Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovui advokatui D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl jo atžvilgiu priimto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. P. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau ir – VDI prie SADM Panevėžio teritorinis skyrius) vedėja – vyriausioji darbo inspektorė S. P. 2022 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 3 dalį 785 Eur bauda, nurodant, kad jis 2022 m. vasario 11 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tuo pažeidė 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 26 str. ir 35 str. 2 d., taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas.

A. A., nesutikdamas su 2022 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022 (toliau ir – Nutarimas) pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad institucija, priėmusi Nutarimą, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės A. A. veiksmų kvalifikavimui, todėl nebuvo pagrįsto pagrindo konstatuoti jo kaltę dėl ANK 150 str. 3 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo. GPMĮ 35 str. 2 d. nustato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia individualios veiklos sąvoką, kaip savarankiška veiklą, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šiuo atveju A. A. jokios individualios veiklos nevykdė ir niekam jokių atlygintinų paslaugų neteikė ir iš jų sau naudos nesiekė. Iš Nutarimo turinio nėra aišku kokiam asmeniui priklausančios žemės ūkio technikos remonto darbus vykdė A. A., o taip pat kokius konkrečius remonto darbus vykdė ir už kokį atlygį. Nutarime yra minima, kad ūkininkas, kurio ūkyje dirbo A. A. jį pasikvietė pagalbon, tačiau byloje minėto asmens tapatybė ir ūkis nėra aiškiai nurodyti, o taip pat nėra paimti paaiškinimai, ar apklaustas minėtas ūkininkas liudytoju dėl Nutarime nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu A. A. paaiškinime nurodė, kad atvyko į minėtą ūkį pasiimti traktoriaus malkoms vežti. Be to, A. A. atvykusiems VDI inspektoriams papildomai žodžiu paaiškino, kad anksčiau jis laikinai gyveno minėtame ūkyje, kuriame yra likę jo asmeniniai daiktai (įrankiai, motokroso motociklas ir kt.). Minėto Nutarime ūkio ūkininkas yra jo draugas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. nurodytą dieną ir laiku būtų vykdęs individualią veiklą, t. y. konkrečiai teikęs atlygintinas remonto paslaugas. Tuo tarpu nutarime nurodyta aplinkybė, kad ūkininkas pasikvietė A. A. pagalbon ne patvirtina, o paneigia inkriminuojamos individualios veiklos faktą, nes parodo, kad tarp jų buvo susiklostę savitarpio pagalbos, o ne paslaugų santykiai. Vien tik VDI inspektorių fiksuotas faktas, kad A. A. buvo minėto ūkininko sodyboje, ar kad garaže yra traktorius, kurio dalys yra nuardytos, ar yra įrankiai, yra nepakankamas A. A. kaltei pagal ANK 150 str. 3 d. pagrįsti, nes visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad A. A. atliko kokius nors atlygintinus darbus ar vykdė kokią nors komercinę veiklą už atlygį. Šiuo metu A. A. turi teisminių ginčų su J. P. dėl jungtinės veiklos (gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį) įgyto turto padalijimo. Pastaroji pareiškėjo ir jo pažįstamų atžvilgiu buvo inicijavusi baudžiamąsias ir administracinio nusižengimo bylas, kurios buvo visos nutrauktos, nepasitvirtinus jos kaltinimams. Atsižvelgiant į nuolatinį persekiojimą, tikėtina, ir ši byla bei patikrinimas buvo pradėtas pagal jos pareiškimą, siekiant atkeršyti ar daryti poveikį, nes jokių neteisėtų veiksmų, kurie bent galėtų sukelti įtarimų VDI, nebuvo. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi byloje neįrodytas administracinio nusižengimo sudėties, numatytos ANK 150 str. 3 d., A. A. veikoje faktas, todėl skundžiamas Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. A. nutrauktina. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos S. P. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą VDI-ANR_N-253-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu A. A. paaiškino, jog nutrūkus santykiams su sugyventine, jis nebegalėjo gyventi namuose, todėl buvo įsidarbinęs A. M. ūkyje(darbo sutartis buvo sudaryta su jo dukra ,kuri taip pat ūkininkauja) .Jis dirbo nepilną etatą. Jam A. M. leido gyventi namuose (duomenys neskelbtini). Vėliau vasarą jis susilaužė koją, pažeidė petį, todėl dirbti nebegalėjo. Iš darbo išėjo savo noru, tačiau ūkininkas A. M. jam leido gyventi jam priklausančiuose pastatuose. A. M. pažinojo apie 6 metus, nes kaip ir jis anksčiau ūkininkavo, tarp jų buvo draugiški santykiai, jis padėdavo , už paslaugas nieko neimdavo, tačiau duodavo jam traktorių, ar trimerį nusipjauti žolei. Vėliau jis išsikėlė į kitą A. M. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Pasveikęs, jis padėdavo prižiūrėti suteiktos gyvenamosios vietos aplinką. (Duomenys neskelbtini) dar buvo likę jo daiktų, rūbų. Įvykio metu jis buvo atvažiavęs pasiimti savo suvirinimo aparato, buvo susitarę su ūkininku A. M., kad jis leis pasinaudoti jam priklausančiu traktoriumi ir priekaba, kad galėtų atsivežti malkų. Jis atvažiavo į sodybą, įėjo į garažą, kuriame buvo suvirinimo aparatas ir išėjęs į lauką pamatė atvažiuojantį automobilį. Daiktus pas ūkininką laikė dėl to, kad ten yra signalizacija, nenorėjo, kad juos kas pavogtų. Atvykę inspektoriai nurodė, kad jis nelegaliai dirba pas ūkininką, kad rašytų pasiaiškinimą. Jis nurodė ,jog jis nieko pas ūkininką nedirba, atvažiavo traktoriaus malkoms parsivežti, savo instrumentų. Be to dar jis norėjo pasiimti ir priekabą malkoms atsivežti , kurią turėjo susiremontuoti . Dėl traktoriaus pasiėmimo jau su A. M. buvo suderinęs anksčiau. Jie nieko neklausė, nors ir atvažiavęs ūkininkas tą patį aiškino, jog pas jį nebedirba, o ir vadybininkas tą patį patvirtino. Jis matė garaže stovintį kitą traktorių, kurio buvo nuimtas priekis, išimti akumuliatoriai, tačiau tai nebuvo jo darbas, jis net nežino kas jį išardė. Ūkininkui jis tik dažnai patardavo dėl technikos, už tai jis jam duodavo trimerį, traktorių ir pan. Atvykus inspektoriams buvo iškviestas ir A. M., kuris jiems paaiškino , kad jis jokio darbo pas jį nedirbo. Paaiškino, jog buvo su darbiniais drabužiais, nes atvažiavo ne į šventę, o tokiais drabužiais, kuriuos turi, su kostiumu juk nevažiuos.

Nutarimą priėmusios institucijos- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė S. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad VDI prie SADM Panevėžio teritorinis skyrius su A. A. skunde pateiktais teiginiais nesutinka dėl nurodytų motyvų. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes VDI prie SADM Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė S. P. priimtu nutarimu Nr. VDI-ANR_N-253-2022 pripažino, kad A. A. vykdė individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir šiais savo veiksmais A. A. pažeidė ANK 150 str. 3 d. Institucijos priėmusios nutarimą nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai, objektyviai ir nešališkai, priimant nutarimą buvo įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė bei įrodymų visetas. Pažymėtina, kad skunde nurodoma ir netiesiogiai pripažįstama, kad A. A. dirbo ūkyje, tačiau tai skunde vadinama „susiklostę savitarpio pagalbos“ santykiais, kurie jokiame teisės akte neminimi ir neapibrėžiami. Taip pat A. A. darbo faktą įrodo tik atvykusio ūkininko paaiškinimas, kuris buvo pateiktas žodžiu iškart atvykus prie patalpos kur rastas A. A. remontuojantis traktorių, kad A. A. buvo pakviestas į pagalbą, jo tepaluoti rūbai ir rankos kurie įrodo, kad A. A. ardė traktorių. Patalpa, kurioje buvo ardomas (remontuojamas) traktorius ir įrankiai buvę prie ardomo traktoriaus. Vyriausiasis administracinis teismas (toliau VAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniais įrodymais analogiškose bylose yra laikomi individualią veiklą