Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl avanso (registracijos mokesčio) priteisimo ir atsakovo A. T. priešieškinį dėl išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur ieškovės sumokėto rezervacijos mokesčio (avanso) bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Ieškovė (užsakovė), norėdama surengti savo vestuvių šventę, su atsakovu 2019-05-14 sudarė Memelio dvaro nuomos sutartį Nr. 2020-005, kuria ieškovė užsakė – „Memelio dvarą“, o atsakovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti bei aptarnauti ieškovės užsakytą šventę „Memelio dvare“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas. Šalys aptarė užsakymo ir aptarnavimo sąlygas: renginio pradžia 2020-06-06, pabaiga 2020-06-07, preliminarus renginio dalyvių skaičius – 95 asmenys, ieškovei suteikiamos šios paslaugos: kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuoma, taip pat maitinimas, sutarties kaina - preliminarus renginio dalyvių skaičius, padaugintas iš dvaro teritorijos su apgyvendinimu (nakvynę) nuomos kainos susumavus kartu su maitinimu (meniu II varianto už 50,00 Eur vienam asmeniui su sočiais pusryčiais) kainos, suma. Ieškovė pagal sutarties 4.1. punktą sumokėjo atsakovei 2 000,00 Eur registracijos mokestį. Šalys sutarties 5 punkte aptarė užsakymo anuliavimo tvarką bei pasekmes, t. y. užsakovas turi teisę anuliuoti užsakymą, raštu informuodamas paslaugos tiekėją ne vėliau kaip prieš 360 kalendorinių dienų iki renginio pradžios, tokiu atveju grąžinamas užsakovo sumokėtas registracijos mokestis (5.1 punktas), jei užsakovas anuliuoja užsakymą iki renginio pradžios likus mažiau nei 360 kalendorinių dienų, užsakovas privalo sumokėti netesybas, lygias 50 proc. užsakymo kainos, į netesybas įskaičiuojamas sumokėtas rezervacijos mokestis, kuris nėra užsakovui grąžinamas (sutarties 5.2 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o 2020-03-14 nutarimu Nr. 207, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020-03-14 pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną; patvirtino karantino režimą: tuo tarpu uždraudė visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus; uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

Ieškovė 2020-04-23 informavo atsakovą, jog dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ieškovės lėktuvo skrydžių bilietai planuotai vestuvių datai bei santuokos registravimas civilinės metrikacijos skyriuje atšaukti, o dėl COVID-19 grėsmės neaišku kada vėl bus organizuojami skrydžiai į Lietuvą, todėl ieškovė atšaukė vestuvių šventę ir prašė atsakovo grąžinti sumokėtą 2000,00 Eur įnašą.

Atsakovas 2020-04-27 pranešė ieškovei, jog ieškovės užsakytam renginiui nėra taikomos force majeure (nenugalima jėgos) aplinkybės ir ieškovė norėdama nutraukti sutartį, privalės sumokėti netesybas, kurios lygios 100 procentų užsakymo kainos, t. y. 5 000,00 Eur, taip pat pasiūlė ieškovei vestuvių šventę perkelti į kitą 2020 metų datą arba už papildomą 500,00 Eur mokestį perkelti į 2021 metus.

Ieškovė 2020-05-28 išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, jog karantino galiojimo laikotarpiu negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, tokių kaip menių derinimas ir kt., kadangi dėl įvestų apribojimų draudžiama vykti į Lietuvą, be to nėra žinomas atvyksiančių svečių iš Italijos, Austrijos, Švedijos skaičius ir kita reikalinga informacija, todėl atsakovo reikalavimas sutarties nutraukimo atveju sumokėti visą - 5000,00 Eur užsakymo kainą yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pareikalavo grąžinti 2000,00 Eur rezervacijos mokestį. Ieškovė pažymėjo, jog nėra galimybės numatyti kitos vestuvių šventės datos Lietuvoje dėl neprognozuojamos COVID-19 grėsmės ir plitimo visame pasaulyje.

