Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gimęs Vilniuje, remiantis jo paaiškinimu, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent:

jis, neturėdamas leidimo, nuo 2014-07-01 iki 2015-07-10 10.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laike 5 revolverius ir viena pistoletą, t.y. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL&VOLTRAN Major Mod. 88“ Nr. M680417, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tinkamą šaudyti ir kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; fabrikinės gamybos .380 (9 mm) kalibro du revolverius „ME 38 Compact G“ Nr. 018881 ir Nr. 024904, skirtus šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis, tinkamus šaudyti ir kurie yra C kategorijos šaunamieji ginklai; fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „Chiefs Special“ dujinį revolverį, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tinkamą šaudyti ir kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „ROHM RG 89“ dujinį revolverį Nr. 0472735, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tinkamą šaudyti ir kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas; fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „ME 38 MARSHAL“ dujinį revolverį, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tinkamą šaudyti ir kuris yra C kategorijos šaunamasis ginklas bei 73 šaudmenis, t.y. tinkamus šaudyti 34 (trisdešimt keturis) 5,6 kalibro ilgus kraštinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš 5,6 mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletu „TOZ-Bm“ modelio šautuvų ir kitų įvairių modelių ir gamintojų 5,6 mm kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų ir karabinų; tinkamą šaudyti 21 (dvidešimt vieną) .35 kalibro revolverių šovinį su pasklindančiu šratų užtaisu, skirtą šaudyti iš .35 kalibro šratinių revolverių; tinkamų šaudyti 10 (dešimt) .380 (9 mm) kalibro revolverių šovinių su guminėmis kulkomis, skirtų šaudyti iš .380 (9 mm) kalibro revolverių ME 38 Comact-G ir kitų modelių revolverių, skirtų šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis; tinkamą šaudyti 1 (vieną) 9 mm kalibro dujinį revolverių šovinį, skirtą šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių revolverių; tinkamus šaudyti 6 (šešis) 9 mm kalibro dujinius pistoletų šovinius, skirtus šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų; tinkamą šaudyti 1 (vieną) .315 (8 mm) kalibro dujinį pistoletų šovinį, skirtą šaudyti iš 8 mm kalibro dujiniu pistoletu, kuriuos N. K. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams.

Be to, M. K. laikotarpyje nuo 2015-03-09, 3.00 val. iki 2015-07-09, 21.02 val., sistemingai baugino nukentėjusiąją – savo seserį N. K., naudodamas psichinę prievartą, dėl ko nukentėjusioji juto nuolatinį pavojų savo gyvybei ir sveikatai, o būtent:

jis, 2015-03-09, apie 02.00-03.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas dešinėje rankoje tyrimo metu nenustatytą peilį, pridėjo jo geležtę prie miegančia apsimetusios nukentėjusiosios sesers N. K. kaklo, tokiu būdu baugino nukentėjusiąją, sukeldamas jai didelį išgąstį,

be to, jis, 2015-06-18, apie 22.00-24.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas dešinėje rankoje tyrimo metu nenustatytą revolverį, pridėjo jį prie miegančia apsimetusios nukentėjusiosios N. K. kairės pusės smilkinio ir paspaudė gaiduką, po ko nukentėjusiajai išgirdus spragtelėjimą ginklas neiššovė, nes buvo neužtaisytas, tokiu būdu baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą,

be to, jis, 2015-07-09 apie 21.02 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,02 prom.), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajai seseriai N. K. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) grasino ją nužudyti sakydamas „Tvar, kad tu padvėstum. Kai grįši namo aš su tavimi išsiaiškinsiu“, taip pat grasindamas ją papjauti, išdurti akis, tokiu būdu baugino nukentėjusiąją, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas,

be to, jis 2016-01-31, apie 01.00-02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas kairėje rankoje tyrimo metu nenustatytą peilį, mojuodamas juo prie miegančia apsimetusios nukentėjusiosios N. K. veido, kartojo, kad pastaroji jam grąžintų sidabrinius papuošalus, pinigus, nešiojamąjį kompiuterį, o jei ne, žudys po vieną jos katiną, po to papjaus nukentėjusiąją N. K., tokiu būdu baugino nukentėjusiąją, sukeldamas jai didelį išgąstį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. kaltę pripažino dėl neteisėtai laikytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, tačiau tik tų, kurie tinka jo ginklams, nurodydamas, kad nieko nežino apie šovinius, kurie netinka jo ginklams, o dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų prieš savo seserį kaltę neigė. Jis paaiškino, kad pažeidė ginklų laikymo taisykles. Jis turėjo penkis revolverius, vieną pistoletą. Šaudmenys buvo skirti jo turimiems ginklams. Jam tokių šovinių, kurie netinka jo ginklams negalėjo parduoti. Nežino, iš kur atsirado tie šaudmenys. Gal apie tai žino sesuo. Sesuo turėjo 8 kalibro pistoletą, jis sugedo, vietoj to jis jai nupirko pistoletą Voltran. Jis ginklus laikė, nes jų rajone (gyvenamajame) gali užpulti be priežasties. Ginklus pirko, nes bijo užpuolimo, kartais juos nešiojasi su savimi. Jis nežino tikslaus skaičiaus ginklų, kuriuos laikė namuose, negali suskaičiuoti, nes dalis buvo sugedę. Revolveriai su guminėmis kulkomis buvo reikalingi tam, kad turėtų ginklą šaudymui ne tik pavėjui, bet ir prieš vėją. Ginklai reikalingi dėl saugumo. Žinojo, kad tokius ginklus reikėjo registruoti. Jis jų neregistravo, nes po motinos mirties susikaupė daug problemų, neužteko pinigų. Turėjo mokėti skolas už butą, maistą. Tinkami naudoti buvo tik 3 vienetai ginklų. Jis apie šaudmenis, kurie netinka jo ginklams sužinojo tik kai perskaitė kaltinamąjį aktą. Jis ginklus namuose valė, tikrino. Visi žurnalai pataria treniruotis, ginklą išsiimti iš dėklo. Kambaryje taip ir darydavo. Tai darydavo būdamas blaivus, kadangi girtas to nepadarysi. Priklausomybių jis neturi, alkoholį vartodavo gana dažnai, tačiau nuo sulaikymo vartoja retai.

