- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-817-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02208-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. T. dėl avanso (registracijos mokesčio) priteisimo ir atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei V. G. dėl išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo pastarajam ieškovės sumokėtą 2 000,00 Eur rezervacijos mokestį (avansą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, norėdama surengti savo vestuvių šventę, 2019 m. gegužės 14 d. sudarė „Memelio dvaro“ nuomos sutartį Nr. 2020-005 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo aptarnauti ieškovės užsakytą šventę „Memelio dvare“, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. birželio 6 d. 18.00 val. iki 2020 m. birželio 7 d. Pagal sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur rezervacijos mokestį. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ieškovės lėktuvo skrydžių bilietai planuotai vestuvių datai bei santuokos registravimas Civilinės metrikacijos skyriuje buvo atšaukti, o dėl COVID-19 grėsmės nebuvo aišku, kada vėl bus organizuojami skrydžiai į Lietuvą. Be to, vestuvių šventėje turėjo dalyvauti apie 70 svečių iš užsienio valstybių, kurie taip pat neturėjo galimybės atvykti į Lietuvą tiek dėl Lietuvoje, tiek dėl užsienyje taikomų karantino apribojimų, todėl ieškovė nusprendė atšaukti vestuvių šventę ir 2020 m. balandžio 23 d. informavo apie tai atsakovą, prašydama grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas atsisakė grąžinti pinigus, siūlydamas vestuvių šventę perkelti į kitą 2020 m. datą arba už papildomą 500,00 Eur mokestį perkelti į 2021 m., be to, nurodė, kad, remiantis sutarties 5.3 punktu, norėdama nutraukti sutartį ieškovė privalės sumokėti netesybas. Ieškovė atsakovui išsiuntė pretenziją, reikalaudama grąžinti 2 000,00 Eur avansą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo ir 2 000,00 Eur negrąžino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pagal sutartį jis įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti ir aptarnauti ieškovės užsakytą šventę, paruošti pastatus, jų kambarius bei pobūvių salę, teritoriją. Ieškovei atšaukus šventę, 2 000,00 Eur avanso negrąžino, nes jį panaudojo ieškovės šventės organizavimui, prekių ir paslaugų įsigijimui, tiesiogiai susijusių su ieškovės švente, t. y. sumokėjo maitinimo paslaugų teikėjui, atliko kambarių remonto bei rekonstrukcijos darbus, gyvenamąsias patalpas perdarė į dviviečius kambarius, atliko aplinkos sutvarkymo ir sodyboje esančių poilsinių, takelių bei kitų statinių (naudojamų šventės metu) remontą ir atnaujinimą. Siekdamas užtikrinti šventei naudojamo inventoriaus tinkamą būklę, nupirko naujas kėdes. Iki ieškovės pranešimo apie paslaugos atsisakymą jis patyrė tiesioginių išlaidų, kurias apmokėjo iš ieškovės sumokėto avanso, todėl neprivalo jo grąžinti ieškovei.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dublike papildomai nurodė, jog atsakovas apie ketinimą nutraukti sutartį buvo informuotas iš anksto, atsakovo nurodytos išlaidos yra ilgalaikė jo investicija į verslą ir yra būtinos jo verslo vykdymui, todėl nepriskirtinos prie išlaidų, kurios buvo patirtos norint įvykdyti su ieškove sudarytą paslaugų sutartį. Ji prieš sudarant sutartį buvo atvykusi apžiūrėti „Memelio dvaro“ patalpų, kuriose buvo sustatytos tiek kėdės, tiek stalai bei kt., patalpų būklė ir vaizdas atitiko lūkesčius, papildomai jokių pageidavimų dėl sutarties vykdymo nebuvo išreiškusi.
Atsiliepimas
4. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad visi ieškovės matyti objektai naudojami ir eksploatuojami metus laiko fiziškai nusidėvi, jiems reikalingas atnaujinimas iki tokios būklės, kokius ieškovė matė užsakymo metu, todėl buvo priverstas patirti išlaidų pastatų, aplinkos, inventoriaus ir įrangos atnaujinimui, maisto užsakymui. Patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ieškovės švente, buvo susijusios tik su trumpalaikiu turtu. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, todėl jis neprivalo grąžinti jai 2 000,00 Eur avanso, šia suma atlygintinos jo patirtos protingos ir pagrįstos išlaidos.
5. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 2 000,00 Eur sumą atsakovo patirtoms išlaidoms atlyginti, šią sumą įskaitant į ieškovės sumokėtą 2 000,00 Eur avansą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su ieškove 2019 m. gegužės 14 d. sudarė sodybos „Memelio dvaras“ nuomos sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti ir aptarnauti ieškovės užsakytą šventę. Tinkamam sutarties įvykdymui iki numatyto renginio turėjo paruošti dvaro pastatus ir jų kambarius, pobūvių salę ir teritoriją. Iš anksto ruošdamasis ieškovės šventei ieškovės sumokėtą avansą bei savo asmenines lėšas panaudojo prekių ir paslaugų įsigijimui, kurios tiesiogiai susijusios su ieškovės švente: 2020 m. sausio 10 d. sumokėjo maitinimo paslaugų teikėjui 2 500,00 Eur, atliko kambarių remonto bei rekonstrukcijos darbus, gyvenamąsias patalpas perdarė į dviviečius kambarius, kadangi taip pageidavo ieškovė, atliko kitų patalpų ir pastatų atnaujinimo ir remonto darbus, taip pat aplinkos sutvarkymo ir sodyboje esančių poilsinių, takelių bei kitų statinių, naudojamų šventės metu, remontą ir atnaujinimą, klojo trinkeles, nupirko naujas kėdes. Bendra išlaidų suma, patirta iki 2020 m. balandžio 23 d., sudarė 18 858,64 Eur. Tam tikras procentas nuo gautų iš klientų pajamų (avanso) yra privalomai skiriamas turto atnaujinimui, kuri kiekvieno kliento šventei sudaro apie 350,00 Eur. Tad iki ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą jis patyrė tiesioginių išlaidų, susijusių su ieškovės švente, ne mažiau kaip už 2 850,00 Eur sumą. Ieškovės sumokėta 2 000,00 Eur suma kvalifikuotina kaip kainos dalis, būtina tinkamam sutarties vykdymui. Mano, kad ieškovės sumokėtą 2 000,00 Eur avansą jis išleido teisėtai ir pagrįstai, todėl neprivalo ir neturi pagrindo jo grąžinti ieškovei.
6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovo nurodomos patirtos išlaidos yra ilgalaikė jo investicija į verslą ir yra būtinos jo verslo vykdymui, todėl negali būti priskirtos išlaidoms, kurios buvo patirtos norint įvykdyti būtent su ieškove sudarytą paslaugų sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinis atmestas, priteista ieškovei V. G. iš atsakovo A. T. 2 000,00 Eur avansas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
7.1 Ieškovė, norėdama surengti savo vestuvių šventę, su atsakovu 2019 m. gegužės 14 d. sudarė „Memelio dvaro“ nuomos sutartį Nr. 2020-005, kuria ieškovė užsakė „Memelio dvarą“, o atsakovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti bei aptarnauti ieškovės užsakytą šventę „Memelio dvare“. Šalys aptarė užsakymo ir aptarnavimo sąlygas: renginio pradžia – 2020 m. birželio 6 d., pabaiga – 2020 m. birželio 7 d., preliminarus renginio dalyvių skaičius – 95 asmenys, ieškovei suteikiamos paslaugos: kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuoma, maitinimas. Aptarė sutarties kainą. Ieškovė pagal sutarties 4.1. punktą sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur registracijos mokestį. Šalys sutarties 5 punkte aptarė užsakymo anuliavimo tvarką bei pasekmes.
7.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, o 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį; paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną; patvirtino karantino režimą – uždraudė visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus; uždraudė viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
7.3 Ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. informavo atsakovą, jog dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ieškovės lėktuvo skrydžių bilietai planuotai vestuvių datai bei santuokos registravimas Civilinės metrikacijos skyriuje atšaukti, o dėl COVID-19 grėsmės neaišku, kada vėl bus organizuojami skrydžiai į Lietuvą, todėl atšaukė vestuvių šventę ir prašė atsakovo grąžinti sumokėtą 2 000,00 Eur įnašą.
7.4 Teismas šalių sudarytą „Memelio dvaro“ nuomos sutartį Nr. 2020-05 kvalifikavo kaip vartojimo sutartį, kadangi paslaugų teikėjas – atsakovas – veikė kaip verslininkas, valdantis ir nuomojantis sodybą „Memelio dvaras“ bei iš to gaunantis pajamas, ir kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti vartotojui paslaugas – kambarių, pokylių salės, dvaro teritorijos nuomą, taip pat suorganizuoti maitinimą ieškovės vestuvių šventei, o ieškovė – vartotoja, fizinis asmuo, sudarė sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti (užsakė vestuvių šventei maitinimo, kambarių bei teritorijos nuomos paslaugas) ir įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti sutartą kainą. Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).
7.5 Teismas pažymėjo, jog kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė (CK 6.718 straipsnis). Viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra numatyta CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Vartotojo teisė nutraukti paslaugų teikimo sutartį yra garantuota įstatymo ir negali būti paslaugų teikėjo ribojama.