Ieškovė 2020-07-17 pateikė atsakovui pretenziją reikalaudama grąžinti 2 000,00 Eur avanso mokesčio. Atsakovas 2020-07-28 pranešimu atsisakė grąžinti ieškovei 2000,00 Eur avansą ir nurodė, jog sumokėtą avansą panaudojo ieškovės šventės organizavimui, prekių, inventoriaus ir paslaugų įsigijimui.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atsisakymo grąžinti ieškovei sumokėtą 2000,00 Eur rezervacijos mokestį, kai ieškovė nutraukė sutartį, kurį atsakovas teigia panaudojo, užsakant maitinimo, inventoriaus bei kitas aptarnavimo paslaugas ieškovės 2020-06-06 vyksiančios šventės organizavimui.

Dėl tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo bei jos nutraukimo.

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis ). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Teismo vertinimu šalių sudaryta „Memelio dvaro“ nuomos sutartis Nr. 2020-05 kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, kadangi paslaugų teikėjas - atsakovas veikė kaip verslininkas, valdantis ir nuomojantis sodybą „Memelio dvaras“ ir iš to gaunantis pajamas, šią veiklą verčiasi jau ilgą laiką, ir kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti vartotojui paslaugas - kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuomą, taip pat suorganizuoti maitinimą ieškovės vestuvių šventei, o ieškovė - vartotoja, fizinis asmuo, kuri sudarė sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti (užsakė vestuvių šventei maitinimo, kambarių bei teritorijos nuomos paslaugas) ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Taigi tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Pateikta sutartis patvirtina ir tai, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės bei pratęsus karantino galiojimo terminą, 2020-04-23 ieškovė raštu pranešė atsakovui, jog atšaukia 2020-06-06 planuotos šventės – vestuvių rezervaciją ir paprašė grąžinti rezervacijos mokestį. Atsakovas pranešė ieškovei, jog ieškovės užsakytam renginiui nėra taikomos force majeure (nenugalima jėgos) aplinkybės ir ieškovė norėdama nutraukti sutartį, privalės sumokėti netesybas, kurios lygios 100 procentų užsakymo kainos, t. y. 5 000,00 Eur, taip pat pasiūlė ieškovei vestuvių šventę perkelti į kitą datą arba už papildomą 500,00 Eur mokestį perkelti į 2021 metus.

Teismas nurodo, jog kliento, kaip paslaugų gavėjo padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė (CK 6.718 straipsnis). Kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra numatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti.

CK 6.721 straipsnio 1 dalis įtvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina, kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012). Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007). Pažymėtina, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalis laikytina imperatyvaus pobūdžio norma, kurios šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.258 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

Pažymėtina, kad teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra viena iš vartotojo interesų apsaugos garantijų, kuri yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Taigi vartotojo teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra garantuota įstatymo ir negali būti paslaugų teikėjo ribojama.

Taigi įstatymas, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, suteikia ieškovei - paslaugos gavėjai, teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, o vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti paslaugų teikėjo jokiais būdais ribojama, taip pat vartotojas neprivalo nurodyti paslaugų sutarties nutraukimo priežasčių bei pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ieškovė turėjo teisę anksčiau nutraukti paslaugų sutartį su atsakovu, o atsakovo reikalavimas, jei ieškovė anksčiau laiko nutrauks sutartį, sumokėti netesybas dėl sutarties nutraukimą buvo neteisėtas bei pažeidžiantis ir varžanti paslaugos gavėjo teises, taip pat prieštaraujantis įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai. Pažymėtina, jog ieškovė elgėsi atsakingai, iš anksto pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, taip pat nurodė priežastis dėl ko sutarties negali vykdyti. Kaip matyti ieškovės pranešimo terminas neatitiko šalių sutartyje nurodyto termino, kuriame numatyta, jog apie sutarties nutraukimą turi būti parnešta ne vėliau kaip prieš 360 kalendorinių dienų iki renginio ir tik tuomet bus grąžinamas užsakovui avansas, tačiau teismo vertinimu tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga bei pažeidžia vartotojo bei paslaugos gavėjo teisę bei interesus bet kada atsisakyti paslaugų teikimo sutarties, todėl laikytina, jog ieškovė tinkamai ir laiku atliko savo pareigą – pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą.

