Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Sigitos Fomičiovos ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. O. skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Ž. O. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21R-295 „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. gegužės 24 d. skundo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (9)-AD5-7249 panaikinimo priėmimo klausimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 18 d. pateikė skundą dėl galimai neteisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų. Šį skundą papildė 2021 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu siųsta informacija bei 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktu papildomu skundu.

2.2. Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (6)-AD5-23270 ją informavo, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusio reido metu atliktu daiktų patikrinimu ir daiktų bei dokumentų paėmimu, negali būti nagrinėjamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, nes administracinių nusižengimų tyrimo veiksmai nėra laikomi viešojo administravimo veikla ir tokie veiksmai bei jos atžvilgiu taikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turėtų būti skundžiamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka.

2.3. Departamentas, minėtame rašte nurodė, kad jos vairuojamą transporto priemonę 2021 m. rugsėjo 27 d. sustabdė Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas, kuris naudojo Departamentui priklausančią transporto priemonę su mėlynos spalvos švyturėliais, kurie ant automobilio pritvirtinti taip, kad būtų matomi 360o kampu. Transporto priemonę vairavusiam Departamento pareigūnui 2020 m. lapkričio 27 d. išduotas pažymėjimas, kuriuo pažymima, jog pareigūnui vykdant tarnybines funkcijas suteikta teisė vairuoti B kategorijų specialiąsias transporto priemones su šviesos ir garso signalais.

2. 4. Nesutikdama su Departamento priimtu sprendimu, 2021m. gruodžio 24 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21R-149 patvirtino mediacijos procese sudarytą Taikos sutartį, pagal kurią Departamentas įsipareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundus bei iš naujo įverti Departamento Imuniteto tarnybos pareigūno D. L. 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos atžvilgiu atliktų veiksmų teisėtumą.

2.5. Departamentas, atsižvelgdamas į Komisijos patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, pakartotinai išnagrinėjo jos skundą ir 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (9)-AD5-7249 nusprendė, kad: 1) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos 8.2 papunkčio, 12 punkto reikalavimų, tačiau pažeidė nurodytos tvarkos 8.1, 8.3 papunkčių reikalavimus, kadangi tamsiuoju paros metu, stabdydamas pareiškėjos vairuotą automobilį, naudojosi skiriamaisiais ženklais nepaženklintu tarnybiniu automobiliu; 2) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos V skyriaus reikalavimų, tinkamai vykdė nustatytas pareigas; 3) nepakanka duomenų nustatyti, kad buvo nesilaikyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 16, 17 punkto reikalavimų. Pareigūnas tinkamai vykdė minėtos instrukcijos 36, 38 punkto reikalavimus; 4) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. savo veiksmais – reido metu tamsiu paros metu stabdydamas transporto priemonę su specialiais skiriamaisiais ženklais nepaženklinta tarnybine transporto priemone – pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 29 punktą; 6) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. neužtikrino, kad reidas tamsiu paros metu būtų vykdomas naudojant pagal reikalavimus paženklintą tarnybinį automobilį, savo veiksmais neužtikrino, kad būtų laikomasi tuo metu galiojusio Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo II skyriaus 7 punkto reikalavimo: „ženklas klijuojamas Kelių transporto priemonės priekyje ant variklio gaubto ir ant abiejų priekinių Kelių transporto priemonės durelių oranžinių juostų“; 7) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių (toliau - Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės), patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. AD1-68 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 43 punkto reikalavimų, kadangi reido metu naudojo tarnybinį automobilį, kuriame specialieji šviesos signalai buvo įmontuoti 360o, t. y. automobilio grotelėse, šonuose ir automobilio gale, tuo užtikrinant Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 43 punkto reikalavimą.

2.6. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes dėl galimo atitinkamų teisės aktų pažeidimo D. L. vykdant tarnybines pareigas, Departamentas D. L. atžvilgiu pradėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2.7. Nesutikdama su Departamento 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (9)-AD5-7249 dalimis, kuriomis konstatuota, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos V skyriaus reikalavimų, bei nepažeidė Įsakymu dėl skiriamųjų ženklų patvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų aprašymo II skyriaus 8 punkto reikalavimų, ir atsižvelgdama į Departamento 2022 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (9)-AD5-7249 nurodytą apskundimo tvarką, 2022 m. gegužės 24 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kurios prašė:

