- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-515-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01414-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4442-866/2018 pagal ieškovo antstolio A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas antstolis A. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 135/2018 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad dėl 2018 m. kovo 1 d. atlikto eilinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų jam iškelta drausmės byla. Antstolių garbės teismas (toliau – ir Garbės teismas), išnagrinėjęs drausmės bylą, 2018 m. birželio 29 d. sprendimu taikė drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažinęs, kad antstolis pažeidė teisės aktų: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas), Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-140 „Dėl Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklės) ir Antstolių profesinės etikos kodekso, nuostatų reikalavimus. Ieškovo teigimu, Garbės teismo sprendimu paskirta nuobauda yra nepagrįsta, paskirta neatsižvelgiant į ieškovo kaltės laipsnį, pažeidimų pasekmes ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes. Nei vienas iš patikrinimo akte ir Garbės teismo sprendime konstatuotų pažeidimų nesukėlė pasekmių, nes nei skolininkai, nei išieškotojai nepatyrė nuostolių; ieškovo procesiniai dokumentai ar veiksmai nėra apskųsti CPK nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad jei ir buvo nesilaikyta formalių antstolio veiklai nustatytų reikalavimų, dėl to jokių pasekmių ne tik skolininkams ar išieškotojams, bet ir ieškovo bei visų antstolių prestižui nekilo. Ieškovas neneigia (to neneigė ir Garbės teismo posėdžio metu), kad smulkių nukrypimų nuo antstolio veiklą reglamentuojančių taisyklių yra pasitaikę, tačiau visos vykdomosios bylos buvo įvykdytos nepažeidžiant sprendimų vykdymo instituto prasmės ir tikslo. Be to, ieškovas dalį patikrinimo akte įvardintų smulkių pažeidimų pašalino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu antstolio A. B. skundo dėl Lietuvos antstolių rūmų garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad skundžiamu Antstolių garbės teismo sprendimu drausmės byloje nuspręsta antstoliui A. B. skirti drausminę nuobaudą – papeikimą. Nustatyti tokie antstolio veiklos pažeidimai:
4.1. antstolis nesilaikė Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 papunktyje numatytų reikalavimų, nes vykdomosiose bylose nėra procesinių dokumentų, parengtų antstolių informacinėje sistemoje, yra tik lydraščiai, su kuriais procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresatams. Į antstolių informacinę sistemą antstolis neįkelia procesinių dokumentų, parengtų ne šioje sistemoje, todėl nėra formuojamos nei išsamios ir pilnos popierinės vykdomosios bylos, nei elektroninės vykdomosios bylos Tai neleido patikrinimo metu antstolių informacinėje sistemoje nuosekliai ir visapusiškai įvertinti, kada ir kokius veiksmus atliko antstolis vykdomosiose bylose.
4.2. Užvedęs vykdomąsias bylas, išieškant mažesnę nei 100 eurų sumą, antstolis siunčia skolininkui tik patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl mažesnės nei 100 Eur skolos išieškojimo, o nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas priima tik praėjus tam tikram laikui, t. y. minėti procesiniai dokumentai siunčiami skolininkui ne viena, o dviem registruotomis siuntomis, už kurias skaičiuojamos papildomos vykdymo išlaidos, paneigiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkte įtvirtintą tikslą – skolą išieškoti mažiausiomis sąnaudomis.
4.3. Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu antstolis surašo patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nors šis patvarkymas yra antstolio procesinis sprendimas priverstinai išieškoti vykdymo išlaidas ir vienoje vykdomojoje byloje rengiamas tik vieną kartą – jeigu skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų neapmoka per raginime nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktas).
4.4. Išieškant iš skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygis antstoliui skaičiuojamas kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai (pvz., vykdomosios bylos Nr. 0041/15/02535, 0041/16/02412, 0041/17/01524 ir kt.), o tai neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkto nuostatos.