Jis sesers nestūmė. Nebuvo taip, kad nuo alkoholio vartojimo prarastų atmintį. Su seserimi sutardavo gerai. Po to, kai jį sulaikė, ji (sesuo) iškvietė policiją, santykiai tapo vis blogesni. Šiai dienai su ja nebendrauja, sėdi kiekvienas savo kambaryje. Iš sesers pusės buvo bandymai pakalbėti. Sesuo alkoholio vartoja ne tiek daug, kiek jis, ji geria mažiau, nes neturi pinigų. Kartu yra gėrę per Naujus metus, gimtadienį. Sesuo mėgsta gerti miksus, alkoholinius limonadus. Sesuo vartoja kažkokias raminamąsias tabletes. Jis mano, kad sesuo turi tikslą jį apkalbėti dėl fizinio skausmo sukėlimo, grasinimo dėl pinigų. Jis pajamas gauna iš darbo, sesuo iš savo darbo. Butas jiems priklauso per pusę. Ji apkalba, nes šiais metais jiems atjungė elektrą, pasakė, kad nemoka už dujas, vos neatjungė dujų, po to pasirodė, kad nemokėta už vandenį. Jis duoda pinigus, o skola nemažėja.

Nebuvo taip, kad jis baugintų sesę naudojant prievartą, kad pridėtų seseriai peilį prie kaklo. Revolverio prie smilkinio seseriai nedėjo, nešovė. Liepos 9 d. jis skambino (seseriai), tačiau tik klausė dėl sidabro, kurį ji užstatė. Jis nesakė jai, kad išdurs akis, papjaus. Sesuo atsiuntė pranešimą, kad sidabrą išpirks, jis nebuvo supykęs, grasinimų nebuvo. Pora žodžių gal ir buvo, bet pagrindinai kalba buvo dėl sidabro. Nebuvo grasinimo, kad kai grįš, išsiaiškins. Dėl peilio, grasinimų nužudyti katinus, papjauti K., visa tai sugalvota. Turi 5 katinus. Katinai priklauso seseriai, jis nėra katinų mylėtojas. Nesiruošė atsikratyti katinais, jie gyvi padarai, nekiltų ranka. Kaltės nepripažįsta, visa tai sugalvota, sugalvota dar ir dėl situacijos, kai jis turėjo talonėlį, skubėjo pas savo gydytoją, tuo metu pas seserį užsitrenkė durys, ji pradėjo rėkti, jis vėlavo, išbėgo, grįžęs rado policiją. Sesuo pradėjo aiškinti, kad jis ją užrakino. Dėl tos situacijos ir prasidėjo incidentas. Sesers sveikata silpna, ji dažnai serga. Tai susiję su fizinėmis ligomis. Ji turi problemų su stuburu, kojomis. Kai ji susinervina, jam atrodo, kad su ja kažkas ne taip. Jis per mėnesį uždirba šiek tiek virš 500 Eur, sesuo, kai gaudavo pinigus į jo kortelę apie 240 Eur.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji civilinė ieškovė N. K. paaiškino, kad ji su broliu barėsi, jis ją pastūmė. Tas įvykis tikrai įvyko 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. Prisimena tą datą maždaug pagal orą. Viskas buvo šviežiai. Brolis stipriai pastūmė 2014 m. Po motinos mirties jis pradėjo girtuokliauti, ji beveik metus nedirbo. Brolis tuo laikotarpiu mokėjo už butą, bet jo pajamų neužteko, nes kai mama mirė, liko apie 8000 Lt skola, ji perėjo į jos sąskaitą. Iki šiol tie pinigai atskaičiuojami iš jos pensijos. Kai ji pranešė broliui, jis pasakė, kad tai jos problemos. Po to ji įsidarbino, šiai dienai skola siekia apie 500 Eur. Kai jis ją pastūmė ir ji susitrenkė, jis net nepažiūrėjo. Jis buvo labai girtas. Kai jis girtas, neatsimena, nesupranta ką daro. Netiesa, kad dabar jis mažiau geria. Darbo jis nepraranda, nes ryte išgeria alaus, padaro „pachmielą“ ir eina į darbą. Dažniausiai jis geria alų, apie litrą. Degtinę geria tik kai gauna algą ar būna šventė. Yra tikra, kad jis ją pastūmė 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. Brolis ją stumdo. Niekada niekur nesikreipė, galvojo gal viskas liks šeimoje. Po motinos mirties prašė brolio liautis gerti, jis pasakė, kad gali susivaldyti. Jam reikia gydytis nuo alkoholizmo. Nenorėtų, kad teismas jam paskirtų laisvės atėmimo bausmę, nenori taip gadinti jam gyvenimo. Jis ją pastūmė vienintelį kartą. Kai jis bando jai grasinti, dažniausiai stovi jai prie veido, spjauna jai į veidą, daužo į sieną, spintą, ar kažkur, bet ne į ją. Jis smurtauja morališkai. Paskutinis įvykis buvo kai netyčia sužinojo, kad kažkoks vyras grasindamas skambina į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieško jos. Ji paskambino policijai, pasakė, kad guli ligoninėje ir jai vėl grasina. Nemano, kad jis norėjo pasidomėti jos sveikata. Jis prigrasina, po to ji bijo iš ligoninės važiuoti namo. Ji norėtų gyventi su juo draugiškai, bet kol nemes alkoholio, ji juo netiki. Kai jis ją stūmė, jai stipriai skaudėjo, po to keletą dienų ji gulėjo. Mėlynių nugaroje nematė pažiūrėjus nieko baisaus nesimatė. Jis buvo girtas, mano, kad nesuprato ką daro. Nežino, ar tada jis norėjo ją sumušti. Ji mano, kad nenorėjo, turbūt nesuprato ką darė, pastūmė nenorėdamas. Tuo metu niekur nesikreipė, nes jai skaudėjo ne taip stipriai, reikėjo į darbą, išgėrė nuskausminamųjų.