7.6 Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti paslaugų sutartį su atsakovu, o atsakovo reikalavimas sumokėti netesybas dėl sutarties nutraukimo buvo neteisėtas bei pažeidžiantis ir varžantis paslaugos gavėjo teises, taip pat prieštaraujantis įstatymo nuostatoms, teismų praktikai. Teismas pažymėjo, jog ieškovė elgėsi atsakingai, iš anksto pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, taip pat nurodė priežastis, dėl ko sutarties negali vykdyti. Ieškovės pranešimo terminas neatitiko šalių sutartyje nurodyto termino, kuriame numatyta, jog apie sutarties nutraukimą turi būti parnešta ne vėliau kaip prieš 360 kalendorinių dienų iki renginio ir tik tuomet bus grąžinamas užsakovui avansas, tačiau tokia sutarties sąlyga yra nesąžininga ir pažeidžia vartotojo bei paslaugos gavėjo teisę bei interesą bet kada atsisakyti paslaugų teikimo sutarties. Teismas laikė, kad ieškovė tinkamai ir laiku atliko savo pareigą – pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovei jokios paslaugos pagal šalių sudarytą paslaugų sutartį šalių sutartu laikotarpiu nebuvo suteiktos, nes ieškovė sutartį nutraukė.
7.7 Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovui statybų paslaugos suteiktos, taip pat dalis prekių atsakovo buvo įsigyta iki ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą, kitos prekės įsigytos jau po ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą. Įvertinęs atsakovo įsigytas prekes, teismas padarė išvadą, jog jos nėra susijusios su ieškovės užsakymo vykdymu, nes atsakovas įsigijo prekes, kurios buvo naudojamos jam priklausančio objekto remontui, gerinimui, o ne ieškovės užsakymo vykdymui. Teismas nurodė, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad statybos paslaugų bei prekių įsigijimas buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės užsakymu. Tai, jog atsakovas nusprendė atnaujinti jo valdomą ir asmenims nuomojamą objektą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šios išlaidos tiesiogiai susijusios su ieškovės pateikto užsakymo vykdymu. Be to, atsakovas sutarties sudarymo metu ieškovei nurodė, jog jis sutvarkys aplinką, atnaujins kambarius ir padarys jų rekonstrukciją, taigi atsakovas, parduodamas paslaugą ieškovei, patvirtino, jog išnuomojama teritorija, pastatai bus tinkamos būklės, ir šiuo metu vykdo jų atnaujinimo darbus, tačiau nenurodė, jog tai bus atliekama iš ieškovės lėšų ir už tai ieškovė turės susimokėti. Be to, ieškovė, sudarydama sutartį, nenurodė jokių specialių pageidavimų dėl kambarių, aplinkos, jai siūlomas objektas tiko, todėl atsakovo patirtos išlaidos už statybos paslaugų suteikimą, statybinių medžiagų, santechnikos įsigijimą, kambarių remontą, jų rekonstrukciją, aplinkos tvarkymą nėra tiesiogiai susijusios būtent su ieškovės užsakymo vykdymu, o laikytinos atsakovo patirtomis išlaidomis bei investicija į jo verslą ir būtinomis jo verslo vykdymui.
7.8 Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad kėdės buvo specialiai pirktos konkrečiai ieškovės šventės organizavimui. Pateikti į bylą duomenys leido teismui padaryti išvadą, jog atsakovas, plėtodamas savo verslą ir siekdamas pritraukti kuo daugiau klientų, įsigijo kėdes, jog gautų pajamų iš jų nuomos, o ne vykdydamas ieškovės užsakymą. Be to, ieškovei apžiūrint nuomojamą objektą, kėdės buvo ir ieškovė pageidavimo dėl specialių kėdžių įsigijimo neišsakė, o tai, jog pats atsakovas nurodė, kad šventės metu jis bus įsigijęs naujas kėdes ir jas ieškovė galės naudoti, nesudaro pagrindo išvadai, jog šios kėdės buvo įgytos specialiai ieškovės užsakymo įvykdymui. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad už šių kėdžių įsigijimą patirtas išlaidas turi atlyginti ieškovė.
7.9 Teismas nurodė, jog atsakovas, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas suteikti paslaugas, garantavo, jog jo nuomojamas dvaras bei teritorija yra tinkama ir tokia aplinka bus ir ieškovės šventės metu. Dar prieš sudarant sutartį atsakovas, kaip paslaugos teikėjas, įsipareigoja išnuomoti tinkamą objektą bei garantuoti, jog jo objektas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Už tai, kad atsakovas, sudaręs sutartį su ieškove, nutarė gerinti nuomos objektą, atlikti jo rekonstrukciją, įsigyti naujas kėdes, susitvarkyti kambarius, aplinką, ir dėl to jis patyrė išlaidų, nėra atsakinga ieškovė ir ji neturi atlyginti atsakovo patirtų išlaidų jo verslo vystymui. Teismas konstatavo, jog atsakovo patirtos išlaidos nėra konkrečiai susijusios su ieškovės vestuvių šventės organizavimu.