4.5. Antstolio vardu atidarytos šešios depozitinės sąskaitos, tačiau dirbama tik su dviem. Iš šių sąskaitų pinigai išmokami Sprendimų vykdymo instrukcijos 85–87 punktuose numatytais terminais, tačiau nėra surašomi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai kaip reglamentuota Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte. Kitose keturiose antstolio depozitinėse sąskaitose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. nebuvo vykdoma nei pajamų, nei išlaidų apyvarta; nustatyta, kad šiose sąskaitose kai kurios sumos saugomos net po keletą metų. Taigi, visiškai nesilaikoma Sprendimų vykdymo instrukcijos 83–88 ir 90 punktų reikalavimų išmokėti pinigus išieškotojams ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų apskaitymo depozitinėje sąskaitoje. Antstolis patikrinimo metu negalėjo pateikti informacijos, kokios tai lėšos ir kodėl jos nebuvo išmokėtos.
4.6. Išmokant išieškotas lėšas nesurašomi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai, nors antstolį tai įpareigoja daryti Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punktas. Antstoliui nurodžius, kad lėšos skirstomos kompiuterine programa, patikrinus šios programos duomenis nustatyta, kad nesilaikoma CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad išieškojus dalį sumos, pirmiausia turi būti grąžinamos išieškotojo apmokėtos būtinos vykdymo išlaidos; ne visuomet aritmetiškai atitinka išieškotos ir skirstomos sumos; neaišku kaip nustatomi skirstomų sumų dydžiai. Antstolis nesurašydamas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo ir esant keliems išieškotojams pažeidžia CPK 756 straipsnio nuostatą.
4.7. Vykdymo išlaidos mokamos į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą, nors Sprendimų vykdymo instrukcijos 82 punktas įsakmiai nurodo, kad visais atvejais vykdymo išlaidos įmokamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
4.8. Antstolio A. B. kontora įkurta (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte esančiose gyvenamosios paskirties patalpose. Antstolio kontoros (duomenys neskelbtini) skyrius įkurtas (duomenys neskelbtini), pastato pirmame aukšte, nuomojamose gyvenamosios paskirties patalpose. Patalpos neatitinka reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai ir antstolis nesiima realių veiksmų patalpų paskirčiai pakeisti.
5. Teismas nustatė, kad Antstolių garbės teismas padarė išvadas, jog antstolis A. B., nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnį, CPK 753 ir 754 straipsnius, sprendimų vykdymo instrukcijos 5, 41, 54, 82, 83, 85–88 punktus bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8 ir 12 punktų reikalavimus.
6. Antstolis nurodė, kad Antstolių garbės teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad antstolio buveinės patalpų paskirties keitimas užtruko dėl objektyvių priežasčių (rangovas laiku neatliko darbų), todėl buvo uždelsta pakeisti patalpų paskirtį; taip pat pripažino kai kuriuos pažeidimus ir nurodė, kad po patikrinimo visos bylos rengiamos Antstolių informacinėje sistemoje, todėl visa vykdomosios bylos informacija kaupiama vienoje vietoje (ir iki patikrinimo antstolis turėjo visus vykdomųjų bylų dokumentus, tačiau jie buvo laikomi skirtingose sistemose); pradėta tinkamai taikyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka skolų išieškojimui iki 100 Eur; patvarkymai dėl vykdymo lėšų išieškojimo buvo rengiami informaciniais tikslais siekiant, kad skolininkas susipažintų su vykdymo išlaidų dydžiu. Vykdymo išlaidos už patvarkymo parengimą nebuvo skaičiuojamos, patvarkymas buvo siunčiamas su kitais procesiniais dokumentais, todėl papildomų išlaidų dėl to skolininkui neatsirado. Sutiko, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarkos nesilaikymo atvejai pasitaikydavo dėl neapsižiūrėjimo ir visais atvejais užbaigiant vykdomąją bylą vykdymo išlaidos būdavo perskaičiuojamos, todėl skolininkai dėl to jokios materialinės žalos nepatyrė. Nurodė, kad šešios depozitinės sąskaitos buvo naudojamos siekiant išvengti lėšų praradimo kredito įstaigos bankroto atveju. Lėšų išmokėjimo terminai nebuvo pažeisti. Patvarkymai nebuvo rengiami tik tuo atveju, kai to siekdami sutaupyti lėšų pageidauja skolininkai ar išieškotojai. Kiekvieną kartą dalimis išieškoma suma gali skirtis, nes kartais yra atliekama daugiau vykdymo veiksmų, todėl skiriasi vykdymo išlaidų suma, kuri skirstoma pagal CPK 753 straipsnio 1 dalį. Po patikrinimo vykdymo išlaidos mokamos tik į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą. Ieškovo teigimu, padaryti pažeidimai iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių interesų. Garbės teismo sprendime ne prie visų fiksuotų pažeidimų nurodomos vykdomosios bylos, kuriose šie pažeidimai aptikti.
