- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- II-379-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00464-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Ramūnas Klimašauskas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui A. J. (toliau – ir Pareiškėjas), jo atstovui – advokato padėjėjui Ramūnui Klimašauskui,
dalyvaujant institucijos - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija), atstovui - Jurgitai Chatkevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2021 m. liepos 2 d. Institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK Nr. 21128580848, toliau – ir Skundžiamas nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu administracinė teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio buvo nutraukta. Nutarime nurodyta, kad:
1.1. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta dėl to, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 10:25 val., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – NŽT) atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtame sklype, kuris priklauso E. Š., yra užtvertas tarnaujantis kelio servitutas bei valstybinės žemės plotas, tvora ir tujų gyvatvore apribojant jų naudojimą. Šiais savo veiksmais E. Š. įgyvendindamas savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį, kurioje sakoma, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą (b. l. 45-50);
Šalies argumentai
1.2. M. Š. paaiškino, kad 2005 m. įsigijo sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jau suformuotame namų kvartale. Šitame kvartale taip pat jau buvo suformuotas kelias, už kurio asfaltavimą mokėjo patys kvartalo gyventojai. Asfaltavimas buvo derintas su Zujūnų seniūnija ir jiems buvo žadėta grąžinti dalį pinigų (tačiau pažadai liko pažadais). Jų sklypas buvo aptvertas taip, kaip ir dabar. Penkiolika metų gyvendami šitoje vietoje neturėjo jokios problemos dėl išvažiavimo (kol naujas kaimynas pradėjo tverti savo teritoriją, blokuodamas jų išvažiavimą). Tuomet parašė paklausimą NŽT ministerijos dėl situacijos išaiškinimo. Situacija buvo išsiaiškinta ir 2021 m. birželio 3 d. buvo priimtas nutarimas dėl bylos nutraukimo. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad skundas yra parašytas žmogaus, kuris tą pačią dieną nupirko žemės sklypą su kelio paskirties žeme ir tą pačią dieną panaikino žemės kelio paskirtį, keisdamas ją į jam naudingą paskirtį;
1.3. įvertinusi pareiškimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis, Institucija nustatė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 518 straipsnio dispozicija yra blanketinė, šiuo atveju nenustatyta, kad M. Š. nesilaikytų įstatymo nustatytos tvarkos vykdant savo tariamą teisę.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2021 m. rugpjūčio 12 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo (toliau – ir Skundas), kuris priimtas nagrinėti (b. l. 1).
Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir pripažinti M. ir E. Š. kaltais pagal ANK 518 straipsnį arba grąžinti bylą Institucijai tyrimui bei atlyginti Pareiškėjo proceso išlaidas už advokato tisinę pagalbą.
3.1. Nurodė, kad M. ir E. Š. tvora ir gyvatvore apsitvėrus nuosavą (jiems priklausantį) žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip, kad dėl to pažeidžiamas žemės sklype nustatytas kelio servitutas (aptverta teritorija, kuri turėtų būti skirta pravažiavimui), gretimų sklypų savininkai pravažiavimui naudoja Pareiškėjo žemės sklypą (jo dalį);
3.2. iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuo 2005 m. spalio 14 d. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis), o kadangi E. ir M. Š. minėtą sklypą įsigijo 2005 m. gruodžio 19 d., dėl to apie jų sklype nustatytą servitutą pastarieji negali nežinoti (b. l. 14-16). Servituto pažeidimus NŽT nustatė dar 2020 m. lapkričio 23 d. (b. l. 45-50). 2020 m. birželio 3 d. NŽT vykdė Pareiškėjo sklypo faktinio naudojimo patikrinimą vietoje ir 2021 m. liepos 3 d. raštu Nr. 48SD-8963-(14.48.136 E.) nustatyta, kad Pareiškėjo sklype naudojimo pažeidimų nenustatyta. Šiame akte taip pat nustatyta, kad gretimame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) užtverta dalis kelio servituto (b. l. 29-34);
3.3. skundžiamas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas neatlikus jokių realių tyrimo veiksmų, remdamasi M. Š. paaiškinimu Institucija nepatikrino jos parodymų patikimumo, neatliko išsamaus įvykio aplinkybių vertinimo, nepasisakyta dėl E. Š. veikos.