7.10 Teismas taip pat pažymėjo, jog B. S. išrašytas kasos pajamų orderis patvirtina, jog atsakovas už maitinimo paslaugas sumokėjo 2 500,00 Eur. Pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas sumokėjo 2 500,00 Eur avansą paslaugų teikėjui už maitinimo paslaugas, tačiau duomenų, jog šios maitinimo paslaugos buvo suteiktos, nėra. Ieškovė atsakovui raštu nurodė, jog dėl karantino negali derinti meniu, be to, nėra žinomas tikslus dalyvių skaičius. Dėl maitinimo paslaugos teikimo buvo svarbu išsiaiškinti ieškovės pageidavimus dėl meniu, tiksliai žinoti dalyvių skaičių. Be to, šventės data buvo numatyta 2020 m. birželio 6 d., renginio dalyvių skaičius buvo tik preliminarus, kodėl 2020 m. sausio 10 d., iki renginio likus pusei metų, buvo būtina užsakyti maitinimo paslaugas, duomenų nėra. Atsakovas teigė, jog prašė maitinio paslaugos teikėjo grąžinti avansą, o avansas jam nebuvo grąžintas, tačiau tai patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė.
7.11 Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog atsakovo patirtos išlaidos nėra patirtos konkrečiai su ieškovės vestuvių organizavimu bei tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo ieškovei suteiktas paslaugas ar kad išlaidas atsakovas patyrė norėdamas įvykdyti su ieškove sudarytą paslaugų sutartį. Teismas pažymėjo ir tai, jog atsakovas yra verslininkas, todėl turi prisiimti ir galimą neigiamų savo verslo (veiklos) padarinių riziką.
7.12 Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju sutartyje numatytas rezervavimo mokestis iš esmės atitinka avanso sąvoką. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei paslauga nebuvo suteikta, be to, atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dėl ieškovės sutarties vykdymo iki rezervacijos atšaukimo, teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai negrąžinta ieškovei 2 000,00 Eur avanso.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000,00 Eur sumą atsakovo patirtoms išlaidoms atlyginti, šią sumą įskaitant į ieškovės sumokėtą 2 000,00 Eur avansą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1 Ginčo atsiradimui tiesioginės įtakos turėjo ir to priežastis buvo šalyje susiformavusi nepaprastoji situacija – pandemija COVID-19. Todėl nagrinėjamas ginčas ir aplinkybės turėtų būti vertinamos būtent šios išskirtinės situacijos kontekste. Sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovo kaltės ir ne dėl ieškovės kaltės, tam įtakos turėjo objektyvios ir nuo šalių valios nepriklausančios aplinkybės, kurių nė viena iš šalių negalėjo numatyti ir neturėjo galimybių jų kontroliuoti ar valdyti. CK 6.720 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlygti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Atsiliepimas
8.2 Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, jog jis neįrodė patirtų nuostolių dėl ieškovės sutarties vykdymo iki rezervacijos atšaukimo. Priešingai, byloje yra pateiktos sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai ir kvitai, kurie patvirtina, kad atsakovas pirko paslaugas ir prekes, kurios susijusios su ieškovės užsakymu ir tinkamu sutarties įvykdymu. Teismas neteisingai vertino situaciją ir nepagrįstai padarė išvadą, jog sodybos patalpų, pastatų ir aplinkos tvarkymas bei maisto užsakymas niekaip nesusijęs su ieškovės užsakymo vykdymu. Teismas nesiaiškino, ką konkrečiai ieškovė buvo užsakiusi, koks buvo jos tikrasis lūkestis, poreikiai ir norai.
8.3 Iš sutarties sąlygų matyti, kad ieškovė užsisakė aukštos kokybės patalpas ir aplinką šventei, apgyvendinimą aukštos kokybės kambariuose bei maitinimą. Visas šis užsakymas buvo susijęs su labai svarbiu akcentu, jog visa tai turėjo atrodyti išskirtinai šventiškai, iškilmingai ir prabangiai. Tačiau tokios aukštos kokybės nebūtų galima pasiekti ir sutartis nebūtų įvykdyta tinkamai bei ieškovės lūkesčiai nebūtų buvę patenkinti, jeigu nebūtų tinkamai ir prabangiai sutvarkyta sodyba, aplinka, kambariai, inventorius, būtų patiektas ne tas maistas, kokį užsisakė ieškovė. Tad atsakovas išlaidas patyrė ruošdamasis ir norėdamas tinkamai įvykdyti sutartį.