7. Pasisakydamas dėl vykdomųjų bylų dokumentų laikymo elektroninėje bei popierinėje byloje, taip nesuformuojant nei pilnos elektroninės bylos, nei pilnos popierinės bylos, teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog tokio reikalavimo Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklėse nėra, kadangi minėtų taisyklių 19.8 punkte nurodoma, jog su konkrečia vykdomąja byla susiję dokumentai dedami į tą vykdomąją bylą. Jeigu dokumentas susijęs su keliomis vykdomosiomis bylomis, kuriose vykdomas išieškojimas iš skirtingų skolininkų, dokumento kopijos dedamos į kiekvieną vykdomąją bylą. Teismas nurodė, kad pagal šio taisyklių punkto formuluotę, vykdomoji byla gali būti viena, tačiau naudojantis technologinėmis galimybėmis galima pasirinkti jos vedimo formą – elektroniniu būdu, bylą vedant elektroniniu būdu visi joje priimti antstolio patvarkymai bei kiti procesiniai dokumentai privalo būti toje byloje elektronine forma. Tuo tarpu bylą vedant ir formuojant pagal pateiktus dokumentus paprasta popierine forma, visi dokumentai privalo būti toje popierinėje byloje ir vienos vykdomosios bylos skaidymas negalimas, nes būtų apsunkinta galimybė patikrinti vykdymo proceso eigą. Taip pat teismas pažymėjo, kad vykdomųjų bylų vedimo forma reglamentuota ir Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad Garbės teismo sprendimas priimtas nesulaukus, kol bus parengta Antstolių rūmų užsakyta E. Č. konsultacinės įmonės antstolio A. B. kontoros depozitinių sąskaitų patikrinimo ataskaita, teismas sutiko, kad Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimas priimtas anksčiau nei pateikta minėta išvada, tačiau tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad antstolio depozitinių sąskaitų duomenys, kuriais rėmėsi Garbės teismas priimdamas sprendimą, tikrinti už ženkliai mažesnį laikotarpį nei nurodytas ataskaitoje, be to, kaip nurodo pats ieškovas, ataskaitoje taip pat nustatyti pažeidimai. Teismas pažymėjo, kad antstolis, teikdamas paaiškinimus Garbės teismui, nurodė, jog dalis nustatytų pažeidimų buvo pašalinta, t. y. pripažino, jog pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai.
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-475 patvirtinti reikalavimai antstolio (antstolių) darbo vietai ir darbo laikui jo atžvilgiu negali būti taikomi, kadangi antstolio kontora įsteigta 2003 m., o kontoros (duomenys neskelbtini) skyrius įsteigtas 2004 m. Teismas nurodė, jog pagal 2002 rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 patvirtintos redakcijos, kurios nepakeisti punktai yra galiojantys, 13.1 punktą, antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) įkuriama tik administracinės, paslaugų ar kitos paskirties negyvenamosiose patalpose. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, toks reikalavimas galiojo tiek steigiant antstolio kontorą, tiek jos buveinę. Be kita ko, antstoliui tęsiant veiklą, antstolio kontoros patalpos turi atitikti ir pasikeitusius teisės aktų reikalavimus.
10. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2018 m. kovo 1 d. atlikus antstolio A. B. eilinį vertinimą nustatyti pažeidimai, susiję su antstolio veiksmais ar neveikimu, tuo tarpu antstolio nurodomos aplinkybės, jog padaryti pažeidimai nesukėlė realios žalos ir yra mažareikšmiai, nepatvirtina skundžiamo sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo.
11. Teismas padarė išvadą, kad Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolio elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 8, 12 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu ir bendradarbiavimu, ir turėjo teisę taikyti antstoliui drausminę atsakomybę.