4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą. Nurodė, kad nusipirkęs sklypą nieko nekeitė. Ten buvo kelio naudmena. Kai formuojamas sklypas, „nuimama“ faktinė būsena. Jei ten būtų sodas – būtų pažymėta – sodo naudmena. Jei iškerti sodą – galima naudmeną keisti. Kai pirko sklypą, buvo pažymėta kelio naudmena, ten nebuvo jokių servitutų. Dabar jo sklypo paskirtis - namų valda. Sklype yra apsaugos zonos. Kai Š. apskundė jį, kad jis padarė pažeidimą, atvyko žemėtvarkos atstovai, kurie paaiškino, kad kelio servituto nebuvo, o buvo tik naudmena. Naudmeną galima keisti. Aiškino, kad jie neturi teisės ten važinėti. Buvo žemėtvarkos patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad pas jį pažeidimų nėra. Tada jis pastaruosius apskundė. Tada vėl atvažiavo žemėtvarka ir nustatė pažeidimus. 2019 metais, kai nupirko sklypą, išsiuntė kaimynui paštu pranešimą, kad nupirko sklypą ir prašo atlaisvinti servitutą. Išsiuntė paprastu paštu, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. 2020 metų vasario mėnesį tą patį laišką išsiuntė per antstolių kontorą. Dokumentus gali pristatyti. Kai išsiuntė per antstolį, Š. atsiliepė. Jie susitiko ir Š. paaiškino, kad kai jie pirko sklypą, jie nesuprato, juos apgavo. Jis (Pareiškėjas) atsakė, kad yra servitutas ir reikia jį atlaisvinti. Apie atlaisvinimą jie nieko nesakė, o puolė jį, teigė, kad jis šiuos apgaudinėja (b. l. 70-72).
4.1. Jo atstovas teisme nurodė, kad prieš suformuojant pareiškėjo sklypą ten buvo tuščia, nieko nebuvo. Ten galima buvo visiems važinėti kaip nori ir kur nori. (duomenys neskelbtini) galėjo sau apsitverti daugiau negu galima, pažeisti servitutą, nes niekam tai netrukdė. Jie galvojo, kad viskas yra teisėta. Kai suformavo sklypą, atsirado kelio servitutas. Dabar reikia apvažiuoti kampą. Jei nebūtų aptverta, galima būtų pravažiuoti pro tą vietą, kur yra kelio servitutas ir niekas nebūtų kliudomas. Matyt toks važinėjimo įprotis susiformavo dėl pažeidimo – servituto aptvėrimo ir dabar žmonės apsimeta, kad nesupranta. Mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių skundo pagrįstumą. Institucija pareiškė prašymą iškviesti pareigūną, tačiau jis galėjo atvykti ir į bylos nagrinėjimą. Nutarime yra tik aprašomoji dalis, motyvuojamosios dalies nėra. Nesupranta, ką jis dar galėtų paaiškinti. Jei pareigūnas ateis ir pasakys, kad nutarime kažko nesurašė, tai nieko nepakeis. Nutarimas liks nemotyvuotu. Nepadaryti ir kiti veiksmai. Pvz.: nesusisiekta su NŽT, Pareiškėjas neapklaustas. Netikslinga gaišti laiką. Netikslinga kviesti liudytoją ir gaišinti laiką. Tai, ko prašo, nurodyta skunde. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia išspręsti klausimą ir grąžinti institucijai nutarimą iš naujo tirti. Prašo priteisti Pareiškėjo patirtas išlaidas. Nutarimas yra visiškai netinkamo turinio, čia bandoma apginti kolegas. Motyvacijos nėra, neatlikti elementariausi veiksmai. Šita situacija – tai servituto pažeidimas. Tai savivaldžiavimo pavyzdys. Aiškinama, kad šį pažeidimą padarė ankstesni savininkai, bet pareiškėjas bendravo šiuo klausimu, jie žino, kad juos apgavo, bet nieko nedaro. Galima pataisyti situaciją ir ginčytis su tais, kas tai padarė. Atrodo, kad juos apgavo ir jie yra nekalti. Žmonės žinojo ir suprato, kad jie yra užtvėrę dalį servituto, bet nieko nedarė (b. l. 70-74).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Institucija atsiliepimo į Pareiškėjo skundą nepateikė.