2.7.1. panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (9)-AD5-7249, dalį, kuria nuspręsta, kad: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2003 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 418, V skyriaus reikalavimų ir 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 571, II skyriaus 8 punkto reikalavimų;

2.7.2. įpareigoti atsakovą šioje dalyje pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

2.8. Komisija 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 21R-295 skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

3. Pareiškėjos teigimu, Komisija, spręsdama skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl administracinio sprendimo priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Nurodo, kad teikdama skundą Departamentui, prašė ne Imuniteto tarnybos pareigūno atžvilgiu pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, o įvertinti Imuniteto tarnybos pareigūno D. L. atliktų veiksmų teisėtumą ir esant teisiniam pagrindui, spręsti klausimą dėl atitinkamos atsakomybės jam taikymo.

4. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

4.1. Departamentas, vadovaudamasis Komisijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21R-149 (AG-864/06-2021), atliko pakartotinį aplinkybių tyrimą, siekdamas įvertinti / iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktus skundus, bei įvertinti Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. 2021 m. rugsėjo 27 d. Ž. O. atžvilgiu atliktų veiksmų teisėtumą, sustabdant pareiškėjos vairuotą automobilį ir vėliau atliekant jo apžiūrą, kartu įvertinant, ar minėtas pareigūnas, atlikdamas veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų.

4.2. Departamento 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (9)-AD5-7249 pareiškėjai buvo pateikta detali 2021 m. rugsėjo 27 d. įvykio analizė ir tyrimo dėl Departamento Imuniteto tarnybos pareigūno veiksmų rezultatai.

4.3. Departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja, siekdama išsiaiškinti ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes, atliko 2021 m. rugsėjo 27 d. įvykio tyrimą pagal Komisijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 21R-149 (AG-864/06-2021) sąlygas. Departamentas 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (9)-AD5- 7249 informavo pareiškėją apie iš naujo atliktą tyrimą ir priimtus sprendimus.

4.4. Departamento 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (9)-AD5-7249 pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 571 „Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo patvirtinimo“ (toliau -– Aprašymas) II dalies reikalavimų laikymosi.

5. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad asmens procesinė subjektinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti. Pagal teisinį reguliavimą administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ir ANK). Šiuo metu vyksta Ž. O. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas pagal ANK 290 straipsnį. Atsakovo teigimu, pareiškėjos inicijuojamas ginčas dalyje dėl procesinių veiksmų (daiktų apžiūros ir paėmimo teisėtumo, įrodymų administracinio nusižengimo byloje rinkimo teisėtumo) atlikimo nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

6. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja siekia, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnui būtų skirta tarnybinė nuobauda dėl skunde nurodytų aplinkybių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent įstaigos, kurioje asmuo dirba, diskrecija. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Pažymi, kad joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2483-629/2020 ir kt.). Mano, jog pareiškėjos inicijuojamas ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškėjos skundą prašė tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjos atstovas prašė Komisijos sprendimą panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Komisijai.

8. Atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir pareiškėjos skundą prašė atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Bylos nagrinėjimo dalykas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas, įformintas raštu Nr. (9)-AD5-7249 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-03-22 sprendimo Nr.21R-1499AG-864/06-2021 ir atsakymo pateikimo“ (Komisijos bylos Nr. AG-308107-2022, b. l. 30-36).

10. Nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (9)-AD5-7249 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-03-22 sprendimo Nr.21R-1499AG-864/06-2021 ir atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas), priimtas išnagrinėjus pareiškėjos Ž. O. skundus dėl Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. veiksmų, atliktų 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos atžvilgiu.

11. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundus ir atlikęs patikrinimą, Sprendime konstatavo, kad: 1) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos 8.2 papunkčio, 12 punkto reikalavimų, tačiau pareigūnas, nors ir turėjo teisinį pagrindą ir teisę stabdyti pareiškėjos vairuojamą transporto priemonę, stabdydamas transporto priemonę tamsiu paros metu tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų pažeidė 8.1, 8.3 papunkčių reikalavimus; 2) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tarkos V skyriaus reikalavimų, tinkamai vykdė nustatytas pareigas. Pareiškėja dalyvavo atliekant transporto priemonės apžiūrą, iš pareiškėjos paimti daiktai buvo aprašyti ir tuo pat metu pareiškėjos pasirašyti be pastabų daiktų ir dokumentų paėmimo protokolai pareiškėjai buvo įteikti; 3) nepakanka duomenų nustatyti, kad buvo nesilaikyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 16, 17 punkto reikalavimų, nesant objektyvių / nešališkų duomenų. Pareigūnas tinkamai vykdė minėtos instrukcijos 36, 38 punkto reikalavimus; 4) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. savo veiksmais – reido metu tamsiu paros metu stabdydamas transporto priemonę su specialiais skiriamaisiais ženklais nepaženklinta tarnybine transporto priemone – pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos reidų organizavimo instrukcijos 29 punktą; 5) Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. neužtikrino, kad reidas tamsiu paros metu būtų vykdomas naudojant pagal reikalavimus paženklintą tarnybinį automobilį, savo veiksmais neužtikrino, kad būtų laikomasi tuo metu galiojusio Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo II skyriaus 7 punkto reikalavimas: „ženklas klijuojamas Kelių transporto priemonės priekyje ant variklio gaubto ir ant abiejų priekinių Kelių transporto priemonės durelių oranžinių juostų“; 6) Departamento Imuniteto tarnybos nepažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. AD1-68 „Dėl Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 43 punkto reikalavimų.

12. Departamentas Sprendimu informavo pareiškėją, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūno D. L. atžvilgiu pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas.

13. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Sprendimo dalimis, kuriose konstatuota, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos V skyriaus reikalavimų bei nepažeidė Įsakymu dėl skiriamųjų ženklų patvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų aprašymo II skyriaus 8 punkto reikalavimų, dėl šių Sprendimo dalių 2022 m. gegužės 24 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos Nr. AG-308107-2022, b. l. 1-11).

14. Pareiškėja Komisijos prašė: 1) panaikinti Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 418, V skyriaus reikalavimų ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad Departamento Imuniteto tarnybos pareigūnas D. L. nepažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės transporto priemonių skiriamųjų ženklų ir jų aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 571, II skyriaus 8 punkto reikalavimų; 2) įpareigoti Departamentą šioje dalyje pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

15. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų narinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 22 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-308/07-2022) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ pareiškėjos Ž. O. skundą atsisakė priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

16. Pareiškėja su šiuo Komisijos sprendimu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti ir jos skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Komisijai iš naujo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

18. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir pateiktą LVAT aiškinimą, šioje byloje vertins, ne Komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-308/07-2022) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos Ž. O. skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjos skundo priimtinumo nagrinėti klausimą.

19. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

20. VAĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.

21. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, turi teisę su skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, o viešojo administravimo subjektas turi pareigą išnagrinėti asmens skundą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą.

22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja į Departamentą su skundais kreipėsi dėl galimai neteisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų veiksmų, tvirtindama, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai (Komisijos bylos Nr. AG-308107-2022, b. l. 12-18, 19-20, 21-25).

23. Departamentas Sprendimą, su kurio dalimi pareiškėja nesutinka, priėmė išnagrinėjęs pareiškėjos skundus. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimis, kuriose konstatuota, kad aplinkos apsaugos pareigūnas, teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių jo veiklą, nepažeidė ir neteisėtų veiksmų neatliko. Tokiu būdu Sprendime iš esmės pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Su tuo pareiškėja nesutinka ir teigia, kad Departamentas jos skundus išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, dėl ko galimai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

24. VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

28. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

30. Pažymėtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

31. Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, kad Sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi, šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Sprendimo priėmimo pagrindus ir, ar iš tiesų jis pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

32. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

33. Pareiškėjos skundas, paduotas Komisijai, iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Skundas paduotas nustatytu terminu.

34. Kaip matyti iš pareiškėjos skunde suformuluoto reikalavimo, pareiškėja siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Lietuvos administracinių ginčų komisijoje. Ši pareiškėjos teisė negali būti kvestionuojama.

35. Todėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 21R-(AG-308/07-2022) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ panaikinamas. Pareiškėjos Ž. O. 2022 m. gegužės 24 d. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (9)-AD5-7249 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-03-22 sprendimo Nr.21R-1499AG-864/06-2021 ir atsakymo pateikimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduodamas nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

36. Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, kadangi byloje dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Ž. O. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-308/07-2022) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“.

Pareiškėjos Ž. O. 2022 m. gegužės 24 d. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (9)-AD5-7249 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-03-22 sprendimo Nr.21R-1499AG-864/06-2021 ir atsakymo pateikimo“ dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.