vykdžiusio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su individualią veiklą vykdžiusiais asmenimis, parodymai. Ne vieną kartą VAT konstatavo, kad individualią veiklą vykdę asmenys dažnai keičia parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinę veiklą. Pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl institucija priėmusi nutarimą, nenukrypdama nuo VAT suformuotos teismų praktikos, nagrinėdami bylą ir vertindami bylos faktines aplinkybes, rėmėsi pirminiais individualią veiklą vykdžiusio asmens duotais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais. Aukščiau nurodytos faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad institucija priėmusi nutarimą, nagrinėdama bylą, išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Skunde išdėstyti motyvai turėtų būti vertinami kaip administracinį nusižengimą padariusio asmens gynybinė pozicija. VDI Panevėžio teritorinio skyriaus nuomone, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų dėl A. A. padaryto administracinio nusižengimo. Mano, kad A. A. paskirta administracinė nuobauda atitinka esminius administracinės teisės teisingumo ir protingumo principus. Taip pat mano, kad A. A. nutarimu paskirta administracinė nuobauda atitinka ANK 22 straipsnio nuostatas, jog administracinės atsakomybės nuobaudos tikslas bus pasiektas skiriant didesnę nei minimali ANK 150 straipsnio 3 dalyje (atsiliepime nurodyta ANK 95 straipsnio 1 dalis, kas laikytina rašymo apsirikimu) numatyta piniginė bauda. Nedeklaruota savarankiška veikla daro didelę žalą šalies ekonomikai ir patiems dirbantiems asmenims. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis mano, kad priimant nutarimą tinkamai išaiškino faktines administracinio teisės nusižengimo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai kvalifikavo veiką, pagrįstai bei teisėtai A. A. už vykdytą individualią veiklą skyrė 785 eurų baudą. Vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Panevėžio teritorinio skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio , įvykusio 2022 m. spalio 10 d. metu, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas prašė A. A. skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti. Prie bylos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas tik atvykęs ūkininkas M. nurodė, jog A. A. atvyko padirbėti, o jo apklausti papildomai tiek jis, tiek ir kitas inspekcijos pareigūnas nematė būtinybės. Iš pradžių gavę skundą jie nuvyko ne tuo adresu, skambino ūkininko dukrai M., todėl gavę pakartotinį skundą nuvyko nurodytu adresu, kur buvo nustatyta, jog A. A. vykdo individualią veiklą. Kai jis nuvyko nurodytu adresu, A. A. išėjo iš garažo, nors , kad A. A. dirbo garaže - jie nematė. Mano, kad tiek A. A., tiek ir ūkininko , kuriam atliko paslaugas, pozicija buvo gynybinė, todėl siūlė jų parodymais nesivadovauti.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai D. T. ir A. M. atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) kurio metu nustatė, kad A. A. 2022 m. vasario 11 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. tuo pažeidė 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 26 str. ir 35 str. 2 d., taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas. Dėl nurodytų veiksmų vyriausiasis darbo inspektorius D. T. surašė administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_P-187-2022 (ROIK: 22158203137), su administraciniu nurodymu, A. A. atžvilgiu, pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, kuriuo jam buvo siūloma iki 2022 m. kovo 16 d. sumokėti 390 Eur baudą. A. A. neįvykdžius administracinio nurodymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė S. P. 2022 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022, kuriuo A. A. už protokole nurodyto nusižengimo padarymą nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį 785 Eur dydžio bauda, kuris priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A..

Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir prašo 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti, nurodydamas, kad jokios individualios veiklos nevykdė ir niekam jokių atlygintinų paslaugų neteikė ir iš jų sau naudos nesiekė. Iš Nutarimo turinio nėra aišku, kokiam asmeniui priklausančios žemės ūkio technikos remonto darbus vykdė A. A., o taip pat kokius konkrečius remonto darbus vykdė ir už kokį atlygį. Nutarime yra minima, kad ūkininkas, kurio ūkyje dirbo A. A. jį pasikvietė pagalbon, tačiau byloje minėto asmens tapatybė ir ūkis nėra aiškiai nurodyti, o taip pat nėra paimti paaiškinimai, ar apklaustas minėtas ūkininkas liudytoju dėl Nutarime nurodytų aplinkybių. A. A. paaiškinime nurodė, kad atvyko į minėtą ūkį pasiimti traktoriaus malkoms vežti. Be to, A. A. atvykusiems VDI inspektoriams papildomai žodžiu paaiškino, kad anksčiau jis laikinai gyveno minėtame ūkyje, kuriame yra likę jo asmeniniai daiktai (įrankiai, motokroso motociklas ir kt.).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą, o šio straipsnio 3 dalyje – toks nusižengimas padarytas vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą, užtraukia baudą nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Nurodyto straipsnio norma yra blanketinė, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką, bei turi būti nurodyta teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė.

A. A. nubaustas už tai, kad jis pažeidė 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373, patvirtintų ,,Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant ar gyventojo individuali veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą – nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia, t. y. tokia, kuriai vykdyti reikalingas verslo liudijimas, veiklos registravimas VMI.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. viso bylos proceso metu nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teigė, kad jis individualios veiklos nevykdė. Ginčijamame nutarime, padaryta išvada, kad A. A. vykdė individualią veiklą ir jo kaltė tai padarius įrodyta, remiantis, tuo kad, kaip nurodoma nutarime, pats ūkininkas, kurio ūkyje nustatytas pažeidimas nurodė, kad jis pasikvietė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pagalbon (vaizdo registratoriaus įrašas 2022 m. vasario 11 d., 11.35 val.), taip pat, kad A. A. išėjo iš pastato, kuriame buvo remontuojamas traktorius, vilkėjo tepaluotus drabužius ir jo rankos buvo tepaluotos, pastate stovėjo traktorius, kurio priekinė dalis buvo išardyta, šalia traktoriaus buvo padėti įrankiai.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pagal ANK 594 straipsnio 1 dalį, atliekant tyrimo veiksmus, turi būti rašomi tyrimo veiksmų protokolai (išskyrus atliekant eksperimentą). Be to, tyrimo veiksmų metu gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos ir naudojami kitokie fiksavimo būdai. Tyrimo veiksmo protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda), tyrimo veiksmą atliekantis asmuo, jam padedantis asmuo ir visi asmenys, kurie dalyvauja ar kurių akivaizdoje tai atliekama, apklaustų asmenų parodymai arba kitų tyrimo veiksmų aprašymas ir rezultatai, asmenų, kurie dalyvavo atliekant tyrimo veiksmą ar kurių akivaizdoje jis atliktas, pareiškimai. Kai atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka (ANK 594 straipsnio 2 dalis). Tyrimo veiksmo protokolą pasirašo tyrimo veiksmą atlikęs asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti atliekant tyrimo veiksmą dalyvavę asmenys (ANK 594 straipsnio 3 dalis). Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso ir vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai, o šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju – administracinio nusižengimo protokolo priedai (ANK 594 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, asmens (ūkininko) parodymai ir paaiškinimai, kuriais vadovaujamasi Nutarime darant išvadas, dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, fiksuoti tik vaizdo registratoriumi padarytame vaizdo įraše, tačiau nėra užfiksuoti protokolu, kaip to reikalauja ANK 594 straipsnio 1 dalis, taip pat nėra nustatyta asmens, kurio paaiškinimais vadovaujamasi, tapatybė. Be to, vaizdo registratoriumi užfiksuotame įraše (vaizdo įrašo failas pavadinimu 2022_0211_113408_004), nutarime nurodytu laiku 2022 m. vasario 11 d., 11.35 val., fiksuotame