Dėl atsakovo patirtų nuostolių

CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog klientas anksčiau laiko nutraukęs paslaugų teikimo sutartį privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei jokios paslaugos pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį šalių sutartu laikotarpiu 2020-06-06 - 2020-06-07 nebuvo suteiktos, nes ieškovė sutartį nutraukė. Sutartis buvo nutraukta 2020-04-23. Atsakovui apie sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Ieškovė, nutraukusi sutartį, pareikalavo, jog atsakovas grąžintų 2000,00 Eur avansą, kurį ieškovė sumokėjo sutarties sudarymo metu. Atsakovas teigia, jog jis ieškovės sumokėtą 2000,00 Eur rezervacijos mokestį panaudojo patalpų bei teritorijos atnaujinimui, inventoriaus įsigijimui bei maisto ieškovės šventei užsakymui, šios išlaidos tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu ir turi būti jam atlygintos, todėl jis nesutinka ieškovei grąžinti 2000,00 Eur.

Kaip matyti iš atsakovo pateiktų 2020-06-11, 2020-06-19, 2020-06-25 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitų Nr. 21, 22, 23 atsakovui buvo suteikti statybos baigimo apdailos ir valymo darbai, kurių bendra kaina – 4550,00 Eur. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020-02-03 iki 2020-06-17 iš UAB „Vilpra“, UAB „Kesko senukai Lithuania“, UAB „Benders Lietuva“, IĮ „Akrilenas“, UAB „Stamex“, UAB „Depo Diy LT“, UAB „Atema“, UAB „Ermitažas“, UAB „JYSK Baltic, UAB „Dubingiai“, UAB „Betono mozaika“ įsigijo statybinių medžiagų, santechnikos, techninių priemonių, šviestuvus bei kitą vidaus inventorių.

Kaip matyti statybinės paslaugos suteiktos, taip pat dalis prekių atsakovo įsigyta iki ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Kitos prekės įsigytos jau po ieškoves pranešimo apie sutarties nutraukimą, tačiau įvertinus šias atsakovo įsigytas prekes darytina išvada, jog jos nėra susijusios su ieškovės užsakymo vykdymu, nes iš esmės atsakovas įsigijo prekes, kurios buvo naudojamos jam priklausančio objekto "Memelio dvaras" remontui, gerinimui, o ne ieškovės užsakymo vykdymui. Teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog statybos paslaugų bei prekių įsigijimas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės užsakymu. Tai, jog atsakovas nusprendė atnaujinti jo valdomą ir asmenims nuomojamą objektą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šios išlaidos tiesiogiai susijusios su ieškovės pateikto užsakymo vykdymu. Šiame kontekste svarbu tai, jog atsakovas jau sutarties sudarymo metu ieškovei nurodė, jog jis sutvarkys aplinką, kambarius atnaujins bei padarys jų rekonstrukciją, taigi atsakovas, parduodamas paslaugą ieškovei, patvirtino, jog išnuomojama teritorija, pastatai bus tinkamos būklės ir šiuo metu vykdo jų atnaujinimo darbus, tačiau nenurodė, jog tai bus atliekama iš ieškovės lėšų ir už tai ieškovė turės susimokėti. Kitas svarbus aspektas, jog ieškovė, sudarydama sutartį, nenurodė jokių specialių pageidavimų dėl kambarių, aplinkos, jai siūlomas objektas tiko, todėl atsakovo patirtos išlaidos už statybos paslaugų suteikimą, statybinių medžiagų, santechnikos įsigijimą, kambarių remontą, jų rekonstrukciją, aplinkos tvarkymą nėra tiesiogiai susijusios būtent su ieškovės užsakymo vykdymu, o laikytinos atsakovo patirtos išlaidos bei investicija į jo verslą ir būtinos jo verslo vykdymui.

Atsakovas taip pat teigia, jog dėl ieškovės užsakytos šventės nupirko naujas kėdes už 3 665,86 Eur. Ieškovė nurodė, jog užsakymo metu kėdės jau buvo ir jos jai tiko, jokių pageidavimų dėl naujų kėdžių ji nereiškė. Iš atsakovo pateikto internetinio tinklapio išrašo matyti, jog atsakovas įsigijo kėdes ir teikia šių kėdžių nuomos paslaugas. Duomenų, jog šios kėdės buvo specialiai pirktos konkrečiai ieškovės šventės organizavimui, nėra. Priešingai pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, plėtodamas savo verslą ir siekdamas pritraukti kuo daugiau klientų, įsigijo kėdes, jog gautų pajamų iš jų nuomos, o ne vykdydamas ieškovės užsakymą. Be to, ieškovei apžiūrint nuomojamą objektą kėdės buvo ir ieškovė pageidavimo dėl specialių kėdžių įsigijimo neišsakė, o tai, jog pats atsakovas nurodė, jog šventės metu jis bus įsigijęs naujas kėdes ir jas ieškovė galės naudotis, nesudaro pagrindo išvadai, jog šios kėdės buvo įgytos specialiai ieškovės užsakymo įvykdymui. Taigi iš esmės atsakovas pats siekdamas pritraukti klientų bei parduoti savo paslaugas nurodė, jog jo inventorius bus atnaujintas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog už šių kėdžių įsigijimą patirtas išlaidas turi atlyginti ieškovė.

Teismas nurodo, jog atsakovas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas suteikti paslaugas, garantavo, jog jo nuomojamas dvaras bei teritorija yra tinkama ir tokia aplinka bus ir ieškovės šventės metu. Pažymėtina, jog dar prieš sudarant sutartį atsakovas, kaip paslaugos teikėjas, įsipareigoja išnuomoti tinkamą objektą bei garantuoti, jog jo objektas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tai, jog atsakovas, sudaręs sutartį su ieškove, nutarė gerinti nuomos objektą, atlikti jo rekonstrukciją, įsigyti naujas kėdes, susitvarkyti kambarius, aplinką, ir dėl to jis patyrė išlaidų, nėra atsakinga ieškovė ir ji neturi atlyginti atsakovo patirtų išlaidų jo verslo vystymuisi. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė apžiūrėjo nuomos objektą ir jis ją tenkino, papildomų ir specialių reikalavimų nekėlė, priešingai, pats atsakovas ieškovei nurodė, jog jis patalpas atnaujins, įsigis naują inventorių, padarys privažiavimus bei aikšteles automobilių statymų, tačiau tai jis įsipareigojo padaryti, kaip šio turto savininkas bei kaip paslaugų teikėjas, kurio verslas susijęs su tokių paslaugų teikimu, todėl atsakovo patirtos išlaidos nelaikytinos tiesiogiai susijusios su tarp šalių sudarytos sutarties, kurią ieškovė anksčiau laiko nutraukė, vykdymu.

Atsakovas nurodo, jog išnuomotas objektas buvo eksploatuojamas ir naudojamas ir per tą laiką turtas fiziškai nusidėvi. Teismas sutinka su atsakovu, jog naudojamas turtas dėvėsi, tačiau ieškovė neturi pareigos atlyginti turto atkūrimo kaštus. Atsakovas kaip verslininkas turi prisiimti atsakomybę, jog jo teikiamos paslaugos bus tinkamos kokybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovo patirtos išlaidos nėra konkrečiai susijusios su ieškovės vestuvių šventės 2020-06-06 - 2020-06-07 organizavimu, nes įsigytas inventorius ir užsakytos statybinės paslaugos buvo skirtos bendram sodybos "Mememlio dvaras" gerbūvio gerinimui, siekiant atsakovui vystyti verslą ir pritraukti klientus, o ne konkrečiai ieškovės užsakytos šventės organizavimui.