8.4 Mano, jog teismas visą situaciją ir aplinkybes vertino per siaurai, jas siedamas tik su paslaugų nesuteikimu. Tačiau atsakovas išlaidas patyrė ruošdamasis ir norėdamas įvykdyti sutartį. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas privalo atlyginti protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Taigi klientas privalo atlyginti išlaidas, patirtas iki sutarties įvykdymo, ir paslaugos suteikimas nėra būtinas. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020). Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė ir nevertino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytos kliento (ieškovės) prievolės.
8.5 Apelianto nuomone, teismas konstatuodamas, kad atsakovo patirtos išlaidos už statybos paslaugų suteikimą, statybinių medžiagų įsigijimą, kambarių remontą, aplinkos tvarkymą ir maitinimą nėra tiesiogiai susijusios su ieškovės užsakymo vykdymu, o yra atsakovo išlaidos bei investicija į jo verslą ir būtinos jo verslo vykdymui, padarė klaidingą išvadą, kadangi be šių išlaidų atsakovui nebūtų pavykę tinkamai suteikti paslaugų, dėl kurių susitarė su ieškove.
8.6 Atkreipia dėmesį, kad atsakovo išlaidos už sodybos ir inventoriaus tinkamą būklę sudaro tik 350,00 Eur, o likusi dalis – 2 500,00 Eur suma – yra sumokėta už ieškovės šventei skirtą maitinimą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog, siekiant užtikrinti maitinimą, tokios paslaugos yra užsakomos iš anksto, kitu atveju kyla rizika, kad kliento šventės dieną maisto tiekėjas dėl kitų užsakymų neturės galimybės pagaminti maisto. Todėl teismas nepagrįstai iškėlė abejones dėl išankstinio maisto užsakymo reikalingumo.
8.7 Pažymi, jog atsakovas patyrė protingas išlaidas, siekdamas tinkamai įgyvendinti sodybos nuomos sutartį, kurią sudaro apgyvendinimo bei maitinimo paslauga. Tai, kad ieškovė konkrečiu atveju negavo jokios fiziškai apčiuopiamos paslaugos, yra netinkamas pagrindas teigti, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovei rezervacijos mokestį, kadangi atsakovo vykdomos veiklos specifika didžiąja dalimi susideda iš pasirengimo darbų ir tik tų pasirengimo darbų rezultatas būna pateiktas užsakovui. Pasiruošimo darbai ir apmokėjimas už juos laikytini protingomis ir reikalingomis išlaidomis CK 6.721 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, atsakovas iš 2 850,00 Eur patirtų išlaidų ieškovės šventei reikalauja tik 2 000,00 Eur, kurie buvo sumokėti už ieškovės svečių maistą.
8.8 Be to, teismas konstatuodamas, kad atsakovas yra verslininkas, todėl turi prisiimti ir galimą neigiamą savo verslo (veiklos) padarinių riziką, pažeidė interesų pusiausvyros principą, nes turi būti apsaugoti ne tik kliento, bet ir paslaugų teikėjo turtiniai interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 304/2014).
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį procesą nutraukti, jeigu apeliantas neištaisys apeliacinio skundo trūkumų; apeliacinio skundo trūkumus apeliantui ištaisius, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1 Pažymi, jog apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, t. y. advokato padėjėjas. Jeigu šie apeliacinio skundo trūkumai nebus pašalinti, apeliacinės instancijos teismas turi apeliacinį procesą nutraukti.
9.2 Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
9.3 Anot ieškovės, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, o ieškovė yra vartotoja, kuriai teisė nutraukti sutartį yra garantuota įstatymo ir negali būti paslaugų teikėjo ribojama. Pažymi, jog atsakovas šių aplinkybių neginčija. Ieškovei nutraukus sutartį ir negavus sutartos paslaugos, ji įgijo teisę reikalauti grąžinti atsakovui sumokėtą avansą.
9.4 Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas apie ieškovės ketinimą nutraukti sutartį buvo informuotas iš anksto, o jo nurodytos išlaidos yra ilgalaikė jo investicija į verslą ir yra būtinos jo verslo vykdymui, todėl negali būti priskirtos išlaidoms, kurios buvo patirtos norint įvykdyti būtent su ieškove sudarytą paslaugų sutartį.
9.5 Pažymi ir tai, jog prieš pasirašant sutartį ji buvo atvykusi apžiūrėti „Memelio dvaro“ patalpų, kuriose buvo sustatytos tiek kėdės, tiek stalai bei kt. Memelio dvaro“ patalpų būklė ir vaizdas atitiko ieškovės lūkesčius, todėl paslaugų sutartis ir buvo sudaryta, o ją sudarant ieškovė papildomai jokių pageidavimų dėl sutarties vykdymo neišreiškė.
9.6 Ieškovei paslaugos suteiktos nebuvo, jos elgesys buvo apdairus ir rūpestingas, jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, todėl ji neturi prisiimti atsakovo nurodytų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tai yra atsakovo veiklos išlaidos, būtinos jo verslo funkcionavimui, ir ieškovė neturi pareigos jas atlyginti.