6. Teisme Institucijos atstovė nurodė, kad nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir objektyvai. Buvo pastebėti tam tikri savivaliavimo požymiai, tačiau nustatyta, kad Š. veiksmuose nebuvo tyčinės veikos. Todėl nėra pagrindo jam surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Apie tai, kad Š. veiksmuose nėra tyčios, parašyta nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną antroje pastraipoje. Jie teisėtai įgijo sklypą su nustatytu servitutu. Kai jie įsigijo sklypą, jis buvo su tvora, aptvertas, jau buvo pasodintos tujos. Nėra taip, kad jie įsigijo sklypą ir tyčia pastatė tvorą. Galimai reikėtų iškviesti pareigūną, kuris priėmė šį nutarimą – jis galėtų tiksliau viską paaiškinti. Nemato abiejų sklypo bendrasavininkų tyčios. Pareigūnas per klaidą įrašė tik vieną vardą. Neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą dėl didelio užimtumo. Pareiškėjas nebuvo apklaustas, bet nežino kodėl, reikėtų iškviesti pareigūną surašiusį nutarimą. Jei pareiškėjas samdo advokatą, reiškia gali apmokėti atstovavimo išlaidas iš savo kišenės. Institucija neturi apmokėti advokato atstovavimo išlaidų. Palaiko priimtą nutarimą, nes veiksmuose nebuvo tyčios. Dėl to nebūtina kreiptis į policiją, galima tai išnagrinėti civiline tvarka. Nesutinka apmokėti advokato atstovavimo išlaidas. Žmogus kreipiasi į advokatų kontorą, kuri yra miesto centre ir negali žinoti, kokia bus bylos baigtis ir gali taip nutikti, kad jam pačiam teks apmokėti advokato išlaidas. Yra nemokami advokatai, kurie gali surašyti skundą. Jei pareiškėjas per e-policiją pateikia išsamų pareiškimą, jis gali būti neapklausiamas, jei jis aiškiai viską išdėstė (b. l. 70-75).
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 569 straipsniu ir teismų praktika, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas, galimi jų prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei kitos svarbios aplinkybės. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-265-851/2021, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-110-365/2020).
Nagrinėjamu atveju Skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas visų sprendimo priėmimui reikšmingų įrodymų aptarimu, analize ir vertinimu, nes iš esmės priimtas neatlikus visų būtinų tyrimo veiksmų ir nesurinkus visų sprendimo priėmimui reikšmingų įrodymų (negavus Pareiškėjo, kito žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko - E. Š. – paaiškinimų, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų). Dėl to Skundžiamame nutarime padaryta išvada (kurios turinys aiškiai buvo suformuluotas tik teisme Institucijos atstovui nurodžius, kad administracinė teisena buvo nutraukta M. Š. veiksmuose neįžvelgus kaltės, nors nutarime, konstatuota, kad nenustatyta, kad ji nesilaikytų įstatymo nustatytos tvarkos vykdydama savo tariamą teisę, kas prieštarauja NŽT išvadai) yra deklaratyvi, padaryta nesiėmus visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nepatikrinus M. Š. paaiškinimų patikimumo, nenustačius ir neanalizavus, nuo kada M. Š. ir E. Š. galimai sužinojo (ar privalėjo žinoti) apie jų žemės sklype nustatytą servitutą ir jo lokaciją ir kokių veiksmų ėmėsi sužinoję apie galimai daromą nusižengimą, neištyrus E. Š. kaltės klausimo. Šios aplinkybės, sprendžiant klausimą ar yra pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, teismo vertinimu, turėjo ir galėjo būti nustatytos.
Pastebėtina, kad ANK 614 straipsnio 1 dalis, 642 straipsnio 1 dalis, šiuo konkrečiu atveju nesuteikia teismui kompetencijos išspręsti šios administracinio nusižengimo bylos iš esmės (t. y. nesuteikia teismui kompetencijos priimti sprendimą patraukti (ar ne) asmenų administracinėn atsakomybėn ir (ne)skirti jiems nuobaudos), kadangi tokia kompetencija numatyta tik Institucijai, dėl to teismo posėdyje ištaisyti šioje byloje esančius įrodymų ir procesinius trūkumus nėra galimybės.
Aptartos aplinkybės, reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti.
Pareiškėjas ir jo atstovas teisme taip pat prašė priteisti Pareiškėjui jo patirtas išlaidas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena dar nėra pasibaigusi, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų nėra, Pareiškėjo galimų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. atstovo skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2021 m. liepos 2 d. Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK Nr. 21128580848), ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.