Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB Gjensidige ieškinį atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (e. b. l. 59), o butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Jotvainio prekyba“. Pastarasis butas butas buvo užlietas 2017 m. birželio 7 d. Butas, (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu. Byloje yra pateiktos užlieto buvo foto nuotraukos (e. b. l. 3-32, 34-44, 55-58, 60), Įmonių turto draudimo sutartis galiojanti nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 27 d. (e. b. l. 45-46), 2017 m. birželio 14 d. UAB „Jotvainio prekyba“ pranešimas apie įvykį ieškovui (e. b. l. 47-48). Nepriklausomų turto vertintojų įmonė UAB „SMART CLAIMS“ atliko buto apžiūrą ir pateikė ieškovei lokalinę buto patalpų (Panerių g. 40-9, Vilnius) remonto sąmatą. Ieškovė užlieto buto savininkui sumokėjo 396,27 Eur draudimo išmokos (e. b. l. 53-54). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 13 d. siuntė atsakovei pretenziją (e. b. l. 71). Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad butas užlietas iš atsakovės buto adresu Panerių g. 40-3, Vilnius, kuris yra virš buto Panerių g. 40-9, Vilnius.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Neteisėti atsakovo veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Civilinio kodekso 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pagal apžiūros aktą, sąmatą, draudimo išmokos skaičiavimo išvadas ieškovė užlieto buto savininkui UAB „Jotvainio prekyba“ išmokėjo 396,27 Eur draudimo išmokos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.105 str. 1 dalis nustato, kad Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovė savo atsiliepime remiasi deklaratyviais paaiškinimais nurodydama, kad butas adresu Panerių g. 40-3, Vilnius jai nepriklauso ir tai, kad ieškovė nesistengė su ja ginčo spręsti taikiai. Minėtos atsakovės aplinkybės yra paneigtos byloje pateiktais įrodymais.

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškinys įrodytas ir konstatuotina, kad butas esantis, (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš virš jo esančio buto Panerių g. 40-3, Vilnius. Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, teismas daro išvadą kad šiuo atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda deliktinės atsakomybės pagrindais, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 396,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovė priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,70 Eur priteisiamos iš atsakovės. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB Gjensidige, j. a. k. 110057869, iš atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 396,27 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 27 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,70 Eur (aštuonis eurus 70 ct) išlaidų valstybės naudai susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.