12. Teismas sprendė, kad antstolio veiksmai, kuriuos Antstolių garbės teismas įvertino kaip sisteminius bei besikartojančius, remiantis Antstolių profesinės etikos kodekso 8 ir 12 punktų reikalavimais, pagrįstai kvalifikuoti kaip neprocesinės veiklos pažeidimai, todėl drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta pagrįstai, objektyviai įvertinus pažeidimų mastą ir sunkumą, paskiriant švelniausią nuobaudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovas antstolis A. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas neįvertino, kad Antstolių garbės teismo sprendimas priimtas išsamiai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Patikrinimo metu nustatytas faktas, kad apeliantas turi šešias depozitines sąskaitas, kuriose yra laikomos lėšos, pats savaime negali pažeisti ir nepažeidžia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų išieškotų lėšų paskirstymo terminų ir tvarkos. Teisės aktai neriboja antstolio depozitinių sąskaitų skaičiaus. Sąskaitose esančios lėšos nėra apibrėžtos individualiais požymiais, taigi tai, kad lėšos yra gautos į vieną sąskaitą, o išieškotojui pervestos iš kitos sąskaitos, savaime nėra pažeidimas; taip pat nėra konstatuota, kad apeliantas išieškotas lėšas pervedė ne laiku. Garbės teismui priimant sprendimą nebuvo įvertinta E. Č. konsultacinės įmonės atlikta antstolio A. B. kontoros 2017 m. birželio 1 d. – 2018 m. liepos 1 d. laikotarpio bankų depozitinių sąskaitų ataskaita apie faktinius pastebėjimus; taigi iš esmės nebuvo nustatytos ir ištirtos visos pažeidimui konstatuoti ir sprendimui drausmės byloje priimti reikšmingos aplinkybės. Ataskaitoje nebuvo nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimai, susiję su lėšų depozitinėse sąskaitose laikymo terminais ir išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams tvarka. Taigi visapusiškai neištyrus visų aplinkybių nepagrįstai lėšų buvimas depozitinėse sąskaitose buvo pripažintas pažeidimu, o tai turėjo įtakos sprendimui dėl drausmės pažeidimo ir drausminės nuobaudos paskyrimo.
13.2. Teismas netinkamai įvertino ir kitų drausmės byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
13.3. Apelianto kontoros steigimo metu (2003 m.) ir kontoros skyriaus (duomenys neskelbtini) steigimo metu (2004 m.) galiojusiame reglamentavime nebuvo nustatyti reikalavimai antstolio (antstolių) kontorų ir jo skyrių patalpų paskirčiai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) įkuriama tik administracinės, paslaugų ar kitos paskirties negyvenamosiose patalpose. Reikalavimas antstolio (antstolių) kontorą kurti administracinės paskirties patalpose buvo įtvirtintas 2006 m. gruodžio 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-475 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 254 „Dėl Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“ pakeitimo“. 2002 m. rugsėjo 23 d. redakcijoje netgi nebuvo 13.1 punkto. Todėl tokie reikalavimai turi būti taikomi naujai kuriamoms antstolio (antstolių) kontoroms.
13.4. Pakeisti patalpų paskirtį ir apie tai informuoti trečiąjį asmenį apeliantas buvo įpareigotas po 2013 m. vykusio jo veiklos eilinio patikrinimo, tačiau kaip šis įpareigojimas vykdomas, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nesidomėjo visus 5 metus, iki 2018 m. vykusio eilinio veiklos patikrinimo. Tai patvirtina šio reikalavimo įgyvendinimo mažareikšmiškumą, ir turėjo būti reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl apelianto drausminės atsakomybės. Apeliantas siekia įgyvendinti reikalavimus ir pakeisti patalpų paskirtį, o jo kontoros ir skyriaus patalpų paskirties neatitikimas reikalavimams niekaip iš esmė nepažeidė esminių antstolio veiklos reikalavimų: t. y. nepadarė žalos nei antstolio profesijos prestižui, nei vykdymo proceso principų užtikrinimui ar vykdymo proceso šalių interesams.
