Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Irenos Beliačic prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys E. K., R. R., uždaroji akcinė bendrovė „Francera“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui vykdymo procese paskirta bauda už antstolės reikalavimo pateikti informaciją apie juridinio asmens turtą nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

16. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2025 m. gruodžio 1 d. UAB „Francera“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo grindžia atskirojo skundo argumentą, kad jis nuo 2025 m. gruodžio 1 d. nedisponavo UAB „Francera“ dokumentais ir turtu.

19. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šis įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl baudos suinteresuotam asmeniui paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo bei gali turėti įtakos atskirojo skundo išnagrinėjimui. 2025 m. gruodžio 1 d. UAB „Francera“ akcininko įsakymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, kadangi skundžiama teismo nutartis buvo priimta, nepranešus kitiems proceso dalyviams apie pareiškimo dėl baudos skyrimo gavimą ir nagrinėjimo laiką. Atskirojo skundo priedo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su juo bei pasisakyti dėl minėto dokumento, todėl jis prijungiamas prie bylos.

Dėl esminių bylos aplinkybių

20. Apeliacinės instancijos teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolės I. Beliačic kontoroje vykdomas priverstinis skolų išieškojimas iš skolininkės UAB „Francera“ išieškotojų VSDFV Vilniaus skyriaus (vykdomųjų bylų Nr. 0011/25/00293, 0011/25/00840, 0011/25/01542), VMI (vykdomųjų bylų Nr. 0011/25/00950, 0011/25/02529) ir E. K. (vykdomosios bylos Nr. 0011/25/01465) naudai. 2025 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo pagrindu antstolė nustatė, kad UAB „Francera“ vadovas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. yra R. R..

21. 2025 m. rugpjūčio 7 d., 2025 m. lapkričio 18 ir 26 d. turto arešto aktais antstolė areštavo skolininkei UAB „Francera“ priklausantį turtą (kelių transporto priemones). 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turtą Nr. S-25-11-36565 antstolė, vadovaudamasi CPK 585, 613, 645 straipsniais, įpareigojo bendrovę per 3 darbo dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie jai priklausantį: 1) kilnojamąjį turtą – prekes, atsargas, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą – pateikiant jo sąrašą; 2) kilnojamąjį turtą – 26 kelių transporto priemones – nurodant jų buvimo vietą, pateikiant dokumentus (techninį pasą), sudarant sąlygas jas apžiūrėti, nurodant jų būklę; 3) bendrą su kitais asmenimis ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius, lėšas; 4) ilgalaikį materialųjį turtą, vertybinius popierius, lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis; 5) esamas ir būsimas reikalavimo teises iš bet kurių trečiųjų asmenų. Šiuo patvarkymu antstolė įspėjo skolininkę, kad pagal CPK 585 straipsnį antstolės reikalavimų vykdymas privalomas, o asmeniui (juridinio asmens vadovui), kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalys).

22. 2025 m. lapkričio 27 d. antstolė išsiuntė patvarkymą dėl informacijos apie turtą skolininkei UAB „Francera“ Juridinių asmenų registre nurodytu bendrovės elektroninio pašto adresu (uab.francera@gmail.com), vadovo R. R. elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), ir R. R. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

23. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto 2025 m. gruodžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimo nustatyta, kad UAB „Francera“ vienintelis akcininkas A. K. nusprendė atleisti UAB „Francera“ direktorių R. R. iš užimamų pareigų nuo 2025 m. gruodžio 1 d. ir paskirti į šias pareigas nuo 2025 m. gruodžio 1 d. save (A. K.). Iš Juridinių asmenų registre esančių duomenų apie UAB „Francera“ vadovą nustatyta, kad nuo 2025 m. gruodžio 2 d. registruotas suinteresuoto asmens UAB „Francera“ vadovas yra A. K. pagal 2025 m. gruodžio 1 d. vienintelio akcininko sprendimą, užregistruotą 2025 m. gruodžio 2 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis, būdamas UAB „Francera“ vadovu, 2025 m. lapkričio 27 d. gavo antstolės patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo. Todėl laikytina, jog skolininkė UAB „Francera“ šiame patvarkyme nurodytus antstolės reikalavimus turėjo įvykdyti iki 2025 m. gruodžio 2 d. (įskaitytinai, t. y. per 3 darbo dienas nuo 2025 m. lapkričio 27 d.). Apeliantas nesutinka su tuo, kad jis yra atsakingas už 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymo neįvykdymą, nurodydamas, jog nedisponavo nuo 2025 m. gruodžio 1 d. bendrovės turtu ir dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas suinteresuotam asmeniui baudą skundžiama 2026 m. sausio 14 d. nutartimi, vadovavosi senu, t. y. 2025 m. vasario 6 d., Juridinių asmenų registro centro išrašu apie UAB „Francera“ vadovą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, atskirojo skundo kontekste pasisako dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės prašymą dėl baudos paskyrimo, pagrįstai paskyrė suinteresuotam asmeniui R. R. baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

26. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimas pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį privalomas visiems asmenims ir turi būti įvykdytas per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

27. Vadovaujantis CPK 645 straipsnio 1 dalimi, skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

28. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatymo pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 straipsniai). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011; 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017, 16 punktas).

29. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas pritaiko procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų galių, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017, 24 punktas; 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

30. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017, 21 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo R. R., gavęs antstolės 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymą 2025 m. lapkričio 27 d., t. y. tuo metu, kai jis buvo UAB „Francera“ vadovu, turėjo galimybę pateikti antstolei informaciją iki 2025 m. lapkričio 28 d. (imtinai). Apeliacinės instancijos teismas prieina prie šios išvados, nustatęs, kad nuo 2025 m. gruodžio 1 d. suinteresuotas asmuo R. R. nebuvo skolininkės UAB „Francera“ vadovu, bendrovės vadovu VĮ Registrų centre buvo nurodytas A. K. (žr. šios nutarties 23 punktą).

32. Nagrinėjamu atveju antstolės patvarkyme nustatytas terminas pateikti duomenis apie turtą baigėsi 2025 m. gruodžio 2 d. (šios nutarties 23 punktas). Būtent šiuo momentu konstatuojamas antstolio reikalavimo neįvykdymo faktas, kaip pagrindas kreiptis į teismą dėl baudos atsakingiems asmenims skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad suinteresuotam asmeniui R. R. bauda už informacijos apie bendrovės turtą nepateikimą negalėjo būti paskirta kaip vadovui pagal CPK 645 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą R. R. kaip skolininkės direktoriui, vadovavosi neaktualiais Juridinių asmenų registro duomenimis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skirti baudą R. R., kadangi antstolė bei pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir CPK 585 straipsniu kaip baudos skyrimo apeliantui teisiniu pagrindu.

33. Šiuo atveju reikšminga tai, kad apeliantas gavo antstolės patvarkymą dėl informacijos apie bendrovės turtą pateikimo dar tuo metu, kai jis buvo vadovu ir turėjo galimybę įvykdyti šį patvarkymą bent 2025 m. lapkričio 28 d. Tokią išvadą suponuoja tai, kad atskirajame skunde apeliantas pripažįsta, jog 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymas turėjo būti įvykdytas iki 2025 m. gruodžio 2 d. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, nesuteikęs apeliantui galimybės pasisakyti dėl antstolės 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymo nevykdymo priežasčių, R. R. pasinaudojo šia galimybe apeliacinės instancijos teisme paduodama atskirąjį skundą. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytos patvarkymo nevykdymo priežastys – antstolės nustatytu patvarkymo vykdymo terminu įvykęs vadovų pasikeitimas bei tai, kad suinteresuotas asmuo nedisponavo skolininkės dokumentais ir turtu. Atskirajame skunde nenurodytos svarbios priežastys, dėl kurių suinteresuotas asmuo R. R., būdamas skolininkės direktoriumi, nevykdė patvarkymo tą dieną, kai jis žinojo apie pareigą teikti antstolei informaciją dėl skolininkės turtinės padėties ir vis dar buvo skolininkės direktoriumi, t. y. 2025 m. lapkričio 28 d. (žr. šios nutarties 30 punktą). Todėl apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apeliantas, būdamas skolininkės vadovu tuo metu, kai prasidėjo 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkyme nustatytas šio dokumento vykdymo terminas (2025 m. lapkričio 28 d.), turėdamas galimybę įvykdyti minėtą patvarkymą, nes vis dar buvo skolininkės vadovu, neįvykdė antstolės įpareigojimo, nesant svarbių priežasčių.