Dėl 2015-03-09 įvykio: po kovo 8 d. jis norėjo išgerti, ji neturėjo. Jis užėjo naktį, atsisėdo su peiliu ant lovos. Prieš lovą yra langas, matė juodą rankeną ir geležtę. Girtas jis nevaldo emocijų, nežino, ką jis gali padaryti. Pagalvojo, kad geriau su juo neprasidėti, todėl apsimetė, kad miega, jis išėjo. Vieną kartą yra metęs katę į sieną.

Dėl birželio 18 d. įvykių: tą dieną buvo jos gimtadienis. Ji nešventė, o jis (brolis) norėjo išgerti. Ji matė kaip jis pridėjo revolverį, šovė, nusijuokė ir išėjo. Tai ne pirmas kartas su ginklais. Jis bandė šauti į ją, į motiną, kai buvo gyva. Tuo metu motina gyveno jo kambaryje, jis su pistoletu nuėjo prie jos, po to su ginklu atsistojo priekyje jos, šovė. Ji girdėjo gaiduko spragtelėjimą, ginklas nebuvo užtaisytas.

Liepos 9 d. ji atostogavo, važiavo su draugais, buvo gavusi „atostoginius“, jis liepė sumokėti pinigus. Ji pasakė, kad nemokės, nes neturės iš ko gyventi, pasiūlė mokėti per pusę, jis pasakė, kad per pusę nemokės, jei ji nesumokės, jai bus galas. Jis pasakė, kad kai grįš namo su ja bus išsiaiškinta. Ji kreipėsi į policiją, nes bijojo grįžti namo. Jis pasakė, kad išplėšys gerklę, nori nužudyti, papjauti, išdurti akis.

Dėl 2016 m. sausio 31 įvykių: dar buvo įvykis su kompiuteriu. Vieną dieną jis susirinko daiktus, pasiėmė kompiuterį ir išėjo. Ji taip pat išėjo pas draugus, grįžo po kelių dienų. Grįžusi rado atidarytas duris, jį rado miegantį su batais. Šiaip durys į kambarį būna uždarytos, tuo metu viskas buvo pravira. Po to jai paskambino iš policijos, pasakė, kad yra kaltinama, kad pavogė kompiuterį. Ji pati nuėjo į policiją, pasakė, kad 3 paras buvo su žmonėmis, negalėjo paimti kompiuterio. Iki šiol nežino kur tas kompiuteris. Telefone rado įrašą, iš to įrašo suprato, kad kompiuteris yra parduotas. Ką jis pasakojo apie sidabrą yra tiesa, sidabrą ji užstatė už 100 Lt, pasakė, kad išpirks, bet negalėjo. Buvo užstatytos storos grandinėlės. Dėl to sidabro jis pradėjo grasinti, girtas atėjo su peiliu. Ji suprato, kad viskas pavojinga, nes nuo gėrimo jis tapo neadekvatus. Netiesa, kad jai reikalingas tas butas, jis pusiau areštuotas. Skolų yra ne tik 500 Eur, už visas paslaugas yra skolų. Ji po motinos mirties siūlė pirkti mažesnį butą arba du atskirai. Jis nesutiko. Nenorėtų su juo kartu gyventi, blaivas jis nebūna. Ji mano, kad broliui reikia gydytis nuo alkoholizmo. Vakarais, po darbo, dažniausiai jis būna išgėręs. Inkriminuotų įvykių metu jis būdavo neblaivus, matė alkoholį pas jį kambaryje, nuo jo sklisdavo kvapas. Nežino, kaip jis elgiasi būdamas blaivus, kadangi alų jis vartoja kiekvieną dieną. Jei teismas skirtų jam realią laisvės atėmimo bausmę, jos gyvenimas pasunkėtų, nes jai reikėtų prižiūrėti ir jo buto dalį. Ji nesikreipė į policiją anksčiau, nes kai motina buvo gyva, prašė to nedaryti, nenorėjo, kad sužinotų žmonės. Ji jo prašė mesti gerti, tikėjosi, kad pasitaisys, bet jis nepasitaisė. Ir dabar jis vaikšto su peiliais, kurie jam grąžinti, namuose juos nešiojasi. Civilinį ieškinį ji pareiškė ne dėl pinigų. Iš pradžių ji tų pinigų nenorėjo, bet dabar jos sveikata yra pablogėjusi, jai nuolat reikia vaistų. Sveikata pablogėjo dėl nervų, pastūmimo. Ji kalbėjo su psichologu, jis pasakė, kad didelė dalis problemų yra dėl brolio, nes ji po darbo bijo eiti namo, yra bauginama. Šaudmenis rado brolio kambaryje, bendrame kambaryje, nes ten yra uždaromas seifas. Ji ginklų neturėjo, nesinaudojo. Nežino, ar jis turėjo daugiau ginklų nei buvo rasti. Būdavo, kad jis slapčia kažką atsineša, užsidaro, kažką daro, išneša taip pat paslapčia.