13.5. Aplinkybė, jog dalis dokumentų yra laikomi kitoje sistemoje, nesudaro jokių kliūčių nei vykdymo proceso dalyviams, nei patikrinimą atliekantiems asmenims susipažinti su visais vykdomosios bylos dokumentais. Patikrinimo metu su jais buvo susipažinta ir nebuvo pažymėta, jog tam tikrų vykdomosios bylos dokumentų apskritai nėra – kas būtų laikoma nurodyto Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 punkto pažeidimu.
13.6. Kiti apelianto veiklos eilinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nebuvo esminiai, jie nebuvo padaryti tyčia, todėl nesudarė pagrindo nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad buvo pažeista Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis. Apeliantas pripažino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tam tikrų veiklos neatitikimų teisės aktų reikalavimams, nurodė to priežastis ir jų nebedarė bei apie tai informavo atsakovą iki drausmės bylos nagrinėjimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas savo profesines pareigas vykdė nesąžiningai, kad nesiekė aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Tokioms aplinkybėms konstatuoti turėtų būti nustatyti tyčiniai apelianto veiksmai ir vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar visi pažeidimai iš tiesų padaryti ir nenustatė, kokią reikšmę jie turi drausminės atsakomybės nustatymui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
13.7. Nebuvo nustatyta, ar nors vienas iš padarytų pažeidimų turėjo realių padarinių, jog pažeidimai buvo padaryti tyčia, todėl nesant nustatytų drausminės atsakomybės sąlygų ji apskritai neturėjo būti taikoma, atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliantas turėjo būti atleistas nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo ir vien drausminės bylos iškėlimas būtų pakankama priemonė siekiant „sudrausminti“ dėl tam tikrų antstolio funkcijų vykdymo ne visiško atitikimo teisės aktų, reglamentuojančius antstolio veiklą, reikalavimams. Drausminė nuobauda buvo paskirta neatsižvelgiant į Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantui buvo paskirta ne švelniausia nuobauda – pastaba, o – papeikimas, todėl nebuvo įvertintas ne pačios švelniausios nuobaudos paskyrimas ir iš esmės neteisingai išnagrinėtas apelianto ieškinys.
13.8. Lyginant apelianto drausminės bylos faktines aplinkybes su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-749/2014, aplinkybėmis matyti, kad nustačius iš esmės skirtingus pažeidimus, kaltės laipsnį ir pasekmes, skiriama ta pati drausminė nuobauda. Tačiau apeliantas priešingai nei nurodytame sprendime minimas antstolis neturėjo drausminių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės prieštarauja nurodytiems teisės aktams ir teismų praktikai, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Antstolių garbės teismas, priimdamas 2018 m. birželio 29 d. sprendimą drausmės byloje, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes. Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų apskaita, lėšų paskirstymas yra reikšminga ir atsakinga antstolio funkcijų vykdymo dalis, todėl atitinkamai vertinami ir šios veiklos pažeidimai. Aplinkybė, kad antstolis neturi galiojančių drausminių nuobaudų buvo įvertinta, taip pat įvertintas ir pažeidimų sunkumas, tai, kad pažeidimai sisteminiai, besikartojantys. Antstolio pateikti paaiškinimai bei įrodymai, nepaneigė veiklos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantas Garbės teismui negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių iš depozitinių sąskaitų nebuvo atliekami pavedimai, kodėl susikaupęs toks pinigų likutis, kokio pobūdžio tai lėšos, bei kodėl įstatymų nustatytais terminais jos nėra paskirstytos.
14.3. Nagrinėjant drausmės bylą E. Č. ataskaita nebuvo pateikta, byla buvo nagrinėjama pagal tuo metu garbės teismui žinomas aplinkybes. Apeliantas neprašė atidėti bylos nagrinėjimo.
14.4. Dar 2013 m. balandžio 17 d. antstolio veiklos patikrinimo akte antstoliui buvo nurodyta apie patalpų paskirties pakeitimą informuoti Teisingumo ministeriją, tačiau patalpų paskirtis nėra pakeista ir jokia informacija šiuo klausimu nebuvo teikta. Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-475 įsakyme „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo pakeitimo“ 6 punkte nurodyta, kad antstolio (antstolių) kontora (skyrius) gali būti kuriama tik administracinės paskirties patalpose. Tai yra tęstinis teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus antstolio darbo vietai, pažeidimas.
