, prižiūri. Atsakovas prieš ieškovę ir dukrą naudoja psichologinį smurtą. Atsakovas neturi jokių įgūdžių auginti vaiką, dukrą pasiimdavo retai, vaikui būnant su atsakovu dukra nesilaikydavo dienotvarkės, savo įprasto rėžimo, atsakovas dukrą veždavosi į barus, vaikas matydavo girtų asmenų muštynes, kartą atsakovas dėl gatvėje kilusių muštynių buvo išvežtas, kartu su vaiku į policiją. Atsakovas vartoja kvaišalus, pažeidinėja kelių eismo taisykles, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Dukra visą laiką gyveno su mama, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo gyvenimo būdą, jo socialinių įgūdžių neturėjimą bei į tai, kad atsakovas vaiką traumuoją tiek fiziškai, tiek psichologiškai, mano, kad turėtų būti nustatyta jos pasiūlyta bendravimo tvarka. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio pažymėjo, kad vaikui yra diagnozuotas raumenų ir sausgyslių sužalojimas, reikalingos ortopedo konsultacijos, ortopedinė avalynė, baseinai, masažai. Per mėnesį vaikui išlaikyti patiriamos išlaidos sudaro 653 Eur, per metus – 7840 Eur, kurios yra minimalios ir protingos. Ieškovė dirba, gaunamas darbo užmokestis per mėnesį – 500 Eur, turi namą ir automobilį. Atsakovas darbingas, sveikas, kitų išlaikomų asmenų neturi. Prašomo dydžio išlaikymą atsakovas skirdavo ir ankščiau, jo gerą finansinę padėtį patvirtina tai, kad atsakovas vyksta atostogų į užsienį. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2017 m. balandžio 5 d. todėl už šį laikotarpį (iki ieškinio surašymo dienos) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nepilnametės P. B. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. B. mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, laikiną išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. spalio 9 d. iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskyrė K. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai P. B. skirtas lėšas; nustatė atsakovui A. P. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra P. B. tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove nurodė, jog ginčo nėra. Nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, kadangi jis šiuo metu yra bedarbis, turto neturi, yra sukūręs naują šeimą, sutuoktinės pajamos minimalios. Pažymėjo, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad kol atsakovas dirba užsienyje bus mokamas didesnis išlaikymas, jog jam grįžus į Lietuvą ir iki pradedant gauti pastovias pajamas susidarytų išlaikymo permoka. Ieškovė turi nekilnojamojo turto. Atsakovas gali skirti 120 Eur išlaikymą dukrai. Ateityje pasikeitus finansinėms aplinkybėms išlaikymą sutinka mokėti didesnį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad įsiskolinimo nėra, ieškovė du kartus gavo pinigus iš jo mamos, be to, atsakovui dirbant užsienyje buvo pervedama daugiau pinigų, jog susidarytų permoka. Sutinka, jog būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kadangi ieškovė neleidžia jam nei matytis, nei bendrauti su dukra. Mano, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra atsakovo teisių bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime siaurinimas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kvaišalų vartojimo, teisių netekimo yra šmeižtas. Ieškovė naudoja psichologinį smurtą neleisdama bendrauti su vaiku, be to, ieškovė, kai dukrai buvo trys mėnesiai, ją paliko atsakovui, kuris dirbo, ir pati išvažiavo į Lietuvą, todėl atsakovui teko kviestis savo mamą, kad ji galėtų prižiūrėti vaiką, kol šis dirbs. Pažymėjo, kad atsakovas rūpindavosi ir sergančiu vaiku, todėl mano kad turi įgūdžius juo rūpintis, be to, toks ieškovės elgesys rodė ir ieškovės pasitikėjimą atsakovu.