Teisiamajame posėdyje apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas E. V. paaiškino, kad pažiūrėjo 2015-09-18 išvadą (I bylos tomas 47-59 b.l.). Tai dujiniai pistoletai ir revolveriai. Pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, jie priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Neturint tam skirto šautuvo, šaudmenų įsigyti negalima. Šaudmenys yra ribotos apyvartos, juos gali įsigyto tik asmenys, kurie turi teisėtus atitinkamo kalibro šaunamuosius ginklus. Būtent jie gali įsigyti šaudmenis. Bute rasti 5,6 mm kalibro kraštinio įskėlimo šoviniai netinkami K. turėtiems ginklams. Tokio ginklo nerado. Tie šoviniai tinkami šaudyti, jei jis turėtų tokį ginklą. Tokių šovinių randama daug, kažkada jie buvo labai paplitę, jų galima įsigyti nelegaliai. Jie gali būti įsigyti kaip suvenyras, gal jis ruošėsi įsigyti ginklą ateityje. M. K. bute rasti ginklai neturi nei nuotolio, nei pramušamosios galios. Jie sukelia garso efektą. Jei šaunama dujiniais šoviniais, iš vamzdžio išlekia dirginančios medžiagos dalelės. Tokiu ginklu žmogui galima padaryti ir mirtinus sužalojimus parako dujų smūgio slėgiu, jei šaunama jį įrėmus. Kulkų ten nėra. Jis skirtas savigynai. Jie pavojingi šaunant iki metro atstumu. Yra atvejų, kai dujiniu ginklu padaromi mirtini arba sunkūs, gyvybei pavojingi sužalojimai, bet panaudojant ne taip kaip jie skirti naudoti. Buvo rastos (M. K. bute) dujinio revolverio dalys. Buvo rasti ir 35 kalibro šratiniai šoviniai, jie apyvartoje draudžiami. Negali prisiminti, kokių dalių trūko, kad tas revolveris būtų tinkamas šaudyti. Jei tas revolveris būtų visų sudėtinių dalių, 35 kalibro šoviniai būtų jam tinkami. 35 kalibras išreikštas coliais, jis atitinka 9 mm. Neatsimena, ar ginklai techniškai buvo tvarkingi, bet šaudyti jie buvo tinkami. Jei nepasisuka būgnelis, tai nėra požymis, kad ginklas netinkamas šaudyti, reikia tiesiog pastatyti būgnelį į reikiamą padėtį. Kai yra klausimas ar ginklas tinkamas šaudyti, ekspertas visada atlieka ekspertinį šaudymą. Iš jų visų buvo šaudyta.

Iš policijoje registruotų įvykių suvestinės nustatyta, kad 2015-07-09 21 val. 49 min. gautas pranešimas, kad neblaivus brolis grasina nužudyti pranešėją (N. K.), sumušė. Moteris neįgali (t. 1, b. l. 8).

Protokole-pareiškime N. K. teigia, kad 2015 m. liepos 9 d. apie 21 val. jos brolis M. K. grasino jai susidorojimu, grasino papjauti, tai vyksta kiekvieną dieną pora metų (t. 1, b. l. 2).

2015-09-18 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-1478 (15) nurodyta, kad:

1. Tirti pateikti du pistoletai, penki revolveriai, revolverio dalys.

Vienas pistoletas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis „EKOL&VOLTRAN Majör Mod. 88“ modelio pistoletas Nr. M680417, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Kitas pistoletas yra fabrikinės gamybos 8 mm kalibro dujinis „ME 8 Liberty“ modelio pistoletas Nr. 002736, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais.

Tirti pateikti du revolveriai yra fabrikinės gamybos .380 (9 mm) kalibro revolveriai ME 38 Compact-G Nr. 018881 ir Nr. 024904, skirti šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis.

Tirti pateiktas trečias revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „Chiefs Special“ modelio dujinis revolveris, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais.

Tirti pateiktas ketvirtas revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „RÖHM RG 89“ modelio dujinis revolveris Nr. 0472735, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais.

Tirti pateiktas penktas revolveris yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „ME 38 MARSHAL“ modelio dujinis revolveris, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais.

Tirti pateiktos .35 kalibro revolverio „Reck Mod. 35“ Nr. SY08198 dalys.

2. 3. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tirti pateikti du pistoletai ir penki revolveriai yra šaunamieji ginklai ir priskiriami prie C kategorijos ginklų.