14.5. Nustatyti pažeidimai dėl dokumentų laikymo elektroninėje ir popierinėje byloje, dėl dokumentų formavimo bei procesinių dokumentų neįkėlimo į antstolių informacinę sistemą patvirtina, kad antstolis nesilaikė Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 papunktyje numatytų reikalavimų.
14.6. Antstolio veikla turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl esant nustatytiems pažeidimams, nepagrįsti skundo argumentai, kad pažeidimai nebuvo esminiai ir nebuvo padaryti tyčia, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pažeista Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis.
14.7. Žalos nepadarymas konkrečiais neteisėtais veiksmais nepanaikina paties padaryto drausmės pažeidimo fakto. Vien faktas, kad antstolis, būdamas įstatymų vykdytojas, savo veikloje pats nesilaiko teisės normų, rodo ne tik antstolio neatsakingumą, bet ir antstolio profesijos prestižo menkinimą. Visuma nustatytų tęstinių teisės aktų pažeidimų antstolio veikloje suformavo Antstolių garbės teismo nuomonę skirti drausminę nuobaudą, o pažeidimų pobūdis ir trukmė lėmė drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimą.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Teismas pagrįstai nesutiko su antstolio argumentais dėl dokumentų laikymo skirtingose laikmenose, t. y. dalis popierinėje, dalis elektroninėje byloje. Toks dokumentų laikymas nėra galimas pagal Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 punkto nuostatas, pagal kurias su konkrečia vykdomąja byla susiję dokumentai dedami į tą vykdomąją bylą. Vykdomųjų bylų vedimo forma reglamentuota ir Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 1 dalyje.
15.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog Garbės teismo sprendimas priimtas anksčiau, nei pateikta E. Č. konsultacinė išvada, savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo; atkreipė dėmesį, kad Garbės teismas duomenis tikrino už trumpesnį laikotarpį, nei nurodytas ataskaitoje.
15.3. Pats apeliantas, teikdamas paaiškinimus Garbės teismui nurodė, kad dalis pažeidimų pašalinta, t. y. pripažino, jog pažeidimai nustatyti pagrįstai. Nurodydamas, kad siekė pakeisti antstolio buveinės patalpų paskirtį, nepridėjo jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir dėl jų pasisakė sprendime. Apelianto nauji motyvai, kuriais norima išvengti atsakomybės, nepaneigia nustatytų faktų – jog keturiose depozitinėse sąskaitose ilgą laiką nevyko apyvarta, antstolis negalėjo paaiškinti, aplinkybių, susijusių su šiose sąskaitose esančiomis lėšomis. Klaidingai nurodoma nebuvus realių padarinių, nes faktas, kad išieškojimai buvo vykdomi nesilaikant tikslo išieškoti skolą mažiausiomis sąnaudomis, siunčiant kelis laiškus skolininkui ir skaičiuojant išsiuntimo išlaidas už kiekvieną atskirai, parodo, jog padariniai atsirado skolininkams, mokėjusiems antstoliui už priverstinį skolos išieškojimą daugiau.
15.5. Teismas tinkamai konstatavo, jog drausminė atsakomybė antstoliui taikyta pagrįstai, objektyviai įvertinus pažeidimų mastą ir sunkumą, paskiriant švelniausią nuobaudą už tokius pažeidimus ir jų skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių kiltų poreikis peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje nustatyta, kad dėl Teisingumo ministerijos 2018 m. kovo 1 d. atlikto eilinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ieškovui antstoliui A. B. iškelta drausmės byla, kurią išnagrinėjęs Antstolių garbės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu taikė drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažinęs, kad antstolis pažeidė teisės aktų: Antstolių įstatymo 3 straipsnio, CPK 753 ir 754 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5, 41, 54, 82, 83, 85–88 punktų bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8 ir 12 punktų reikalavimus, nesilaikė Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 punkto reikalavimų. Nesutikimą su Garbės teismo sprendimu paskirta nuobauda, antstolis argumentavo tuo, jog nebuvo atsižvelgta į jo kaltės laipsnį, pažeidimų pasekmes ir pobūdį, jų padarymo aplinkybes, jog nei vienas iš patikrinimo akte ir Garbės teismo sprendime konstatuotų pažeidimų nesukėlė pasekmių, nes nei skolininkai, nei išieškotojai nepatyrė nuostolių. Ieškovas neneigė buvus nukrypimų nuo antstolio veiklą reglamentuojančių taisyklių, kuriuos įvardijo smulkiais, bei nurodė dalį jų pašalinęs.