Šalies argumentai
Ieškovė K. B. posėdžio metu paaiškino, kad dukrai yra šešeri metai, dukrai pripažinta gimdymo trauma – iškrypusios vaiko pėdos, reikalinga ortopedinė avalynė, kurią perka specializuotose parduotuvėse. Kasdien reikalingi masažai, mankštos, baseinai, tačiau dėl finansinių galimybių dukros į juos neleidžia. Daugiau vaikų bei išlaikytinių neturi, išsilavinimas – aukštasis, dirba, gaunamos pajamos apie 750 – 800 Eur (atskaičius mokesčius), gyvena name, padeda tėvai, skolinasi iš draugių. Atsakovo išsilavinimas – pagrindinis, specialybės neturi, santuokos su juo nebuvo sudariusi, kartu gyveno apie penkerius metus, atsakovas dirbo statybininku Anglijoje, tuo metu jo darbo užmokestis buvo apie 3800 Eur per mėnesį. Į Lietuvą grįžo 2013 metais. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad iš atsakovo mamos gavo už du mėnesius (užskaitė už sausio ir vasario mėnesius). Pripažino, kad gali būti suklysta dėl vieno mėnesio mokėjimo, t. y. už sausio mėnesį 300 Eur mokėjo atsakovas, už vasario ir kovo mėnesius mokėjo atsakovo mama, už balandžio mėnesį taip pat yra sumokėta. Nemokėta nuo gegužės mėnesio, išlaikymą skaičiavo po 300 Eur per mėnesį. Ankščiau atsakovas vidutiniškai per mėnesį mokėdavo po 300 Eur. Vaiko išlaikymas kainuoja daug, per mėnesį išleidžia apie 600 Eur. Atsakovas su vaiku nebendrauja, per aštuonis mėnesius buvo atvykęs tik keturis kartus. Dukra nori bendrauti su tėvu. Jei atsakovas vairuos automobilį tinkamai, turėdamas teisę jį vairuoti, vairuos blaivas, neviršys greičio leis su vaiku bendrauti daugiau, svarbiausia, kad vaikas būtų saugus. Papildomai nurodė, kad atsakovas vaiką galėtų pasiimti šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 12 val., su nakvyne, neprieštarauja, kad vaiką pasiimtų du kartus per mėnesį, ar per šventes, tačiau šiuo metu atsakovu nepasitiki, t. y. jei atsakovo elgesys keisis, leis keisti bendravimo tvarką, tačiau šiuo metu prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Dukra yra pasakojusi, kad atsakovas bėgo nuo policijos. Ieškovė yra mačiusi atsakovą vartojant narkotines medžiagas, iš kitų asmenų žino, jog vartoja iki šiol. Papildomai paaiškino, kad sutiktų leisti atsakovui vaiką pasiimti vieną savaitgalį per mėnesį.
Ieškovės atstovas advokatas Ramūnas Girevičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 200 Eur dydžio išlaikymu yra užtikrinami minimaliausi vaiko poreikiai, be to, auga pragyvenimo lygis, vaikas turi sveikatos sutrikimų, reikalinga speciali avalinė, procedūros. Atsakovas yra darbingas, sau perka brangius daiktus. Prašo priteisi išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad prašo jį priteisti nuo 2017 m. gegužės 5 d. arba nuo 2017 m. birželio 5 d. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovą pateikta medžiaga charakterizuoja neigiamai, padaryti pažeidimai – grubūs. Reikalinga įsitikinti, kad atsakovas taisosi, šiuo metu yra praėję per mažai laiko.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. posėdžio metu paaiškino, kad išsilavinimas – pagrindinis, specialybė – griežėjas, pjovėjas (statybos darbai), su ieškove gyveno kartu, buvo išvykę gyventi į Angliją, gaunamas darbo užmokestis buvo apie 3000 Eur, mokėdavo apie 300 Eur išlaikymą iki 2017 m. gegužės mėnesio, į Lietuvą grįžo 2017 m. kovo mėnesio gale. Paaiškino, kad Norvegijoje nedirbo, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja lankydamasi jo namuose, ne taip suprato, kalba buvo, kad jo sutuoktinės tėvas dirba Norvegijoje ir retai grįžta, o ne jis. Minčių išvykti į Norvegiją turėjo. Šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja drabužiais. Gaunamos pajamos apie 500 – 650 Eur, turi riešo išvaržą – nuo sunkumų kilnojimo, sąnaryje kaupiasi vandenys, laukia operacijos. Paaiškino, kad įvykio su policija vaikas nematė, vaikas tuo metu buvo su mama, vairuotojo pažymėjimas jam nėra grąžintas, problemų dėl dukros atvykimo ir pasiėmimo nebus, jo sutuoktinė, su kuria kartu gyvena, vairuoja. Nurodė, kad 200 Eur išlaikymą galėtų mokėti, padeda tėvai, kurie ūkininkauja. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, nėra. Su vaiku visuomet gerai bendraudavo, jokių problemų nebuvo, ne kartą vaikas buvo pas jo mamą, kai ieškovė negalėjo rūpintis vaiku, o jis dirbdavo. Vežasi vaiką į restoraną pavalgyti, ten yra vaikų zona, nueina su vaiku į kiną. Bendrauti su vaiku Klaipėdoje yra problema, kainos didelės, savo būsto čia neturi. Narkotikų nevartoja, nėra jokių įrodymų, pas psichologą ar psichiatrą buvo ieškovės prašymu, dėl santykių išsaugojimo su ja, jam buvo išrašyti vaistai nuo nervų. Problemos prasidėjo nuo tada kai negalėjo mokėti išlaikymo, ankščiau galėjo skirti didesnės lėšas išlaikymui. Išlaikymą mokėti pradėjo nuo tada, kai pradėjo gyventi atskirai. Vaiką nori pasiimti su nakvynę, tam jog vaikas nepavargtų. Tinkamas laikas parvežti vaiką mamai būtų sekmadienio 19 val. Sutuoktinė šiuo metu nedirba. Buvo išvykęs į Lenkiją, Norvegiją, Angliją, Vokietiją aplankyti artimųjų, pažystamų, darbo reikalais. Vaiką pastaruoju metu matė retai. Naujų pažeidimų ar nusikaltimų nėra padaręs, stengiasi nenusižengti. Dėl greičio viršijimo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nuo policijos nebėgo, kito vairuotojo nemušė. Paskutinį kartą dukra pas jį su nakvyne buvo 2017 metų gegužės mėnesį, nes daugiau dukros ieškovė nedavė.
Atsakovo atstovas advokatas Sigitas Čepas teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo paaiškino, kad išlaikymas vaikui buvo teiktas nuo 2015 m. lapkričio mėnesio (kai nustojo gyventi kartu) iki 2017 m. rugsėjo 23 d., apskaičiavus vidurkį tėvas mokėdavo po 251 Eur, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsakovas sutinka mokėti 200 Eur. Nesutinka, jog išlaikymas būtų didinamas, atsižvelgiant į nustatytas vaiko pėdučių susirgimus, kadangi visi tėvai perka batus vaikams, be to, vienerius batus kompensuoja valstybė. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, jį turi nekilnojamojo turto. Atsakovas gyvena pas sutuoktinės tėvus. ieškovės pajamos didesnės nei atsakovo. Atkreipia dėmesį, jog vaikui ieškovės išleidžiamos lėšos yra didesnės nei gaunamos jos pajamos. Reikalavimas dėl 300 Eur išlaikymo yra nepagrįstas. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas elgiasi blogai su vaiku, be to, ieškovė pati turi administracinių nuobaudų.
Liudytoja V. P. posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo mama. A. P. baigė dešimt klasių. Liudytoja V. P. turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja nuo 1980 metų, sūnų galėtų atvežti pas jo dukrą, su ieškove nėra piktuoju. Anksčiau prižiūrėdavo anūkę, su ja yra geruose santykiuose, vaikas sakė, kad labai nori susitikti su seneliu. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad svarbu, kad su vaiku galėtų visi pabūti, jog vaikas nebūtų pervargęs. Yra pervedusi išlaikymą ieškovei, ji negalėjo toliau mokėti, nes serga vyras, o sūnus dirbti sunkiai negali dėl traumos, todėl nėra pajamų. Atsakovas prekiauja rūbais, pajamos apie 500 Eur. Ieškovė neleidžia jos sūnui bendrauti su vaiku.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su sutuoktiniu – atsakovu yra daugiau nei metai, su jo dukra sutaria puikiai. Sutuoktinio dukra noriai pas juos atvažiuoja. Visos sąlygos vaikui yra sudarytos. Automobilį vairuoja, stažas – keturi metai, nuvežtų sutuoktinį pasiimti vaiko. Atsakovas jokių pykčio protrūkių neturi, narkotikų nevartoja.
Institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Motiejūnienė nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ginčo. Mergaitė išreiškė norą bendrauti su tėčiu susitinkant bei telefonu, nori pas močiutę. Jeigu būtų užtikrintas saugus nuvykimas pas tėtį, vaikas galėtų svečiuoti pas atsakovą su nakvyne. Mergaitė pradės lankyti mokyklą, todėl vaikas turėtų būti grąžintas mamai per pietus, jog būtų spėta pasiruošti mokyklai. Vaiką būtų galima pasiimti iš namų, šeštadienį, o grąžinti iki 15 val.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Ieškovei ir atsakovui 2011 m. lapkričio 15 d. gimė dukra P. B..
Ieškovė (kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (dėl išlaikymo priteisimo) iš atsakovo (skolininko), pagal kurį 2017 m. liepos 26 d. išduotas teismo įsakymas. Atsakovui (skolininkui) pateikus ir priėmus prieštaravimus, ieškovė pateikė ieškinį, teismas priimtą teismo įsakymo panaikino, ieškinį priėmė.
Iš banko išrašų nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. atsakovas dukros išlaikymui pervedė 4718 Eur, 300 Eur sumokėjo atsakovo mama. Perduoti dar 300 Eur grynais pinigais.
Sodros duomenimis atsakovas nedirbo laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d..
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovė turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad šalių dukrai nustatytas raumenų ir sausgyslių sužalojimas čiurnų ir pėdų lygyje, reikalingos ortopedo konsultacijų, speciali avalynė, paskirtos mankštos.
Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio gavo 5874,28 Eur pajamų (atskaičius mokesčius).
Prie ieškinio pateikti mokėjimo kvitai už maisto produktus, kanceliarines prekes, higienos priemones ir t. t.
Pateiktas kvitas, iš kurio matyti, kad šalių dukros darželis per mėnesį kainuoja nuo 44,25 Eur iki 79,50 Eur.
Iš santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad atsakovas ir R. P. 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė santuoką.
Iš Viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo nustatyta, kad atsakovas nepriklauso asmenims stebimiems dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė turto neturi.
Iš metinės pajamų deklaracijos nustatyta, kad 2016 metais atsako sutuoktinė deklaravo 3440,45 Eur gautų pajamų.
Iš pateiktų mokėjimų nurodymų Nr. 66 ir 73, atliktų 2017 m. balandžio 4 d. ir 2017 m. gegužės 9 d., nustatyta, kad atsakovo mama – V. P. ieškovei pervedė po 300 Eur, viso 600 Eur, paskirtyje nurodė „andriaus pagirio alimentai vaiko išlaikymui už einam mėn.“
Išvadą byloje teikianti institucija Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas su patogumais, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra, bute gyvena du asmenys, butas tvarkingas, vaikui lankytis pas tėvą sąlygos tinkamos. Atsakovas gyvena ir veda bendrą ūkį su R. Š., atsakovas dirba Norvegijoje, dažnai grįžta į Lietuvą, nori bendrauti ir padėti dukrai, tačiau dukros mama tam prieštarauja, seniūnija nusiskundimų neturi, kaimynų atsiliepimai geri.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą, neteisingai nurodo aplinkybes. Dėl išlaikymo vaikui nurodė, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimų dėl permokų. Nėra sukaupta jokių permokų, atsakovas teigia esantis bedarbis, tačiau tokių įrodymų nepateikia, pažymėjo, kad ieškovei finansiškai padeda jos tėvai, draugai. Atsakovas išlaikymą dukrai paskutinį kartą mokėjo 2017 m. sausio 5 d., kitus pinigus perdavė per savo mamą, ir šios sumos užskaitytos už vasario ir kovo mėnesį. Atsakovas naudoja psichologinį smurtą, narkotikus, atsakovas lankosi pas privačius psichiatrus, grasina pasitraukti iš gyvenimo. Atsakovui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Ieškovė nedraudė bendrauti su vaiku iki kol atsakovas piktybiškai neparveždavo vaiko sutartu laiku, nekeldavo telefono. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko dienotvarkės. Ieškovė nepasitiki atsakovu. Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto akto nurodė, kad jis kelia abejonių dėl atitikimo tikrovei, kadangi atsakovas ir R. Š. yra sudarę santuoką (akte nurodoma kaip sugyventinė), akte nurodyta, kad atsakovas dirba Norvegijoje, dažnai grįžta į Lietuva, tačiau pats atsakovas nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, nurodomos šeimos pajamos 1000,00 Eur, tačiau atsakovas teigia, kad pajamų negauna, o sugyventinės – sutuoktinės pajamos nėra didelės.