Tirti pateiktos .35 kalibro revolverio „Reck Mod. 35“ Nr. SY08198 dalys nėra šaunamieji ginklai.

4. Tirti pateiktas dujinis „EKOL&VOLTRAN Majör Mod. 88“ modelio pistoletas Nr. M680417 yra tinkamas šaudyti.

Tirti pateiktas dujinis „ME 8 Liberty“ modelio pistoletas Nr. 002736 yra netinkamas šaudyti dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių.

Tirti pateikti penki revolveriai yra tinkami šaudyti.

Tirti pateiktos .35 kalibro revolverio „Reck Mod. 35“ Nr. SY08198 dalys tinkamo šaudyti ginklo nesudaro.

5. 6. 7. Tirti pateikti 81 vnt. įvairių fabrikinės gamybos šovinių.

Trisdešimt keturi šoviniai yra 5,6 mm kalibro ilgi kraštinio įskėlimo šoviniai. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro Margolino konstrukcijos pistoletų, „TOZ-8m“ modelio šautuvų ir kitų įvairių modelių ir gamintojų 5,6 mm kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų ir karabinų. Šie šoviniai yra šaudmenys. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti.

Dvidešimt vienas šovinys yra .35 kalibro revolverių šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu. Šie šoviniai skirti šaudyti iš .35 kalibro šratinių revolverių. Šie šoviniai yra šaudmenys. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti.

Tirti pateikti dešimt šovinių yra .380 (9 mm) kalibro revolverių šoviniai su guminėmis kulkomis, skirti šaudyti iš .380 (9 mm) kalibro revolverių ME 38 Compact-G ir kitų modelių revolverių, skirtų šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis. Šie šoviniai yra šaudmenys, pagal Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti.

Tirti pateiktas vienas 9 mm kalibro dujinis revolverių šovinys, skirtas šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių revolverių. Šis šovinys yra šaudmuo, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą skirtas C kategorijos ginklams – dujiniams revolveriams. Šis šovinys yra tinkamas šaudyti.

Tirti pateikti šeši 9 mm kalibro dujiniai pistoletų šoviniai, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių

pistoletų. Šie šoviniai yra šaudmenys pagal Lietuvos respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą skirti C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti.

Tirti pateiktas vienas .315 (8 mm) kalibro dujinis pistoletų šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų. Šis šovinys yra šaudmuo pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą skirtas C kategorijos ginklams – dujiniams pistoletams. Šis šovinys yra tinkamas šaudyti.

Tirti pateikti aštuoni šoviniai yra iššauti .315 (8 mm) kalibro garsiniai pistoletų šoviniai. Šie aštuoni šoviniai nėra šaudmenys (t. 1, b. l. 47-59).

Iš 2015-07-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji N. K. pateikė: kartoninę dėžutę su 5 šoviniais, kartoninę dėžutę su 34 šoviniais, kartoninę dėžutę su 20 šovinių, kartoninę dėžutę su 1 šoviniu, plastmasinę dėžutę su 1 šoviniu, pistoletą „ME 8 Liberty“ Nr. 002736 su 8 šoviniais ir juoda odine dėtuve, kartoninę dėžutę su pistoletu Me 38 Marshal“, plastmasinę dėžutę su pistoletu „Rohm RG 89“ Nr. 0472735 ir 1 šoviniu, plastmasinę dėžutę su pistoletu „Chiefs Special“, rudos spalvos odinį dėklą su pistoletu „ME 38 Compact G“ Nr. 018881 ir 5 šoviniais, juodos spalvos odinį dėklą su pistoletu „Ekol&Voltran Major Mod. 88“ Nr. M680417 su 6 šoviniais, kartoninę dėžutę su pistoletu „Me 38 Compact-G“ Nr. 024904, kartoninę dėžutę su išrinktu pistoletu „Chief Special Reck Mod.35“ Nr. SY08198, 1 peilį juodos spalvos odiniame dėklę, 2 peilius rudos spalvos odiniuose dėkluose, 1 peilį juodos spalvos odiniame dėkle, 1 peilį lenktinį plastikiniame dėkle, 1 peilį žalios spalvos plastikiniame dėkle, 1 peilį plastikiniame juodos spalvos dėkle, 1 peilį juodos spalvos odiniame dėkle, 1 metalinį durtuvą dėkle, 4 peilius medžiaginiuose juodos spalvos dėkluose, 1 lenktinį peilį žaliame margame medžiaginiame dėkle, 2 lenktinius peilius juodose medžiaginiuose dėkluose, 6 lenktinius peilius ir 1 lenktinį peilį odiniame dėkle (t. 1, b.l. 19-21).

2015-07-13 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėti ir aprašyti savanoriškai nukentėjusiosios N. K. pateikti daiktai (ginklai ir peiliai), t. 1, b. l. 22-25.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

M. K. kaltė padarius BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta šiais teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais duomenimis:

- kaltinamojo parodymais (2016 m. gegužės 11 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 tomas, 41-46 lapai);

-aukščiau nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-08-11 Specialisto išvada Nr. 11-1478 (15), t. 1, b. l. 47- 53;

-aukščiau paminėtas 2015-07-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinys (t. 1, b. l. 19-21);

-aukščiau nurodytas 2015-07-13 daiktų (ginklų, šovinių, peilių) apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 22-25;

-kitais byloje esančiais duomenimis.