pokalbyje, vienu metu kalba, keli asmenys, dėl to negalima spręsti, būtent kuris asmuo ir kokius tiksliai teiginius išsako apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasikvietimą pagalbon, tačiau tokiais teiginiais remiamasi ginčijamame nutarime. Dėl nurodyto, teismas vertina, kad institucijos pareigūnai tirdami reikšmingas administracinio nusižengimo išaiškinimui aplinkybes, neapklausdami asmens (ūkininko) apie jam žinomas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir neužfiksuodami apklausos protokole jo parodymų, kurių teisingumą asmuo patvirtina savo parašu, netinkamai fiksavo tyrimo veiksmą, tokiu būdu nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų, dėl to vadovautis vien tik vaizdo registratoriumi užfiksuotu asmenų pokalbiu ir jo fragmentais, nėra teisinio pagrindo.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad asmeniui duodančiam parodymus, ANK garantuoja tam tikras teises, be kita ko, teisę susipažinti su savo parodymų protokolu, daryti jame pakeitimus ir pataisas, pačiam surašyti parodymus (ANK 583 straipsnio 2, 3 punktai).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota ginčijamame nutarime, aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išėjo iš pastato, kuriame stovi iš dalies išardytas traktorius, nepatvirtina, kad pareiškėjas minėtą traktorių ardė, remontavo. Tokių veiksmų vaizdo įraše užfiksuota nėra, be to ir tuo metu atvykęs inspekcijos specialistas D. T. nurodė, kad to jis su kolega atvykęs nematė. Be to, nors ir ginčijamame nutarime nurodoma, kad A. A. drabužiai ir rankos buvo tepaluoti, tačiau peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašo medžiagą, aiškiai ir neabejotinai, to negalima nustatyti. Viename iš vaizdo įrašo failų, pavadinimu 2022_0211_114308_007, laikotarpiu nuo 11.45.45 val., pareiškėjas pats rodo inspektoriams savo rankas ir klausia, ar jos neturėtų būti „degutuotos“ (tepaluotos, purvinos), tačiau šie nepatvirtina, kad rankos purvinos, o vaizdo medžiagoje nešvarumų ant rankų aiškiai nematyti. Kitame vaizdo įrašo faile, pavadinimu 2022_0211_114608_008, laikotarpiu nuo 11.47.00 val., vienas iš VDI prie SADM inspektorių nurodo, kad pareiškėjas dirbo (remontavo, ardė traktorių), kadangi traktorius yra išardytas, o pareiškėjas buvo pastato viduje ir yra „charakteringai“ purvinas, tačiau pareiškėjas nurodo, kad neturi geresnių rūbų ir taip apsirengęs būna visą laiką. Tą jis patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu.

Vaizdo įraše tiek pareiškėjas, tiek ūkininkas nurodo, kad A. A. pas ūkininką gyveno, todėl pastatuose yra likusių jo daiktų, be to jis dažnai ūkyje lankosi, įvykio metu gyvena kituose ūkininkui priklausančiuose namuose, abu palaiko draugiškus santykius. Taip pat nurodo, kad pareiškėją įvairioms institucijoms nepagrįstai skundžia buvusi pareiškėjo sugyventinė. Be to, A. A. paaiškinime nurodė, kad atvyko į minėtą ūkį pasiskolinti traktoriaus malkoms vežti Institucijos inspektoriai šių aplinkybių netyrė ir nevertino prieš asmenį traukdami administracinėn atsakomybėn, nesurinko visų galimų įrodymų patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą bei pašalinančių visas abejones, kylančias dėl jo padarymo. A. A. teigė, kad su ūkininku A. M., pas kurį anksčiau dirbo jis atvyko pasiskolinti traktoriaus malkoms vežti, be to dar buvo atsivežęs susiremontuoti ir priekabą joms atsivežti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad lauke stovi tiek traktorius, tiek ir priekaba. Visų įrašų metu A. A. nurodo tas pačias aplinkybes, kad jis nedirbo, teigė, kad jis negali prisipažinti, kad dirbo, nes to nebuvo, dėl to parašė rašytinį paaiškinimą.Net netyrus daugiau aplinkybių, jau jo klausiama, kaip reikės atsiųsti protokolą.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis nurodytą dieną ir laiku būtų vykdęs individualią veiklą, t. y. konkrečiai teikęs atlygintinas (duomenys neskelbtini) už atlygį. Nutarime nurodyta aplinkybė, kad ūkininkas pasikvietė A. A. pagalbon ne patvirtina, o paneigia inkriminuojamos individualios veiklos faktą, nes parodo, kad tarp jų buvo susiklostę savitarpio pagalbos, o ne paslaugų santykiai. Vien tik VDI inspektorių fiksuotas faktas, kad A. A. buvo minėto ūkininko sodyboje, ar kad garaže yra traktorius, kurio dalys yra nuardytos, ar yra įrankiai, yra nepakankamas A. A. kaltei pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį pagrįsti.

