- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-08
- Bylos Nr.
- 2A-1079-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01633-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- J. D.
- Ieškovas
- N. S.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1079-538/2014
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui J. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą jų dukrai E., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, jog su atsakovu draugavo, tačiau gimus dukrai, jų santykiai nutrūko. Nors atsakovas dukrą pripažino ir jai suteikė savo pavardę, tačiau neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, pragyvena iš motinystės pašalpos, savo būsto neturi, gyvena pas tėvus, vaikui išlaikyti reikalinga atsakovo parama. Kadangi atsakovas yra sveikas, darbingas, mano, jog jos prašomą sumą atsakovas išsigali mokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš J. D. išlaikymą jo dukrai E., gim. (duomenys neskelbtini)., mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2014-02-10 iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko lėšų tvarkytoja N. S.. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovės galimybės šiuo metu ženkliau prisidėti prie vaiko išlaikymo yra ribotos, nes prižiūri dukrą, kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra gaunama motinystės pašalpa, nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Tačiau ieškovė užtikrina vaikui būstą ir visapusišką priežiūrą. Todėl atsakovui tenka pareiga užtikrinti vaikui pakankamą materialinį aprūpinimą. Atsakovas šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų teikti išlaikymą, neturi. Tačiau atsakovas yra darbingas asmuo, gali dirbti ir tokiu būdu užtikrinti savo ir nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimą ir priteisti iš apelianto (atsakovo) J. D. jo nepilnametės dukters E. D. išlaikymą 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad apeliantas nesiekia išvengti tėvo pareigos išlaikyti savo vaiką ar kokiu nors būdu sumažinti minėtos pareigos turinį ir apimtis, tačiau tvirtina, kad priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas vaikui turi būti pagrįstas, turi būti laikomasi jau suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apeliantas neturi jokio nekilnojamo turto, neturi automobilio, tik nuo 2014-02-03 įsidarbino UAB „Babruna“, todėl pagal savo galimybes šiuo metu gali mokėti dukters E. išlaikymą 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad pagerėjus jo turtinei padėčiai, jis tikrai skirs didesnę sumą dukters išlaikymui, tuo labiau, kad teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ar sumažinimo numatyta LR CK 3.201 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. S. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas apeliaciniu skundu prašo vietoj 400 Lt dukros išlaikymui priteisti tik 300 Lt motyvuodamas tuo, kad jis neturi nekilnojamo turto, neturi automobilio, tik nuo 2014-02-03 įsidarbino UAB „Babruna“, tačiau nenurodė, kodėl teismas netinkamai taikė įstatymus bei pažeidė susidariusią teismų praktiką, nenurodė, kiek, jo manymu, dukros išlaikymui reikia skirti per mėnesį, t. y. kokias sumas kokių poreikių tenkinimui ir kodėl jis turi skirti tik 300 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu dar nedirbo, tačiau būtų sutikęs dukros išlaikymui skirti 350 Lt, jei byla būtų baigta taikos sutartimi. Dabar, kai jau dirba ir turi pajamų – sutinka mokėti tik 300 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004m. balandžio 26d. nutartyje Nr. 3K-3-259/ 2004 nurodyta, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymas. Nuo 2013m. sausio l d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtinta minimali mėnesinė alga 1000 Lt. Teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, priteisdamas iš jo tik 400 Lt, nors jo padėtis geresnė, negu ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi dukrą E. D., gim. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6). Ieškovė gauna motinystės pašalpą, kuri per mėnesį sudaro 799,53 Lt (b. l. 9). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas J. D. buvo bedarbis (b. l. 33), tačiau nuo 2014-02-03 dirba bei darbo užmokestis yra 1218,79 Lt per mėn., nekilnojamojo turto neturi (b. l. 65–67).
Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro motinystės pašalpa – 799,53 Lt per mėnesį. Atsakovas pateikė duomenis, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 1218,79 Lt atskaičius mokesčius. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atlyginimas yra mažas bei sutinka mokėti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai nustatė, kad atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, jis gali mokėti 400 Lt dydžio periodinę išmoką dukters išlaikymui (CPK 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.