Iš Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. spalio 22 d. kreipėsi į gydytojus, skirtas gydymas. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Salvijos“ medicinos centro išrašo nustatyta, kad 2012 m. spalio 10 d., 2013 m. sausio 9 d., 2014 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. birželio 10 d. ieškovė kreipėsi į gydytojus, atlikti tyrimai. Pateikti ir kiti medicininiai dokumentai patvirtinantys ieškovės sveikatos sutrikimus.
2018 m. sausio 21 d., 2018 m. vasario 21 d. verslo liudijimai patvirtina, kad mokesčio mokėtojas 2018 metais V. P. verčiasi ne maisto produktų prekyba, kartu dirba atsakovas. Pateiktas gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, iš kuriuo matyti, kad V. P. vykdydama veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d. gavo 815 Eur pajamų.
Iš pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas dvylika kartų baustas administracine tvarka, ieškovė – keturis kartus.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra P. B. nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, yra prisirišusi prie mamos, vaiko tėvas gyvena atskirai, neigiamų duomenų apie ieškovę nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovas sutinka, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su mama (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnametės P. B., gimusios 2011 m. lapkričio 15 d., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.
Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos – 2017 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra yra šešerių metų amžiaus, vaiką prižiūri ieškovė, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2017 m. balandžio 5 d. (vėliau tikslino duomenis, kad nuo 2017 m. gegužės 5 d., ar 2017 m. birželio mėnesio). Nurodė, kad dukrai per mėnesį išlaikyti reikalinga 653 Eur, dukra turi sveikatos problemų, reikalinga speciali avalynė, masažai, baseinai, gydytojo konsultacijos, dukra lanko darželį. Ieškovė dirba, gaunamos pajamos sudaro 750 – 800 Eur, turi namą, automobilį. Atsakovas sutinka dukrai mokėti 200 Eur išlaikymą, mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie kitą jo turimą turtą byloje nėra pateikta, gyvena sutuoktinės tėvų bute, yra darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų (numatytas gydimas).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad vaikui šiuo metu yra reikalingos, tačiau neskiriamos papildomos išlaidos gydymo procedūroms (masažai, baseinai), įvertinus tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas yra darbingas, todėl turi dėti pastangas išlaikyti savo vienintelę dukrą, be to, teismo vertinimu ieškovė neįrodė (nepagrindė) prašomo priteisti 300 Eur išlaikymo dydžio, nėra aišku, kiek jai padeda artimieji, kaip ji pragyvena vaikui skirdama daugiau nei jos gaunamos pajamos, ir tai, kad ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovas dirbdamas ir gyvendamas Anglijoje tiek lėšų skirdavo dukrai, darytina išvada, kad 250 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo yra tinkamas ir atitinkantis vaiko interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2017 m. spalio 5 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1750 Eur, išlaikymo atsakovas neteikia nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Posėdžio metu reikalavimą tikslino, nurodydama, kad yra galimai apsirikusi dėl išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo. Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas su atliktais ieškovės prierašais patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2017 m. liepos 19 d. atsakovas dukros išlaikymui ieškovei pervedė 4718 Eur, ranka padaryti įrašai patvirtina, kad dar 300 Eur sumokėti atsakovo mamos, dar 300 Eur atsakovas ieškovei perdavė grynais pinigais. Mokėjimo nurodymai atlikti 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. patvirtina, kad atsakovo mama ieškovei pervedė dar 600 Eur už atsakovo dukros išlaikymą. Iš viso atsakovas pats ar per savo mamą ieškovei už dukros išlaikymui skyrė 5918 Eur (suma su 138 Eur pervedimu už dukros batus ir 100 Eur pervedimu už dukros gimtadienį). Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad šalys būtų sudariusios susitarimą, jog atsakovas mokės didesnį išlaikymą, tol kol dirbs užsienyje, teismo vertinimu atsakovas tuo metu teikė tokio dydžio išlaikymą kokį pagal gaunamas pajamas (dirbant Anglijoje) jis galėjo skirti, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, išlaikymo dydis 250 Eur skaičiuojamas nuo tada kai atsakovas išlaikymo nebeteikė, t. y. nuo 2017 m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos t. y. iki 2017 m. spalio 5 d., viso išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo – 1000 Eur (už keturis mėnesius).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.
Ieškovė ieškiniu prašo teismo nustatyti tokią P. B., gimusios 2011 m. lapkričio 15 d., ir atsakovo bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą, bet ne toliau nei 50 km atstumu nuo vaiko gyvenamos vietos ir grąžindamas tą pačią dieną, t. y. šeštadienį 20 val. ir sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2) kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. lapkričio 15 d. (pradedant nuo 2018 m. lapkričio 15 d.), nuo 16 val. iki 20 val.; 3) per vaiko vasaros atostogas nepertraukiamai savaitę, per vaiko žiemos atostogas lankyti vaiką tarpusavio susitarimu su ieškove, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; 4) taip pat atsakovas turi teisę neribotai vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber, socialiniuose tinkluose ir pan.) bei nevaržomai vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.
Atsakovas prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. B., gimusia 2011 m. lapkričio 15 d. tvarka: 1) kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį A. P. bendrauja su vaiku nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val. nepertraukiamai, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos (arba darželio/mokyklos, atsižvelgiant į vaiko amžių) ir grąžina ją į gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį; 2) vaiko gimtadienius – tikrąją dieną, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d., ir sausio 1 d.) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: neporiniais metais su A. P., kuris pasiima vaiką iš jo gyvenamosios pirmą šventės dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę šventės dieną iki 20.30 val. į jo gyvenamąją vietą. Tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas; 3) A. P. bendrauja pusę vaiko vasaros ir žiemos atostogų laiko, bet ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės, o nuo 12 metų – ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės A. P. pasirinktoje vietoje. A. P. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į vaiko gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką A. P. įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios; 4) vaikui pageidaujant, su A. P. praleisti daugiau laiko, nei patvirtinta bendravimo tvarkoje, K. B. įpareigojama sudaryti sąlygas vaiko papildomam bendravimui pagal jo pageidavimą.
Ieškovė argumentuodama savo siūlomą tvarką, nurodė, kad atsakovu nepasitiki, kadangi jis turi daug administracinių nuobaudų, atimta teisė vairuoti transporto priemones, vartoja alkoholį, narkotikus, yra nestabilios psichikos. Posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog vaikas pas atsakovą su nakvyne vyktų kartą į mėnesį, nuo šeštadienio iki sekmadienio, vaikui tinkamu laiku, jog vaikas būtų pailsėjęs po savaitės užsiėmimų ir būtų spėta pasiruošti mokyklai.
Atsakovas nurodė, kad ieškovė apskritai neleidžia net susitikti ar bendrauti telefonu su vaiku, be to, jo vykimas į Klaipėdą pas dukrą dėl keltos valandų praleidimo yra didelė finansinė naštą, be to, vaikas būna pavargęs. Pažymėjo, kad prarado teisę vairuoti transporto priemones, todėl jį dukros pasiimti atveš jo mama ar sutuoktinė. Tiek atsakovo mama, tiek jo sutuoktinė nurodė, kad dėl to jokių ginčų nebus.