Atsakovas pateikė duomenis, jog pardavėja B. S. 2020-01-10 pateikė atsakovui išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. B15, kurioje nurodo, jog už 95 žmonių renginio maitinimą ir aptarnavimą kaina – 2500,00 Eur, pastabose nurodoma, jog renginys vyks 2020-06-06. B. S. išrašytas 2020-10-10 kasos pajamų orderis patvirtina, jog atsakovas už maitinimo paslaugas sumokėjo 2500,00 Eur. Teismas pirmiausia nurodo, jog pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas sumokėjo 2500,00 Eur avansą paslaugų teikėjui už maitinimo paslaugas, tačiau svarbu tai, jog duomenų, jog šios paslaugos – maitinimo buvo suteiktos, nėra. Ieškovė atsakovui raštu nurodė, jog dėl karantino negali derinti menių, be to nėra žinomas tikslus dalyvių skaičius. Taigi dėl maitinimo paslaugos teikimo buvo svarbu išsiaiškinti ieškovės pageidavimus dėl menių, tiksliai žinoti dalyvių skaičių. Pažymėtina ir tai, jog šventės data buvo numatyta 2020-06-06, renginio dalyvių skaičius buvo tik preliminarus, kodėl 2020-01-10, t. y. iki renginio likus pusei metų, buvo būtinumas užsakyti maitinimo paslaugas duomenų, nėra. Atsakovas teigė, jog prašė maitinio paslaugos teikėjo grąžinti avansą, o avansas jam nebuvo grąžintas, tačiau tai patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė. Kita vertus, tokie atsakovo veiksmai, t. y. prašymas grąžinti 2500,00 Eur, rodo, jog maitinimo paslauga atsakovui, kaip užsakovui, nebuvo suteikta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovo patirtos išlaidos nėra patirtos konkrečiai su ieškovės vestuvių organizavimu bei tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu. Atsakovui suteiktos statybos darbų paslaugos, atsakovo įsigytos statybinės medžiagos bei santechnika, kėdės buvo skirtas atsakovui priklausančios sodybos gerbūvio gerinimui, o ne patirtos dėl ieškovės sutarties vykdymo. Taigi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo ieškovei suteiktas paslaugas ar patirtas išlaidas, kurias atsakovas patyrė norėdamas įvykdyti konkrečią, būtent su ieškove sudarytą paslaugų sutartį. Maža to, kaip nurodyta pirmiau, ieškovė dar 2020-04-23 informavo atsakovą, jog karantino galiojimo laikotarpiu negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (meniu derinimo ir kt.), nutraukė sutartį ir reikalavimo grąžinti rezervacijos mokestį. Taigi atsakovas apie ieškovės ketinimą nutraukti sutartį buvo informuotas iš anksto. Be to, atsakovas yra verslininkas, todėl jis turi prisiimti ir galimą neigiamų savo verslo (veiklos) padarinių riziką. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovo patirtos išlaidos – 2000,00 Eur yra ne patirtos išlaidos, kurias atsakovas patyrė norėdamas įvykdyti konkrečią, būtent su ieškove sudarytą paslaugų sutartį, o tai yra bendros atsakovo veiklos išlaidos, būtinos jo verslo funkcionavimui ir jų ieškovė neturi pareigos atlyginti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio, todėl priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl registracijos mokesčio grąžinimo

Ieškovės su atsakovu sudarytos sutarties 4.1 punkte nustatyta, jog sutarties sudarymo metu ieškovė (užsakovas) sumoka registracijos mokestį 2000,00 Eur. Registracijos mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau, kaip per vieną dieną, nuo sutarties pasirašymo datos. Byloje nustatyta, jog 2000,00 Eur registracijos mokestis atsakovui sumokėtas mokėjimo nurodymais 2019-05-17 Nr. 827 ir 2019-05-18 Nr. 828.

Byloje nustatyta, jog ieškovei paslaugos pagal Memelio dvaro nuomos sutartį nebuvo suteiktos, nes ieškovė nutraukė paslaugų sutartį. Ieškovė prašo grąžinti 2000,00 Eur avansą. Atsakovas nurodo, jog ieškovė sumokėjo ne avansą, o rezervacijos mokestį, kuris garantuoja ne tik paslaugų kokybę, bet ir konkrečios šventės datos rezervaciją, todėl šis mokestis paslaugų gavėjui negražintinas.

Teismas nurodo, jog CK 6.98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Tuo atveju, kai tam tikra pinigų suma sumokama parduoti daiktą ar paslaugą įsipareigojusiam asmeniui, toks mokėjimas pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu – avansu. Nagrinėjamu atveju sutartyje rezervavimo mokestis atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma, todėl rezervavimo mokestis iš esmės atitinka avanso sąvoką.

Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.), todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti.

Teismų praktikoje pasisakoma, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000).

Įvertinus bylos duomenis bei vadovaujantis anksčiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 2000 Eur dydžio avansą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei paslauga nebuvo suteikta, teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dėl ieškovės sutarties vykdymo iki ieškovei atšaukus rezervaciją, konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai negrąžinta ieškovei 2000,00 Eur sumokėjo avanso, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistina ieškovei 2000 Eur avansas.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 2000,00 Eur priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Tenkinus ieškovės ieškinį visiškai ir atmetus atsakovo priešieškinį, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė duomenis, jog šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: t. y. 45,00 Eur žyminis mokestis, 700,00 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą (už teisinę konsultaciją, ieškinio parengimą, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, dalyvavimą teismo posėdyje).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus ieškinį visiškai ieškovei iš atsakovės priteistina 700,00 Eur už advokatų suteiktą teisinę pagalbą, 45,00 Eur žyminio mokesčio, viso 745,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo A. T. 2000,00 Eur avansą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.