34. Pirmiau nurodytas apelianto elgesys sudarė pagrindą taikyti jam baudinio pobūdžio procesinę teisinę sankcija ne pagal CPK 645 straipsnio 2, 3 dalį kaip skolininkės vadovui, bet pagal CPK 585 straipsnio 1-3 dalis, kaip kitam už sprendimo įvykdymą tam tikru laikotarpiu atsakingam asmeniui (žr. šios nutarties 29 punktą). Šią išvadą suponuoja tai, kad apeliantas, gavęs antstolės patvarkymą, neįvykdęs antstolės reikalavimo pateikti informaciją tuo metu, kai turėjo galimybę tai padaryti (t. y. 2025 m. lapkričio 28 d.), nebuvus svarbių priežasčių, neinformavo antstolės apie tai, jog neturi galimybės įvykdyti minėto patvarkymo, pasikeitus vadovams. Apeliantas, nustojęs būti skolininkės vadovu, nebendradarbiavo su antstole, t. y. nepateikė jai duomenų apie pasikeitusias aplinkybes, kurios galbūt galėjo lemti 2025 m. lapkričio 26 d. patvarkymo nevykdymą. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir paskyrė apeliantui baudą kaip skolininkės vadovui tuo metu, kai jis juo nebuvo, tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, jog R. R. nevykdė antstolės patvarkymo pateikti informaciją apie skolininkės turtą tuo metu, kai privalėjo ir turėjo galimybę jį vykdyti (t. y. 2025 m. lapkričio 28 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo CPK 585 straipsnio pagrindu (žr. šios nutarties 28, 29 punktus).

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas, būdamas skolininkės vadovu, nebendradarbiavo su antstole tuo metu, kai dar turėjo galimybę įvykdyti jos patvarkymą dėl informacijos pateikimo, mano, jog pirmosios instancijos teismo paskirta 300 Eur vienkartinė bauda yra adekvati, teisinga ir proporcinga suinteresuoto asmens padarytam pažeidimui. Todėl nėra pagrindo mažinti pagrįstai pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą. Juolab kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių svarbias antstolės patvarkymo nevykdymo priežastis. Suinteresuoto asmens nebendradarbiavimas su antstole turėjo įtakos ir išieškojimo proceso trukmės pailgėjimui, nes antstolės neinformavimas apie pasikeitusius vadovus nulėmė tai, jog ji atliko procesinius veiksmus, klaidingai manydama, jog suinteresuotas asmuo R. R. yra skolininkės vadovas. Dėl to antstolė ėmėsi CPK numatytų priemonių (CPK 593 straipsnio 2 dalis), reikšdama prašymą dėl baudos skyrimo ir pagal CPK 645 straipsnį netinkamam subjektui, kai galėjo atlikti veiksmus dėl informacijos gavimo iš dabartinio bendrovės vadovo.

36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta aplinkybė dėl suinteresuoto asmens R. R. vadovavimo skolininkei UAB „Francera“ laikotarpio, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo procesinį sprendimą paskirti R. R. baudą už teisėtų antstolės reikalavimų pateikti informaciją nevykdymą CPK 585 straipsnio pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas neįvykdė teisėtų antstolės reikalavimų dėl informacijos pateikimo tuo metu, kai turėjo galimybę įvykdyti šiuos reikalavimus, be svarbių priežasčių. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens R. R. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nutartį.