Institucija teikianti išvadą nurodė, kad vaikas išreiškė norą bendrauti su tėčiu susitinkant ir telefonu, nori pas močiutę. Institucijos atstovė nurodė, jog jeigu būtų užtikrintas saugus nuvykimas pas tėtį, vaikas galėtų svečiuoti pas jį su nakvyne. Siūlo nustatant bendravimo tvarką atsižvelgti į tai, kad vaikas būtų paimtas iš namų, šeštadienį, o grąžintas sekmadienį apie pietus, t. y. iki 15 val.
Atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog atsakovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos lankytis vaikui (pagal institucijos teikiančios išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikrinimo aktą). Byloje pateikti duomenys – administracinių nusižengimų registro išrašas, atsakovą charakterizuoja neigiamai, sutinka su atsakovo ir jo atstovo išreikšta pozicija, kad neigiamų duomenų apie atsakovo, kaip tėvo, elgesį byloje nėra pateikti, priešingai ieškovė anksčiau vaiko tėvu – atsakovu pasitikėdavo, vaiką palikdavo, todėl teismas neturi pagrindo riboti (siaurinti) atsakovo teisių bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
Teismas daro išvadą, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką tiek ieškinys, tiek atsiliepimu pateiktas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies, atsižvelgiant į vaiko interesus, abiejų tėvų bendravimo galimybes, bei pusiausvyrą. Kartu nustatant, kad ši tvarka gali būti keičiama (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 241 Eur žyminis mokestis – 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 68 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis ir 23 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei iš dalies tenkinus reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytina, kad 70 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkintini, todėl 168,70 Eur žyminio mokesčio turėtų būti priteistina iš atsakovo valstybei. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė mokėjimo nurodymu 2017 m. spalio 5 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, į tai, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nuo pat pradžių sutiko, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 93,70 Eur žyminio mokesčio.
Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiantį tai, kad ieškinys buvo tenkintas 70 procentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisintos 420 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, iš ieškovės atsakovui priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 93,70 Eur žyminio mokesčio.
Iš atsakovo ieškovei priteistina 270 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (iš šią sumą įskaityta ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų dalis – 150 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2011 m. lapkričio 15 d., gyvenamąją vietą su ieškove – mama K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai 2011 m. lapkričio 15 d., mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2017 m. spalio 5 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000Eur (vieną tūkstantį Eur) išlaikymo nepilnametei dukrai P. B. įsiskolinimą.
Nustatyti tokią atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnametės dukros P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 2011 m. lapkričio 15 d., bendravimo tvarką:
kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį A. P. bendrauja su vaiku nuo šeštadienio10 val. iki sekmadienio 15 val. nepertraukiamai, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą. Pirmuoju mėnesio savaitgaliu laikomos dienos nuo šeštadienio iki sekmadienio tuo atveju, jei jos visos patenka į tą mėnesį;vaiko gimtadienius – tikrąją dieną, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d., ir sausio 1 d.) tėvai su vaiku praleidžia rotacijos principu: neporiniais metais su A. P., kuris pasiima vaiką iš jo gyvenamosios pirmą šventės dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę šventės dieną iki 20.30 val. į jo gyvenamąją vietą. Tačiau tai jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką gimtadienio proga, bendrauti, perduoti dovanas;A. P. bendrauja pusę vaiko vasaros ir žiemos atostogų laiko, bet ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iš eilės, o nuo 12 metų – ne mažiau kaip 14 dienų iš eilės A. P. pasirinktoje vietoje. A. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina po atostogų į jų gyvenamąją vietą. Apie planuojamą atostogų laiką A. P. įsipareigoja informuoti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki atostogų pradžios;A. P. turi teisę neribotai vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber, socialiniuose tinkluose ir pan.) bei nevaržomai vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,70 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.
2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.
Teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.