Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir R. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 26 d. mirė pareiškėjų motina B. T.. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, velionės B. T. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas, (duomenys neskelbtini), įgytas dovanojimo sutarties pagrindu. B. T. sutuoktinis J. T. yra miręs, kitų vaikų ji neturėjo. Kauno miesto 28-ajame notaro biure paveldėjimo byla po B. T. mirties nebuvo užvesta, pareiškėjos ar kiti asmenys dėl velionės palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos nurodo, kad jos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jų mama mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose, dėl ko pareiškėjos nespėjo nustatytu terminu sutvarkyti visų dokumentų reikalingų konstatuoti velionės mirties faktui Lietuvoje. Tačiau pareiškėjos nurodo, kad jos iš karto po mamos mirties pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo - jos perėmė visą savo mamos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudojasi ir valdo kaip savo iki šiol. Pareiškėjos nurodo, kad iki mirties jų mama gyveno kartu su dukra R. A., dukros gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kol jų motina gyveno Lietuvoje, ja daugiausiai rūpinosi dukra G. M., motinai išvykus pas dukrą R. A. į Jungtines Amerikos Valstijas, motina rūpinosi iki mirties kita dukra, o G. M. rūpinosi motinos turtu esančiu Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mirus mamai pareiškėja R. A. perėmė visus Jungtinėse Amerikos Valstijose esančius velionės asmeninius ir kilnojamuosius daiktus (rūbus, brangenybes, buitinę techniką, šeimos relikvijas, nuotraukas ir kt.). Atitinkamai pareiškėja G. M. perėmė valdyti motinos asmeninius ir kilnojamuosius daiktus likusius Lietuvos Respublikoje. Taigi, pareiškėjos iš karto po motinos mirties ėmė naudotis jos turtu kaip savo. Pareiškėjos taip pat perėmė motinai priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini)valdymą, t. y. pareiškėjos per tris mėnesius nuo motinos mirties pasirūpino butu, pasirūpino komunalinių mokesčių apmokėjimu. Todėl laikytina, kad abi pareiškėjos priėmė mirusiosios B. T. palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti kaip savo. Šiuos veiksmus jos atliko per įstatyme nurodytą trijų mėnesių terminą. Be kita ko, pareiškėjos pažymi, jog velionės turtu jos naudojasi ir disponuoja iki šiol.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. rugpjūčio 8 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos G. M. ir R. A. yra B. T., mirusios (duomenys neskelbtini) dukros. Nekilnojamojo turto registre B. T. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas: 2000 m. gegužės 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 16RS-1966; 2000 m. gegužės 26 d. Dovanojimo sutartis Nr. 16RS-1965. Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro Modesto Valantiejaus išduotas raštas patvirtina, kad po B. T. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjų rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos G. M. ir R. A. po jų motinos B. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jų motinos B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.