Kaip jau minėta, nustatant, ar gyventojo individuali veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą. Taigi tam, kad galėtų būti inkriminuotas nusižengimas, numatytas ANK 150 straipsnio 3 dalyje, asmens atliekami žemės ūkio technikos remonto pobūdžio veiksmai turėtų būti užfiksuoti ne vieną kartą, tačiau apie A. A. daugkartinį minėtų veiksmų užfiksavimą, kurie patvirtintų asmens vykdomos individualios veiklos tęstinumą, duomenų byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos spręstina, kad atvejis, kai asmuo galimai vykdo tokią nurodytą veiklą, vienkartinis. Be to, byloje nėra surinkta duomenų apie jo gautą ekonominę naudą, tai yra, kad pareiškėjui buvo sumokėta, ar sutarta sumokėti ,ar kaip nors kitaip materialiai atlyginti už galimai teiktas traktorių remonto paslaugas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas, įvertinęs visumą teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagą, pareiškėjo, institucijos atstovo parodymus sprendžia, kad institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, objektyviai neįrodė A. A. kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tai yra, kad jis 2022 m. vasario 11 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, tuo pažeidė 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 str. ir 35 str. 2 d., taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas.

Tokiu būdu, VDI prie SADM inspektorių sprendimas, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas ir protokolas surašytas bei skundžiamas A. A. atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo jis nubaustas, tinkamai neužfiksavus nusižengimo padarymo fakto, bei nenustačius visų būtinų ANK 150 straipsnio 3 dalies sudėties požymių. Nutarimas priimtas iš esmės remiantis prielaidomis ir spėjimais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pateiktas skundas tenkintinas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. P. 2022 m. balandžio 15 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena, A. A. atžvilgiu pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-366/2021).

Iš teismui pateiktų 2022 m. gegužės 05 d, rugsėjo 19 d. ir spalio 10 d. PVM Sąskaitų faktūrų ir 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymo bei spalio 10 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad A. A. patyrė 617,10 Eur išlaidų advokato paslaugoms. Iš jų 181,50 Eur už skundo parengimą ir susipažinimą su dokumentais gautais ir nutarimą priėmusios institucijos,254,10 Eur už susipažinimą su administracinio nusižengimo byla ir atstovavimu teisme,181,50 Eur už atstovavimą teisme.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, tarp jų ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis 2AT-7-5-303/2021), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Šiuo atveju byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad prašoma priteisti išlaidų suma už advokato pagalbą yra per didelė. Atsižvelgiama į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus. Byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, skunde taip pat nebuvo keliami sudėtingi, teisinės analizės, ar vertinimo reikalaujantys klausimai. Įvertinus advokato darbo sąnaudas ir paruoštų procesinių dokumentų kiekį, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, jog advokatas atstovavo A. A. pirmosios instancijos teisme, bei tai, kad byla išnagrinėta dviejų teismo posėdžių metu, nebuvo prašoma bylą nagrinėti nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis (tuo nedidinant atvykimo į teismo posėdžius išlaidų, kai advokato darbo vieta ir ne tame pačiame rajone kaip teismo rūmai, kuriuose buvo nagrinėjama byla), taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, A. A. prašoma priteisti suma už atstovavimo paslaugas mažintina iki 400,00 Eur. Ši suma priteisiama iš valstybės. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, priimamas sprendimas tenkinti iš dalies prašymą dėl 617,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės A. A. naudai, priteisiant 450 Eur sumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ buvo patvirtintas prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašas, kuriuo turėtų vadovautis tiek skundą padavęs asmuo, tiek ir institucija priėmusi skundžiamą nutarimą.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. P. 2022 m. balandžio 15 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-253-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną A. A. atžvilgiu pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, nutraukti.

Priteisti A. A. iš valstybės 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.