9.7 Ieškovės nuomone, atsakovo reikalavimų patenkinimas reikštų nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2021 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodoma, jog už susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą ieškovė patyrė 1 000,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašo šias išlaidas priteisti ieškovei iš atsakovo. Kartu pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. birželio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADS 22 ir 2021 m. liepos 7 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ieškovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį procesą nutraukti, jeigu apeliantas neištaisys savo apeliacinio skundo trūkumų, t. y. atsakovo A. T. apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, – advokato padėjėjas.
14. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo nustatytas atsakovui terminas iki 2021 m. spalio 6 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – pateikti tinkamo asmens pasirašytą apeliacinį skundą, t. y. paties atsakovo arba asmens, kuris gali būti atstovu apeliacinės instancijos teisme. Atsakovui taip pat buvo išaiškinta, jog, neištaisius nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą, apeliacinis procesas pagal jo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo bus nutrauktas.
15. Atsakovas A. T. 2021 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, pasirašytą jo paties. Kadangi atsakovas ištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinio apeliacinio skundo padavimo dieną (CPK 316 straipsnio 2 dalis), pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nėra.
Faktinės bylos aplinkybės, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, ginčo esmė
16. Ieškovė su atsakovu 2019 m. gegužės 14 d. sudarė „Memelio dvaro“ nuomos sutartį Nr. 2020-005, kuria ieškovė užsakė „Memelio dvarą“ 2020 m. birželio 6 d. – 2020 m. birželio 7 d. šventei, o atsakovas įsipareigojo laiku ir kokybiškai išpildyti bei aptarnauti ieškovės užsakytą šventę „Memelio dvare“. Šalys aptarė užsakymo ir aptarnavimo sąlygas, paslaugų kainą. Ieškovė pagal sutarties 4.1. punktą sumokėjo atsakovui 2 000,00 Eur avansą.
17. Ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. informavo atsakovą, jog dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ieškovės lėktuvo skrydžių bilietai planuotai vestuvių datai bei santuokos registravimas Civilinės metrikacijos skyriuje atšaukti, o dėl COVID-19 grėsmės neaišku, kada vėl bus organizuojami skrydžiai į Lietuvą, todėl atšaukė vestuvių šventę ir prašė atsakovo grąžinti sumokėtą 2 000,00 Eur avansą. Tačiau atsakovas 2 000,00 Eur avanso ieškovei negrąžino, motyvuodamas tuo, jog iš anksto ruošdamasis ieškovės šventei patyrė 2 850,00 Eur išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), taip pat teismas pažymėjo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.228¹ straipsnis). Šalys nekvestionuoja tokios teisinių santykių kvalifikacijos ir su ja sutinka.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta vienašališkai ieškovės iniciatyva (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę atgauti atsakovui sumokėtą 2 000,00 Eur avansą. Atsakovas neginčija tarp jo ir ieškovės sudarytos sutarties pasibaigimo pagrindo (vienašališkai nutraukta ieškovės (klientės) iniciatyva), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis neturi teisės į išlaidų, kurios, anot atsakovo, patirtos ruošiantis ieškovės šventei ir tinkamam tarp jų sudarytos sutarties įvykdymui, atlyginimą. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kad išlaidos, kurias atsakovas patyrė įsigydamas statybines medžiagas, atlikdamas remonto darbus, kambarių remontą, teritorijos sutvarkymą, pirkdamas naujas kėdes, nėra patirtos konkrečiai dėl ieškovės užsakytos šventės organizavimo bei dėl tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo. Taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovui nepriteistinos išlaidos, patirtos dėl maitinimo paslaugų užsakymo. Atsakovas savo reikalavimo pagrįstumą apeliaciniame skunde grindžia CK 6.720 straipsnio 5 dalimi ir CK 6.721 straipsnio 1 dalimi.
Dėl atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo
20. CK 6.720 straipsnis reglamentuoja atlygintinų paslaugų kainą ir apmokėjimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
21. CK 6.721 straipsnis reglamentuoja vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta vienašališkai ieškovės (klientės) iniciatyva ir to atsakovas neginčija. Tokiu atveju taikytina CK 6.721 straipsnio 1 dalis ir joje numatyta kliento atsakomybė (jeigu tam yra pagrindas), o ne CK 6.720 straipsnio 5 dalis ir joje numatyta kliento atsakomybė, kadangi CK 6.720 straipsnio 5 dalyje reglamentuota situacija, kai sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, o ne kai paslaugų sutartis vienašališkai nutraukta. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl to, kad 2019 m. gegužės 14 d. „Memelio dvaro“ nuomos sutartis Nr. 2020-005 neįvykdyta dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, o dėl to, kad ieškovė 2020 m. balandžio 23 d. vienašališkai paslaugų sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, o atsakovas pareikalavo sumokėti jo patirtas išlaidas, kurias, anot atsakovo, jis patyrė iš anksto ruošdamasis ieškovės šventei ir tinkamam sutarties įvykdymui.
