- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-1114-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01601-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- E. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja E. P. skundu prašė vadovaujantis CK 4.194 str. suteikti galimybę pareiškėjai nustatyti jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo eilę, skirti jos turto (kiekvieno objekto atskirai) – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turtą pardavinėti tik po turto vertės ekspertizės atlikimo pagal pareiškėjos nurodytą tvarką: pirmąja eile pardavinėti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tik pardavus šį turtą bei negavus pakankamai lėšų pareiškėjos skoloms padengti, antrąja eile pardavinėti pareiškėjos gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog antstolis paskelbė pirmąsias pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta, (kaip komplekso), varžytines. Pažymi, kad antstolis nenustatė tikrosios turto atskirų sudedamųjų dalių rinkos vertės. Pareiškėjos nuomone, pardavus jai priklausantį žemės sklypą, pavyktų padengti didžiąja dalimi pareiškėjos skolas išieškotojui. Teigia, jog antstolis pažeidė CK 4.194 str. 1 d.
Antstolis I. G. 2016-01-19 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą skolą iš skolininkės. Nurodė, kad specialaus hipotekos instituto bei jį reglamentuojančių specialiųjų teisės normų egzistavimas įtvirtina privilegijuotą hipotekinio kreditoriaus padėtį bei galimybę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. CPK 664 str. reglamentuoja, kad pirmąją eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jei išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas (CK 6.395 str.). Antstolio nuomone, netikslinga pardavinėti žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo atskirai. Nesutinka su skolininkės skunde išdėstytu argumentu, jog nebuvo atlikta tinkama turto vertės nustatymo ekspertizė. Pažymi, jog pakartotinė ekspertizė buvo paskirta skolininkei pateikus susitarimą su teismo ekspertu, kuris nustatė, kad įkeisto turto vertė (objektų bendra įsigijimo kaina) - 242 500 Eur bei pažymėjo, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra turtinis junginys, todėl atskiri turtiniai objektai laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje yra nedalūs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007-05-25 hipotekos lakšte ir jo 2008-04-15 pakeitime nėra nurodyta, kad prievolė bankui yra užtikrinta paskesne hipoteka; gyvenamasis namas hipotekos lakšte yra įvardintas kaip žemės sklypo priklausinys, todėl namas negali būti pardavinėjamas atskirai. Be to, pardavinėjant tik žemės sklypą, kuris užstatytas statiniais, jo vertė būtų ženkliai mažesnė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. P. skundą dėl antstolio veiksmų. Iš Hipotekos lakšto, kuriuo AB SEB bankui įkeistas žemės sklypas bei gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nustatė, jog gyvenamasis namas yra minėto žemės sklypo priklausinys. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus, jog pardavus žemės sklypą didžioji dalis įsipareigojimo būtų padengta. Nurodė, kad žemės sklypas ir jo teritorijoje esantis gyvenamasis namas yra betarpiškai susiję ir lemiantys žemės sklypo vertę. Nesant galimybės kartu su žemės sklypu įsigyti jame esančio namo, žemės sklypo vertė ženkliai sumažėtų, nes išnyktų reali galimybė jį naudoti pagal paskirtį. Laikė, jog pareiškėjos pozicija prieštarauja vykdymo proceso tikslams realizuoti turtą kuo brangiau ir maksimaliai padengti įsiskolinimą. Nustatęs, jog gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys ir negali būti realizuotas atskirai nuo žemės sklypo, teismas neįžvelgė pagrindo tenkinti ir pareiškėjos prašymo leisti vertinti žemės sklypą bei gyvenamąjį namą atskirai. Atkreipė dėmesį, kad įkeistam turtui buvo atliktos dvi ekspertizės; pakartotinė - skolininkei pateikus susitarimą su teismo ekspertu. Pasak antstolio, teismo ekspertas nustatė, jog įkeisto turto vertė - 242 500 Eur ir pažymėjo, kad žemės sklypas bei gyvenamasis namas yra turtinis junginys, todėl atskiri turtiniai objektai laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje yra nedalūs. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad antstolis veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės aktų normų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas iš esmės išdėstė antstolio patvarkyme pateiktus motyvus, pacituotą praktiką bei įstatymus; pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, nepakankamai išsamiai įsigilino į bylos aplinkybes bei įrodymus. Pažymėjo, kad pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta – yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį antstolis kaip kompleksą pardavinėja iš pirmųjų varžytinių. Teigia, kad antstolis pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių nustatytą tvarką, nesilaikė CK 4.194 str. 1 d., nesuteikė jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininkei pareikšti nuomonės dėl siekiamų parduoti daiktų eiliškumo, pažeidė imperatyvias hipotekos teisinius santykius bei turto pardavimo iš varžytinių eiliškumą reglamentuojančias teisė normas, o teismas tai ignoravo, klaidingai nurodė, kad pareiškėja turtą įkeitė vienu hipotekos lakštu, dėl ko turtas negali būti atidalintas ir parduotas atkirai. Hipotekos lakštu įkeisti du nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, įregistruoti kaip du atskiri objektai, o ne visuma. Pasak apeliantės, turtas privalo būti pardavinėjamas atskirai. Teigia, kad turtas iš varžytinių gali būti parduodamas daug didesne kaina nei šiuo metu nustatyta jo vertė, todėl negalima daryti išvados, kad pardavus žemės sklypą, nepasidengtų visa skola. Pažymi, kad jungtinės hipotekos atveju išieškojimo iš šių daiktų eilė nustatoma vadovaujantis CPK 664 str. ir CK 4.194 str. normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai išieškoma iš įkeisto turto, esant keliems įkeistiems objektams, CPK 664 str. taikomas sistemiškai su įkeitimo rūšis nustatančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pasak suinteresuoto asmens, atsižvelgiant į tai, jog apeliantės turtui yra nustatyta hipoteka, taikytinos CPK 664 str. 1 d., o ne CPK 664 str. 5 d. nuostatos. 2007-05-25 hipotekos lakšte bei 2008-04-15 pakeitime nėra nurodyta, kad prievolė bankui užtikrinta paskesne hipoteka, gyvenamasis namas hipotekos lakšte įvardintas kaip žemės sklypo priklausinys, todėl negali būti pardavinėjamas atskirai. Pardavinėjant tik žemės sklypą, kuris užstatytas statiniais, jo vertė būtų ženkliai mažesnė, o tai pažeistų kreditoriaus interesus didesne apimtimi gauti reikalavimo patenkinimą. Sklypo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį; namo savininkas turėtų teisę nusistatyti servitutą į žemės sklypą.
Antstolis I. G. atsiliepime prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesines normas bei įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak antstolio, apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (civ. byla Nr. 3K-188/2006) faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos vykdomosios bylos aplinkybėmis, nes minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog be buto, buvo įkeisti du sodo namai ir su žemės sklypai, o realizuotas buvo tik butas ir automobilis. Skolininkės prielaidas dėl pardavimo eilės nustatymo laiko nepagrįstomis. Atkreipė dėmesį, kad CK 4.194 str. numatyta, jog parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Šiuo atveju, pareiškėjos skola yra 277 979,49 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų, o įkeistas turtas įkainotas 242 500 Eur. Teigia, kad netikslinga pardavinėti žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą atskirai, nes nesant galimybės ant įsigytos žemės turėti pastatų, žemės sklypo vertė tampa minimali. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad eksperto nustatyta turto vertė yra netinkama, nepasinaudojo CPK 704 str. įtvirtinta teise pasiūlyti pirkėją už didesnę kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vykdomosios bylos Nr. 0008/15/00414 nustatyta, kad antstolio I. G. kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 19 notarų biuro 2015-02-26 išduotas vykdomasis įrašas dėl 277 979,49 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. P. išieškotojo AB SEB banko naudai (v.b.l. 7, 25). 2015-03-06 Turto arešto aktu areštuotas hipoteka įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys E. P. (vykd. b.l. 3-6, 29-28, 36). Antstolis 2015-04-17 patvarkymu nutarė minėtą įkeistą turtą realizuoti parduodant iš varžytinių (v.b.l. 91). Pateikus skolininkės susitarimą su ekspertu dėl ekspertizės atlikimo, skolininkės prašymu antstolis paskyrė turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę (v.b.l. 155). Iš 2015-11-19 antstolio patvarkymo matyti, jog atlikus turto vertės paskaičiavimus, teismo ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 242 500 Eur; (v.b.l. 165). Vykdymo proceso metu internetiniame tinklapyje www.evarzytines.lt paskelbtos areštuoto įkeisto turto varžytinės (v.b.l. 173, 174). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/15/00414 iki įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos pateikto skundo (v.b.l. 195-194). Ši nutartis antstolių kontoroje gauta 2016-01-19 (v.b.l. 196). Vykdomosios bylos duomenimis, varžytinės Nr. 114287 baigėsi – jos paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis (v.b.l. 182).
Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog antstolis pažeidė jungtine hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių nustatytą tvarką, nesilaikė CK 4.194 str. 1 d., nesuteikė jungtine hipoteka įkeistų daiktų savininkei pareikšti nuomonės dėl siekiamų parduoti daiktų eiliškumo, pažeidė imperatyvias hipotekos teisinius santykius bei turto pardavimo iš varžytinių eiliškumą reglamentuojančias teisė normas, o teismas tai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
CK 4.194 str. 1 d. numatyta, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Pagal šio straipsnio 2 dalį - pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
Pagal nustatytą reglamentavimą, nustačius, kad antstolis parduoda kelis nekilnojamojo turto objektus, nors kreditoriaus reikalavimui patenkinti pakanka vieno iš jų, tokie jos veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais. Tačiau vertinant antstolio veiksmų teisėtumą nagrinėjamoje byloje, svarbi antstolio bei išieškotojo nurodyta aplinkybė, jog šiuo atveju hipoteka įkeistas gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys. Tokie duomenys registruoti nekilnojamojo turto registre ir nurodyti Hipotekos lakšte. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog žemės sklypas ir jo teritorijoje esantis gyvenamasis namas yra betarpiškai susiję ir lemiantys žemės sklypo vertę. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2006 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamų – joje nurodyta, kad buvo realizuotas butas bei automobilis, nors be buto buvo įkeisti ir du sodo namai bei du žemės sklypai, kurie gali būti parduodami varžytynėse. Akivaizdu, jog butas (kuris yra gyvenamoji vieta) ir sodo namai bei žemės sklypai tarpusavyje nėra susiję, jų perleidimas (kartu ar atskirai) neįtakoja perleidžiamo turto kainos.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje buvo paskirtos dvi turto vertės nustatymo ekspertizės. Kaip minėta, gavęs skolininkės pretenziją bei siekdamas išsklaidyti skolininkės abejones dėl eksperto nustatytos turto vertės, antstolis pasiūlė skolininkei pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl pakartotinės ekspertizės. Taigi, pakartotinė ekspertizė atlikta esant skolininkės susitarimą su ekspertu. Aplinkybę, kad turtas iš varžytinių gali būti parduodamas daug didesne kaina, nei šiuo metu nustatyta jo vertė, apeliantė grindžia deklaratyviais teiginiais, jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų nenurodo bei nepateikia. Eksperto nustatyta viso turto (gyvenamojo namo bei žemės sklypo) vertė (242 500 Eur) yra mažesnė, nei skola išieškotojui šioje vykdomoje byloje (277 979,49 Eur bei 5 proc. palūkanos), todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad pardavus dalį šio turto, t.y. tik žemės sklypą, galėtų būti padengta visa skola. Dėl šių priežasčių, atskirojo skundo argumentas dėl CK 4.194 straipsnio pažeidimo laikytinas nepagrįstu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja pagal CPK 704 str. turi teisę pati pasiūlyti parduodamo daikto pirkėją ir parduoti turtą už maksimalią, jos nuomone, turto kainą.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis iš esmės nemotyvuota. Pažymėtina, kad vertinant, ar konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra be motyvų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar teismo procesiniu sprendimu atsakyta į esminius nagrinėjamos bylos aspektus, ar iš procesinio sprendimo turinio galima suprasti, kuo remdamasis teismas priėmė procesinį sprendimą. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Šiuo atveju, teismas aiškiai nurodė, kodėl netenkino pareiškėjos skundo, kodėl laikė nepagrįstais jos argumentus dėl turto realizavimo eilės, žemės sklypo bei gyvenamojo namo vertinimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismas atsakė į esminius bylos aspektus, todėl nėra jokio pagrindo laikyti nutartį nemotyvuota.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.