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Didelis kiekis šaudmenų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į dalyko (šovinių) kiekybinę išraišką, taiklaus šūvio nuotolį, pramušamąją galią, laikymo vietą (ar saugi), kitas aplinkybes. Šioje byloje abejonių nekyla, kad M. K. savo gyvenamojoje vietoje laikė 5 revolverius ir vieną pistoletą bei 73 šaudmenis. Pats kaltinamasis pripažino, kad laikė 5 revolverius ir 2 pistoletus. Pastebėtina, kad vienas pistoletas („ME 8 Liberty“ modelio) jam neinkriminuotas, kadangi specialistas E. V. Specialisto išvadoje nurodė, kad jis netinkamas šaudyti (t. 1 b. l. 47-53). Taip pat remiantis minėta Specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis M. K. laikė 73 šovinius, kurie priskiriami šaudmenims. Pats M. K. teigė, kad jis pripažįsta, jog laikė šovinius, tačiau tik tuos, kurie tinkami šaudyti iš jo ginklų. Nors kaltinimui pagal BK 253 straipsnio 2 dalį šioje byloje įtakos neturi tikslus šovinių skaičius (M. K. nurodė, kad pripažįsta tuos šovinius, kuriais galima šaudyti iš jo turimų ginklų). Teismas tiki Specialisto išvados turiniu. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi kaltinamojo laikyti ginklai priskiriami C kategorijos ginklams, skirti šaudyti 8-9 mm dujiniais ir garsiniais šoviniais. Iš pateikto 81 šovinio, 73 tinkami šaudyti. Rasti šoviniai ir ginklai buvo laikomi iš esmės visiems prieinamoje vietoje, kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, bute. Nukentėjusioji N. K. netrukdomai pateikė ginklus ir šaudmenis policijos pareigūnas, taip pat ji aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad brolis dažnai vartoja alkoholį, vieną kartą, kai grįžo rado kaltinamąjį gulinį su batais, atlapotomis, nerakintomis buto durimis. Todėl laikoma įrodyta, jog kaltinamasis M. K. padarė vieną iš šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų alternatyvių veikų – neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį

Teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusiosios detaliai ir nuosekliai papasakoti kaltinamojo veiksmai (5 atskiri epizodai) kėlė nukentėjusiajai nerimą, baimę, nesaugumo jausmą. Teismas juos vertina kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje buvimą. Pasikartojantis naudojimas psichinės prievartos kaltinamajam būnant neblaiviam, nakties metu, suformavo pagrįstą nukentėjusiosios manymą, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji paaiškino, kad brolis, būdamas neblaivus, dėl buitinių priežasčių ir nesutarimų ne kartą yra grasinęs nukentėjusiąją užmušti. Iki motinos mirties jis agresyviai elgdavosi su mama, ją mušdavo. Mirus mamai jis pradėjo stipriai gerti ir agresiją nukreipė prieš ją. Paskutiniu metu brolio elgesys pasidarė agresyvus, dėl jo elgesio ji negalėjo net miegoti, bijodavo likti viena su juo namuose (t. 1, b. l. 107). Ji nuolat jaučia baimę, brolis kiekvieną dieną ją užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais rusų kalba. Brolis visada savaitgaliais yra girtas iki „komos“ (t., b. l. 111). Manymą, kad grasinimas gali būti įvykdytas sustiprina aplinkybė, jog M. K. namuose, nedarbo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė kad priklausomybių jis neturi, alkoholį vartodavo gana dažnai, tačiau po sulaikymo vartoja retai (t. 2, b. l. 42). Taip pat ta aplinkybė, kad namuose, kuriuose gyvena M. K. su nukentėjusiąja yra laikoma daug peilių, o iki kol N. K. policijos pareigūnams nepateikė, buvo laikomi ginklai, šaudmenys. Teismo vertinimu, besitęsiantys sistemingo bauginimo veiksmai M. K. padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, dėl to nusikaltimas laikomas baigtais nuo konkrečių veiksmų atlikimo momento.

Dėl kaltinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis M. K. buvo kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai yra, kad jis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2014 metų lapkričio - gruodžio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, apie 17.00-18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties stipriai abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją N. K. į krūtinę, dėl ko ši pargriuvo ant nugaros ir stipriai ją susitrenkė, tuo sukeldamas nukentėjusiąjai fizinį skausmą.

Kaltinimas grindžiamas išimtinai nukentėjusiosios parodymais, nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos aplinkybes. Pastebėtina, kad apie įvykį nukentėjusioji pranešė gerokai vėliau (2015-07-15, t. 1, b. l. 108-109), t. y. daugiau nei po pusės metų. Byloje nėra duomenų, kad ji kam nors papasakojo apie brolio pavartotą smurtą (draugams, giminėms, bendradarbiams), į medikus nesikreipė, policijai nepranešė. Nukentėjusioji apklausiama 2015-07-15 tyrėjos nurodė, kad vienintelį kartą ją brolis pastūmė, ji negalėjo pasakyti tikslaus laiko kada tai įvykio, nurodė metus – 2014 ir mėnesius, kuomet tai galėjo įvykti. Remiantis nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimais teisme santykiai tarp jų nėra draugiški, N. K. pyksta, kad brolis vartoja alkoholį, neadekvačiai elgiasi, nemoka už komunalines paslaugas, namų netvarko, tarpusavio santykiai ypač pablogėjo, kuomet sesuo pateikė policijos pareigūnams ginklus, šaudmenis, peilius.

Teismo vertinimu, susiklostytų ydinga praktika, kuomet nesant jokių duomenų - tik nukentėjusiajam prisiminus gerokai vėliau, kad buvo sukeltas fizinis skausmas būtų priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, jog byloje surinkti duomenys nėra pakankami padaryti išvadą, kad M. K. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis išteisintinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam M. K. skirtinos bausmės klausimą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė 2 tyčinius nusikaltimus: BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų, o taip pat apysunkį nusikaltimą (BK 145 str. 2 d.) už kurį įstatymas taip pat numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė vykdant nusikalstamą veiką, įtvirtintą 145 str. 2 d. tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina ne tik alkoholio matavimo prietaisu užfiksuotas rezultatas - 2,02 prom. (t.1, b. l. 130), bet ir nukentėjusiosios paaiškinimas apie kaltinamojo alkoholio vartojimo dažnumą „nežinau kaip jis elgiasi būdamas blaivus, kadangi alų jis vartoja kiekvieną dieną“, „blaivas jis nebūna“ (t. 2, b. l. 45). Teismas įvertina ir tai, kad nukentėjusioji teismo prašė neskirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės, paaiškino, kad jai gyvenimas pasunkėtų. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tarp kurių ir informacija apie praeityje, seniai (2009 m.) padarytą teisės pažeidimą, kvalifikuotą pagal ATPK 131 straipsnį (t. 1, b. l. 175-176). Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu neturi įsiteisėjusių ir galiojančių teistumų, teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 173, 177). Jis dirba (t. 1, b. l. 174), charakterizuojamas gerai, kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas (t. 2, b. l. 36).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje įstatymo draudžiama veika (BK 253 straipsnio 2 dalis) nėra tiek pavojinga, kad sąlygotų tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimą ne mažesniam nei ketverių metų laikotarpiui. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtus įstatymo įgyvendinamuosius aktus, kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika, tačiau kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. visus šaunamuosius ginklus įsigijo tuo metu, kai nebuvo reikalingas leidimas šiuos ginklus įsigyti. Specialisto išvada nustatyta, kad visi šaunamieji ginklai priskirtini C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kuriems įsigijimo metu nebuvo reikalingas specialus leidimas, remiantis specialisto paaiškinimu, rasti ginklai neturi nei nuotolio, nei pramušamosios galios, jie sukelia garso efektą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dirbantis, vieną kartą gyvenime baustas administracine tvarka (2009 m.). Visos šios aplinkybės rodo, kad M. K. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę numatytą įstatyme, tai yra daugiau nei keturis metus. Įvertinus visas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, mažesnį laisvės atėmimo laikotarpį nei įtvirtintas įstatyme. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes teismo vertinimu, ši jo įvykdyta veika prieš seserį pakankamai pavojinga ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, paskyrimas kitos bausmės rūšies, neatitiktų teisingumo principo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam M. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, turint omenyje kaltinamojo teisimą pirmą kartą, aplinkybę, jog jis dirba, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo skirtini įpareigojimai, proceso auklėjamasis poveikis ir žinojimas, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau darant teisės pažeidimus nuteistasis gali būti nukreiptas vykdyti paskirtą bausmę, kad net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui ateityje padaryti teisės pažeidimai gali būti vertinami kur kas griežčiau, teismui sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis pakeis savo elgesį. Tuo pačiu teismas pastebi, kad bausmės vykdymo atidėjimu kaltinamajam negali būti formuojamos nebaudžiamumo nuostatos, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, jam skirtini įpareigojimai, kurie užtikrintų nukentėjusiojo turtinių interesų ir patirtos žalos atlyginimą, formuotų pagarbą moralei ir teisei (atsiprašyti nukentėjusiosios, įpareigojimas atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo, tęsti darbą, gydytis priklausomybės ligas, jeigu M. K. sutinka). Teismas vertina, kad kaltinamajam taip pat nustatytina pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas pastebi, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punktą probuojamieji turi bendrąją pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-09 21 val. 45 min. (t. 1, b. l. 126) iki 2015-07-10 15 val. (t. 1, b. l. 128) įskaitytinas į skiriamos bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji N. K. dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurioje prašo atlyginti patirtą 1500 eurų neturtinę žalą (t. 1, b. l. 193-194). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kad dabar jos sveikata yra pablogėjusi, nuolat reikia vaistų. Sveikata pablogėjo dėl nervų, pastūmimo. Ji kalbėjo su psichologu, kuris pasakė, kad didelė dalis problemų dėl brolio, nes ji po darbo bijo eiti namo, yra bauginama.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apygardos teismo vertinimu, ši suma yra per didelė pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nukentėjusiajai padarytos žalos pobūdį, mastą ir kaltinamojo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. yra išteisintas dėl fizinio skausmo sukėlimo N. K.. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog sveikata N. K. pablogėjo būtent dėl M. K. nusikalstamų veiksmų. Nors remiantis nukentėjusiosios paaiškinimu, nuo brolio netinkamo elgesio ji kenčia daugiau nei 2 metus, tačiau ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, toleruodama neadekvatų, prieš ją nukreiptą, brolio nusikalstamą elgesį. Tai rodo jos požiūrį į jai pačiai keliamos grėsmės, žalos dydį. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu naudoto nuolatinio psichologinio bauginimo patyrė išgyvenimus, baimę. Kaltinamasis, žinodamas, kad jo sesuo silpnos sveikatos, turi neįgalumą, savo tyčiniais veiksmais, būdamas neblaivus, nakties metu demonstravo savo nelegaliai laikomus ginklus, peilius, dėdamas juos jai prie veido kas neabejotinai kėlė baimę, nesaugumo jausmą, dėl to priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka:

