Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-763-577/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2S-763-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17340-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „BFS Group“
Skolininkas
uždarajai akcinei bendrovei „Jariktra“
Civilinė byla Nr. e2S-763-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17340-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.1.12.5; 3.1.10.4; 3.1.10.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Jariktra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BFS Group“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Jariktra“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininkės UAB „Jariktra“ priteisė 3 500 Eur skolos, 3 150 Eur delspinigių, 8,05 % dydžio metinių palūkanų ir 4 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „BFS Group“. Pareiškėja (skolininkė) pateikė prašymą atnaujinti įstatymų nustatytą terminą prieštaravimams pareikšti. Nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2016 m. lapkričio 2 d., t.y. tuomet, kai gavo antstolio V. Č. raginimą įvykdyti sprendimą. Kadangi teismo įsakymas fiziškai nebuvo įteiktas, skolininkė neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo. Ši aplinkybė, pasak pareiškėjos, leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, nes, priešingu atveju, būtų pažeista skolininkės teisė būti išklausytam.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi skolininkės UAB „Jariktra“ prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti atmetė ir atsisakė priimti prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo įsakymo. Teismas pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 438 straipsnyje, nustatančiame teismo įsakymo įteikimo tvarką, nenumatytas draudimas įteikti procesinius dokumentus skolininkui CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nustatyta tvarka. Laikė, jog skolininkei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Išsiųsdamas skolininkei teismo įsakymą du kartus registruotos buveinės adresu, taip pat kitais dviem žinomais skolininkės buveinės adresais, neturėdamas informacijos apie kitus skolininkės adresus, teismas laikėsi procesinės dokumentų įteikimo (išsiuntimo) tvarkos. Kadangi teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 9 d. ir perduotas vykdyti antstoliui, teismo nuomone, prašymo tenkinimas pažeistų atskiras civilinio proceso stadijas reglamentuojančias teisės normas bei kreditoriaus interesus. Teismas skolininkės nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis. Pažymėjo, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (skolininkė) UAB „Jariktra“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skolininkei terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus UAB „BFS Group“ reikalavimų civilinėje byloje Nr. L2-23913-728/2016, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio V. Č. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0116/16/02150 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-23913-728/2016 iki bus išnagrinėtas šis atskirasis skundas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Netinkamai pranešus UAB „Jariktra“ apie 2016 m. gegužės 18 d. priimtą įsakymą, buvo pažeista skolininkės teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Nutartis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktikos, pagal kurią teismo įsakymas skolininkui turi būti įteiktas fiziškai.Teismas nenurodė, kokias konkrečias civilinio proceso normas (stadijas) pažeis skolininkės prašymo tenkinimas; besirūpindamas išimtinai kreditoriaus interesais, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nešališkumo principus.

Prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus grindžia tuo, kad jų nenustabdžius, būtų pažeistas proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų Lietuvos Respublikos CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą, būtų proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, būtų išlaikyta skolininko ir išieškotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyra (Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio 1 dalis).Kreditorė UAB „BFS Group“ atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės UAB „Jariktra“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Draudimas taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalį bylose dėl teismo įsakymo išdavimo nėra numatytas, į šį straipsnį CPK 438 straipsnis nukreipia tiesiogiai; tokia įteikimo tvarka yra pagrįsta, atsižvelgiant į sumarinio proceso esmę ir prasmę. CPK 438 straipsnis buvo keičiamas, 2015 metais įtraukiant CPK 123 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką, t.y. įstatymų leidėjas netgi ėmėsi specialių teisėkūros priemonių, kurioms pritarė visi tokiame teisėkūros procese dalyvavę subjektai.

Teisės aktai turi prioritetą prieš teismų praktiką, o remiantis CPK, fizinis įteikimas nėra privalomas. Priimant minėto straipsnio pakeitimą buvo įvertinta ir atitikimo EŽTK bei ES dokumentų aspektais. Skolininkas nurodė tik vieną apygardos teismo nutartį, priimtą po CPK 438 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, tačiau pavienis atvejis nereiškia suformuotos teismų praktikos. Užtikrinti korespondencijos priėmimą registruotos buveinės adresu yra skolininkės pareiga, tačiau skolininkė nepaaiškino, kodėl jos registruotos buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo fiziškai įteikti, procesiniuose dokumentuose nurodo tą patį registruotos buveinės adresą. Pasak kreditorės, nėra termino atnaujinimo sąlygų (skolininkė nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių). Mano, jog skolininkė procesinių dokumentų nepriima sąmoningai, piktnaudžiauja teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 daslis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skolininkės prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos iš skolininkės UAB „Jariktra“ kreditorei UAB „BFS Group“ priteisimo. Kreditoriaus pareiškimas bei teismo įsakymas išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu (Nerūdininkų g. 6-20, Senųjų Trakų k., Trakų r.), taip pat kitais dviem žinomais skolininkės adresais. Visais atvejais pašto siuntos grįžo neįteiktos su pašto darbuotojų žyma „neatsiėmė pašte“, „netikslus adresas“. Pakartotinai išsiuntus procesinius dokumentus skolininkės registruotos buveinės adresu, jie taip pat grąžinti neįteikti. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui, o kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). CPK 438 straipsnyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Taigi, specialiosios teisės normos, reglamentuojančios teismo įsakymo išdavimą, draudžia teismo įsakymą įteiki tik kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Minėta įstatymo redakcija, numatanti procesinių dokumentų įteikimą ir pagal CPK 123 straipsnyje nustatytą tvarką, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 18 d., todėl apeliantės nurodytose iki šio pakeitimo priimtose apygardos teismų nutartyse esančiais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis. Tokią poziciją patvirtina ir vėlesnės teismų nutartys (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-243-436/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1841-661/2016, kt.).Iš atskirajame skunde nurodyto adreso matyti, kad skolininkės buveinė nėra pasikeitusi, toks adresas iki šiol registruotas Juridinių asmenų registre. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantei siuntė ir kitais žinomais adresais. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė kreditorių buvo informavusi apie pasikeitusį korespondencijos siuntimo adresą, kurio kreditorius pareiškime nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos teismo nutarties išvadai, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o skolininkės nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas prieštaravimams pateikti, pagrįstai nepripažintos svarbiomis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti apeliantei terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič