- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- 2S-1841-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33204-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Kategorijos
- 3.1.10.5Procesinių terminų atnaujinimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto BUAB „Optimestra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimesta“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugsėjo 29 d. priimtas teismo įsakymas dėl lėšų priteisimo kreditoriui UAB „Autoairas“ iš skolininko UAB „Optimesta“. 2016 m. birželio 20 d., teisme gautas skolininko prašymas dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-21 nutartimi skolininko prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad skolininko prašymas atnaujinti terminą grindžiamas tikrovės neatitinkančiais, netgi atvirai melagingais argumentais, jog apie teismo įsakymą skolininkui tapo žinoma esą tik 2016 m. vasario 1 d., o ne (vėliausiai) 2016 m. sausio 5 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netgi nuo skolininko nurodomos 2016 m. vasario 1 d. nagrinėjamas 20 dienų terminas prieštaravimams pareikšti praleistas daugiau negu keturis mėnesius. Be to, prašymą dėl proceso atnaujinimo skolininkas pateikė (tik) 2016 m. balandžio 15 d., t. y. ir šiuo atveju 20 dienų terminas jau buvo praleistas daugiau negu du mėnesius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkas neįrodė, jog terminas praleistas dėl nuo skolininko nepriklausančių priežasčių. Priešingai, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog skolininkas terminą praleido dėl išimtinai nuo jo paties priklausančių subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys praleistam terminui atnaujinti. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkas prašymą pareiškė ir grindė tikrovės neatitinkančiais, melagingais argumentais (apie laiką, kai skolininkui tapo žinoma apie įsakymą), todėl teismas tokį prašymą vertina kaip pareikštą nesąžiningai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nesąžiningu vertinamas ne prašymo, kaip tokio, pareiškimas, o būtent prašymo grindimas melagingais argumentais. Atsižvelgęs, viena vertus, į palyginti didelę ginčo sumą (43 547,29 Eur), kita vertus, į skolininką, kaip jau bankrutuojančią įmonę, skolininkui teismas paskyrė 100 Eur bauda.
Šalies argumentai
Apeliantas BUAB „Optimesta“ atskiruoju skundu (b.l. 8-10) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti. Nurodo, kad prasidėjus ginčui tarp bylos šalių, apeliantas nebeįstengė tęsti verslo dėl negautų pajamų, neįstengė išlaikyti ofiso ir darbuotojų, todėl veikė be biuro. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas prašymą dėl termino atnaujinimo peržengė ribas ir vertino aplinkybes, kuriomis atsakovas net nesirėmė prašyme dėl termino atnaujinimo. Nurodo, kad 2016-01-04 UAB „Autairas“ direktorius persiuntė atsakovo atstovei jau seniausiai įsiteisėjusį teismo įsakymą.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Autoairas“ atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nekartą buvo kalbėta su direktoriumi R. Ž. telefonu, bei vyko susirašinėjimas ir dokumentų persiuntimas registruotu ir elektroniniu paštu, apie kurių gavimą patvirtindavo pati atsakovo atstove ( priedas Nr.1) todėl atsakovo atstovės teiginiai yra nesąžiningi, o melagingi, bei negarbingi pačiai atsakovo atstovei. Taip pat nurodo, kad bankroto byla atsakovui buvo iškelta tik 2016-03-01, todėl įmonė iki to laiko vykdė veiklą. Viešų registrų ir bankroto bylos duomenimis, atsakovo įmonėje iki 2016-03-01 dirbo 2 darbuotojai. Teismo pranešimai civilinėje byloje Nr. L2-40793-905-2015 buvo siųsti dar 2015-09-30, todėl atsakovo teiginiai yra nesąžiningi ir klaidinantys teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog prasidėjus ginčui su kreditoriumi apeliantas nevykdė veiklos įmonės registracijos adresu, todėl teismo siųstų pranešimų ir negavo. Tačiau sutikti su šiais apelianto teiginiais nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš civilinės bylos L2-40793-905-2015 duomenų, apeliantui pranešimai dėl teismo įsakymo buvo siunčiami 2015-10-01, 2015-10-14; 2015-10-29, t.y. dar net neinicijavus bankroto proceso.
Kita vertus, Civilinio proceso kodeksas numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas nesilaikė pareigos teismui pranešti apie tai, kad pasikeitė jo adresas, kuriuo teismas turėtų siųsti procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apeliantui procesinius dokumentus siuntė registrų centre nurodytu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir pakartotinai išsiuntus dokumentus šiuo adresu vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2015-10-29. Procesiniai dokumentai taip pat buvo siųsti ir kitu žinomu adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 str. 2 d.). Pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (CK 2.49 str. 2-3 d., 2.62, 2.66 str., CPK 122 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėjo, kad duomenys apie pasikeitusį įmonės adresą ar vadovą būtų buvę išviešinti įstatymo nustatyta tvarka. Apelianto išdėstyti argumentai, jog teismo įsakymą gavo tik atvykęs į teismą, nepaneigia procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo ir nesudaro pagrindo vertinti, kad dokumentai tinkamai įteikti buvo tik 2016-02-01, apeliantui atvykus į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų, o apelianto nurodytas priežastis dėl prieštaravimų nepateikimo įstatymo nustatytu terminu pripažinti svarbiomis nėra pagrindo.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių teismo procesiniams dokumentams įteikti ir tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tuo tarpu apeliantas nevykdė savo pareigų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nagrinėdamas prašymą dėl termino atnaujinimo peržengė ribas ir vertino aplinkybes, kuriomis atsakovas net nesirėmė prašyme dėl termino atnaujinimo, dėl ko nepagrįstai jam buvo paskirta 100 eurų bauda. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkas prašymą pareiškė ir grindė tikrovės neatitinkančiais, melagingais argumentais (apie laiką, kai skolininkui tapo žinoma apie įsakymą). Apeliantas nurodo, kad prašyme dėl termino atnaujinimo jis nurodė tik tai, kad 2016-02-01 UAB „Optimestra“ direktoriui atvykus į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jam buvo įteikti visi dokumentai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas šią apelianto nurodytą aplinkybę pagrįstai vertino kaip apelianto nurodytą laiką, kuomet apeliantas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, nes prašyme dėl termino atnaujinimo ši aplinkybė nurodoma kaip pagrindinė, kito laiko, kada apeliantas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą prašyme dėl termino atnaujinimo apeliantas nenurodė. Todėl, pirmosios instancijos teismui išanalizavus byloje esančią medžiagą (b.l. 157, 155, 1 tomas) buvo pagrįstai prieita išvados, kad apeliantui ir jo atstovui apie priimtą teismo įsakymą turėjo būti žinoma dar 2016-01-05, t.y. buvo pagrįstai konstatuota, kad apeliantas ir jo atstovė teismui nurodė melagingas aplinkybes.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.