Vokas Nr. 1 (kompaktinė plokštelė su skaitmeniniu garso įrašu, gautu iš BPC), esanti bylos 1 tomo gale (prisegta prie viršelio) paliktina saugoti byloje;

Du dujiniai pistoletai „Ekol&Voltran Major Mod. 88“ Nr. M680417, „ME 8 Liberty“ Nr.002736, kartoninėje dėžutėje, penki revolveriai: „ME 38 Compact G“ Nr. 018881 kartoninėje dėžutėje ir Nr. 024904 kartoninėje dėžutėje, „Chiefs Special“ plastikinėje dėžutėje, „Rohm RG 89“ Nr. 0472735 plastikinėje dėžutėje, „Me 38 Marshal“ kartoninėje dėžutėje, revolverio „Reck Mod.35“ Nr. SY08198 dalis kartoninėje dėžutėje, perduoti laikinam saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2016-03-01 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91) kaip daiktai uždrausti apyvartoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

Svaidomasis peilis Nr. 1, dėkle su užrašu „Herbetz“ kaip daiktas uždraustas civilinėje apyvartoje (pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą), saugojamas Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2016-03-01 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91); nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas;

Peilis Nr. 2 „Columbia“ dėkle, peilis Nr. 3 „Wald&Forst“ dėkle, peilis Nr. 4 „Virginia Tactical“ dėkle, peilis Nr. 7 „Nieto“ dėkle, peilis Nr. 11 (Nr. 102615) dėkle, peilis Nr. 12 („Stainless“) dėkle, peilis Nr. 22, lenktiniai peiliai Nr. 19 su užrašu ant geležtės „C.JUL.HERBERTZ AISI 420 114613“ su rudos spalvos rankena bei Nr. 21 su užrašu ant geležtės „C.JUL.HERBERTZ AISI 420 227815“ su metaline rankena, kurioje yra 5 apvalios kiaurymės po specialisto išvados perduoti laikinam saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2016-03-01 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91) bei 2016-03-02 kvitas B serija BBB Nr. OVS001581 (t. 1, b. l. 93) nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip neatitinkantys draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų sąvokos grąžintini teisėtam savininkui M. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas bausmes iš dalies sudėti ir skirti galutinę bausmę – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai N. K. arba susitarti dėl jos atlyginimo;M. K. sutikus gydytis priklausomybės ligas;įpareigoti M. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į atliktos laisvės atėmimo bausmės terminą įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo terminą nuo 2015-07-09 iki 2015-07-10.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti N. K. iš M. K. 600 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus išspręsti taip:

Voką Nr. 1 (kompaktinė plokštelė su skaitmeniniu garso įrašu, gautu iš BPC), esančią bylos 1 tomo gale (prisegta prie viršelio) palikti saugoti byloje;

Du dujinius pistoletus „Ekol&Voltran Major Mod. 88“ Nr. M680417, „ME 8 Liberty“ Nr.002736, kartoninėje dėžutėje, penkis revolverius: „ME 38 Compact G“ Nr. 018881 kartoninėje dėžutėje ir Nr. 024904 kartoninėje dėžutėje, „Chiefs Special“ plastikinėje dėžutėje, „Rohm RG 89“ Nr. 0472735 plastikinėje dėžutėje, „Me 38 Marshal“ kartoninėje dėžutėje, revolverio „Reck Mod.35“ Nr. SY08198 dalis kartoninėje dėžutėje, perduotus laikinam saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2016-03-01 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91) kaip daiktus, uždraustus apyvartoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

Svaidomąjį peilį Nr. 1, dėkle su užrašu „Herbetz“ kaip daiktą uždraustą civilinėje apyvartoje (pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą) saugojamą pagal 2016-03-01 Kvitą B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;

Peilį Nr. 2 „Columbia“ dėkle, peilį Nr. 3 „Wald&Forst“ dėkle, peilį Nr. 4 „Virginia Tactical“ dėkle, peilį Nr. 7 „Nieto“ dėkle, peilį Nr. 11 (Nr. 102615) dėkle, peilį Nr. 12 („Stainless“) dėkle, peilį Nr. 22, lenktinius peilius Nr. 19 su užrašu ant geležtės „C.JUL.HERBERTZ AISI 420 114613“ su rudos spalvos rankena bei Nr. 21 su užrašu ant geležtės „C.JUL.HERBERTZ AISI 420 227815“ su metaline rankena, kurioje yra 5 apvalios kiaurymės po specialisto išvados perduotus laikinam saugojimui iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriui, esančiam Vilniuje, Birželio 23-iosios g. 16 (2016-03-01 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001577) (t. 1, b. l. 91) bei 2016-03-02 Kvitas B serija BBB Nr. OVS001581 (t. 1, b. l. 93) nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip neatitinkančius draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų sąvokos grąžinti teisėtam savininkui M. K..

M. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui – savo seseriai N. K., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.