Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 2 (du) mėnesius, ir V. V. nustatyta galutinė subendrinta – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, tai yra 2024 m. balandžio 13 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė A. Z. į veidą, taip jam padarydamas kairio skruostikaulio viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Z. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Frančiakas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį dalyje dėl neteisingai paskirtos bausmės.

1.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes prie griežtesnės bausmės pridėjo švelnesnės bausmės dalį, mažesnę nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Prokuroro teigimu, šiuo atveju būtina pridėti ne mažiau kaip tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Frančiako apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais.

5. BPK 320 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšies bei dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu, teigdamas, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tik bausmių bendrinimo taisyklių taikymo kontekste.

7. Nagrinėjamu atveju V. V. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, ankstesniu – Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsniu, 60 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu skirta ir iš dalies atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį arešto bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir jam paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas ankstesniu ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, t. y. prie griežčiausios – Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį švelnesnės Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės – 2 (du) mėnesius ir V. V. nustatė galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei į jos laiką įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį. Nors pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bausmių bendrinimo būdą, tačiau vadovaudamasis ir aiškindamas BK 63 straipsnio 4 dalį nukrypo nuo šios normos taikymo taisyklių.

9. BK 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų.

10. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-578/2012, 2K-21-628/2021, 2K-271-719/2024).

11. Įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir parinkdamas pridedamos švelnesnės bausmės dalį, netinkamai aiškino jos dydžio parinkimo taisyklę ir nustatė mažesnį nei minimalus, pridėtinos švelnesnės bausmės dalies dydį. Šiuo atveju apylinkės teismas prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 (du) mėnesius, kai tuo tarpu minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra 3 (trys) mėnesiai.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, skundžiamu nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nusprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo ir V. V. nustatytina galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

13. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. vasario 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį V. V. sudaro 430,15 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė prokuroras, nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, jo skundą nuspręsta tenkinti pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo įstatymo imperatyvias nuostatas dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, nuteistajam paskyrė gynėją siekiant užtikrinti jo procesines teises. Vis tik, įvertinus tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintu imperatyvu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo V. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nusprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir V. V. nustatyti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį.

Neišieškoti iš V. V. valstybės naudai 430,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.