23. Atsakovas, remdamasis įstatymu, prašo priteisti jam iš ieškovės išlaidų atlyginimą, kurias jis, kaip paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, patyrė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimo dėl išlaidų priteisimo už maitinimo paslaugas netenkino, motyvuodamas tuo, jog nėra duomenų, kad šios maitinimo paslaugos buvo suteiktos ieškovei; ieškovė atsakovui raštu nurodė, jog dėl karantino negali derinti meniu, be to, nėra žinomas tikslus dalyvių skaičius; šventės data buvo numatyta 2020 m. birželio 6 d., renginio dalyvių skaičius buvo tik preliminarus, kodėl 2020 m. sausio 10 d., t. y. iki renginio likus pusei metų, buvo būtina užsakyti maitinimo paslaugas, duomenų nėra; be to, atsakovas teigė, jog prašė maitinio paslaugos teikėjo grąžinti avansą, o avansas jam nebuvo grąžintas, tačiau tai patvirtinančių duomenų atsakovas nepateikė.
25. Apeliacinės instancijos teismas tokiems pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria ir papildomai pažymi, jog apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, negu padarė pirmosios instancijos teismas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pateikė logišką paaiškinimą, jog, siekiant užtikrinti maitinimą šventės metu, tokios paslaugos yra užsakomos iš anksto, kitu atveju kyla rizika, kad kliento šventės dieną maisto tiekėjas dėl kitų užsakymų neturės galimybės pagaminti maisto, ir tai paaiškina, kodėl 2020 m. sausio 10 d., likus 5 mėnesiams iki ieškovės planuotos šventės, buvo užsakyta maitinimo paslauga, sumokėta 2 500,00 Eur suma kaip avansas, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog atsakovas, be savo paaiškinimų, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jis, gavęs ieškovės pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kreipėsi į maitinimo paslaugų teikėją ir prašė sugrąžinti už maitinimo paslaugas, kurios nebuvo suteiktos ir kurios turėjo būti teikiamos dar tik po pusantro mėnesio, sumokėtą 2 500,00 Eur avansą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad avansas atsakovui tikrai nebuvo sugrąžintas, kad maitinimo paslaugų teikėjas atsisako avansą sugrąžinti atsakovui ir to nepadarys ateityje. Byloje taip pat nėra tarp atsakovo ir maitinimo paslaugų teikėjo sudarytos sutarties (jeigu tokia buvo sudaryta), todėl nėra galimybės nustatyti, dėl kokių sąlygų, teisių ir pareigų atsakovas tarėsi su maitinimo paslaugos teikėju. Būtent atsakovui šiuo atveju kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika. Kadangi ieškovei maitinimo paslaugos realiai suteiktos nebuvo, ji vienašališkai sutartį nutraukė prieš pusantro mėnesio iki maitinimo paslaugų teikimo, todėl jai nekyla pareiga atlyginti atsakovui už paslaugas, kurių ji realiai negavo.
26. Be to, atsakovas, kaip verslininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, žinodamas, kad 2019 m. gruodžio mėn. Kinijoje pradėjo plisti COVID-19 liga, o 2020 m. sausio mėn. infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija, daugelis šalių ėmėsi taikyti plačius apribojimus, buvo ribojamas asmenų judėjimas tarp šalių, šalių viduje, paslaugų teikimas, privalėjo tinkamai įsivertinti visas galimas kilti pasekmes, įskaitant ir tai, kad ieškovė, kuri gyvena užsienyje, gali nutraukti sutartį. Todėl jis laiku turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad nepatirtų išlaidų. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių jis priemonių ėmėsi gavęs ieškovės 2020 m. balandžio 23 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, kad atgautų 2020 m. sausio 10 d. sumokėtą 2 500,00 Eur avansą už maitinimo paslaugas, kurios turėjo būti teikiamos dar tik po pusantro mėnesio.
27. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad išlaidų ruošdamasis ieškovės šventei jis patyrė ir dėl to, kad atliko remonto darbus, pirko statybines medžiagas, remontavo kambarius, atliko kitų patalpų ir pastatų atnaujinimo ir remonto darbus, taip pat aplinkos sutvarkymo ir sodyboje esančių poilsinių, takelių remontą ir atnaujinimą, klojo trinkeles, nupirko naujas kėdes. Dalį šių išlaidų, t. y. 350,00 Eur, atsakovas priskiria kaip patirtų dėl ruošimosi ieškovės šventei. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesiaiškino, ką konkrečiai ieškovė buvo užsakiusi, koks buvo jos tikrasis lūkestis, poreikiai ir norai. Anot atsakovo, ieškovė užsisakė aukštos kokybės patalpas ir aplinką šventei, apgyvendinimą aukštos kokybės kambariuose bei maitinimą. Visas šis užsakymas buvo susijęs su labai svarbiu akcentu, jog visa tai turėjo atrodyti išskirtinai šventiškai, iškilmingai ir prabangiai. Tokios aukštos kokybės nebūtų galima pasiekti ir sutartis nebūtų įvykdyta tinkamai ir ieškovės lūkesčiai nebūtų buvę patenkinti, jeigu nebūtų tinkamai ir prabangiai sutvarkyta sodyba, aplinka, kambariai, inventorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų užsakiusi kažko daugiau, negu numatyta šalių pasirašytoje sutartyje, nėra įrodymų, kad ieškovė būtų išreiškusi specialius pageidavimus, kurių įgyvendinimui atsakovas būtų turėjęs patirti ir patyrė papildomų išlaidų. Pasak ieškovės, prieš sudarydama sutartį, ji apžiūrėjo „Memelio dvaro“ patalpas, jos jai patiko, todėl ir nusprendė savo šventę surengti būtent „Memelio dvare“. Tikėtina, jog jeigu „Memelio dvaro“ patalpos, teritorija, aplinka ieškovei prieš sudarant sutartį nebūtų patikusios, nebūtų atitikusios ieškovės lūkesčių, nebūtų atrodžiusios išskirtinai šventiškai, iškilmingai ir prabangiai, ji nuomos sutarties su atsakovu ir nebūtų sudariusi. Duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės argumentus ir įrodytų atsakovo teiginius, jog būtent dėl ieškovės keliamų reikalavimų ir pageidavimų buvo reikalinga atlikti remonto darbus, pirkti naujas kėdes, byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išlaidos, kurias atsakovas patyrė įsigydamas statybines medžiagas, atlikdamas patalpų remonto darbus, kambarių remontą, teritorijos sutvarkymą, pirkdamas naujas kėdes, nėra patirtos konkrečiai dėl ieškovės užsakytos šventės organizavimo bei dėl tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo, jos laikytinos atsakovo patirtomis išlaidomis bei investicija į jo verslą, kuri būtina jo verslo vykdymui. Už šias atsakovo turėtas išlaidas ieškovė nėra atsakinga.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014, nurodo, jog tokioje situacijoje turi būti apsaugoti ne tik kliento, bet ir paslaugų teikėjo turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, jog pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, būtent šia CK 6.721 straipsnio 1 dalies norma ir rėmėsi, tačiau pagal byloje esančius įrodymus buvo nustatyta, kad atsakovas ieškovei jokių paslaugų pagal 2019 m. gegužės 14 d. „Memelio dvaro“ nuomos sutartį Nr. 2020-005 nesuteikė ir atsakovas neįrodė, kad jis, siekdamas įvykdyti šią sutartį, iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš ieškovės patyrė išlaidų, susijusių būtent su ieškovės šventės organizavimu. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė ir nevertino CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytos kliento (ieškovės) prievolės, visiškai nepagrįsti.
30. Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020, kurios 38 punkte konstatuota, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. Šis teisės normos aiškinimas pateiktas aiškinant šalių galimybę susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių, minėtoje nutartyje konstatuota, kad paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje dėl to ginčas ir nebuvo kilęs, šalys nekvestionavo CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytų vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių imperatyvumo. Tačiau tam, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai būtų taikomi klientui, turi būti įrodyta, jog paslaugų tiekėjas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento klientui suteikė paslaugą ar patyrė kitas išlaidas, norėdamas įvykdyti sutartį. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento jis suteikė ieškovei kokias nors paslaugas ar kad jo turėtos išlaidos statybinių medžiagų pirkimui, pastatų, patalpų remonto darbams, teritorijos sutvarkymui, inventoriaus pirkimui yra susijusios konkrečiai su ieškovės šventės organizavimu ir 2019 m. gegužės 14 d. „Memelio dvaro“ nuomos sutarties Nr. 2020-005 vykdymu.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vartojimo teisinius santykius, atlygintinų paslaugų teikimą, vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą, kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
34. Ieškovė apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą (susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą) patyrė 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, t. y. 2021 m. birželio 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADS 22 ir 2021 m. liepos 7 d. AB banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11, 8.19, 8.20 punktais, įvertinus Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju aktualus 2021 m. I ketv. – 1 517,40 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, jog 1 000,00 Eur suma už advokato susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą yra protingo dydžio, reali ir pagrįsta įrodymais, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas netenkinamas, 1 000,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovei V. G. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.