18. Pirmosios instancijos teismas antstolio A. B. ieškinį dėl Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo panaikinimo atmetė. Teismas sprendė, kad dėl antstolio veiksmų, kuriuos Antstolių garbės teismas įvertino kaip sisteminius ir besikartojančius, pagrįstai konstatuotas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir objektyviai įvertinus pažeidimų mastą bei sunkumą paskirta nuobauda. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovas apeliaciniame skunde pateikia kitą pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimą ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino pažeidimų pobūdį, neįvertino, jog Garbės teismas sprendimą priėmė neištyręs visų aplinkybių, ir iš esmės ieškinio neišnagrinėjo. Šiems apelianto argumentams pritarti teisėjų kolegija nemato pagrindo.
19. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį antstolio drausminės atsakomybės pagrindas – Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai, taip pat teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.
20. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Analogiškai reglamentuota ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 punkte, kuriame nustatyta, kad priimdamas sprendimą garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.
21. Skundžiamo teismo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Garbės teismas, priimdamas 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, išsamiai nustatė drausmės bylos iškėlimo pagrindu esančius antstolio veiklos pažeidimus, įvertino pateiktus paaiškinimus bei įrodymus ir pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams dėl nevisapusiškai išsiaiškintų aplinkybių.
Dėl depozitinių sąskaitų ir jose esančių lėšų
22. Garbės teismo sprendime nurodyta, kad tikrinant antstolio finansinę–buhalterinę apskaitą nustatyta, jog antstolio vardu atidarytos šešios depozitinės sąskaitos, tačiau dirbama tik su dviem depozitinėmis sąskaitomis, iš jų pinigai išmokami Sprendimų vykdymo instrukcijos 85–87 punktuose numatytais terminais, tačiau nėra surašomi išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai kaip reglamentuota Sprendimų vykdymo instrukcijos 83 punkte. Kitose keturiose antstolio depozitinėse sąskaitose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. nebuvo vykdoma nei pajamų, nei išlaidų apyvarta, jose esančios piniginės lėšos saugomos net po keletą metų. Antstolis negalėjo pateikti tikslios informacijos, kokios tai lėšos ir kodėl jos nebuvo išmokėtos. Nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 83–88 ir 90 punktų reikalavimų išmokėti pinigus išieškotojams ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų apskaitymo depozitinėje sąskaitoje nesilaikymas.
23. Nustatyta, kad E. Č. konsultacinė įmonė atliko antstolio A. B. 2017 m. birželio 1 d.–2018 m. liepos 1 d. laikotarpio bankų depozitinių sąskaitų patikrinimą dėl antstolio depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų ir 2018 m. liepos 12 d. pateikė savo pastebėjimus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad Antstolių garbės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimas priimtas anksčiau nei pateikta minėta išvada, tačiau sprendė, kad tai savaime nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad Garbės teismas priimdamas sprendimą šios ataskaitos nevertino, reiškia, jog iš esmės nebuvo nustatytos ir ištirtos visos pažeidimui konstatuoti ir sprendimui drausmės byloje priimti reikšmingos aplinkybės; ataskaitoje nebuvo nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimai, susiję su lėšų depozitinėse sąskaitose laikymo terminais ir išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams tvarka. Tačiau, kaip nustatyta skundžiamame sprendime patikrinimo metu antstolis negalėjo pateikti informacijos, kokios tai lėšos, kodėl jos buvo saugomos ilgą laiką ir kodėl jos nebuvo paskirstytos. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, antstolio depozitinių sąskaitų duomenys, kuriais rėmėsi Garbės teismas priimdamas sprendimą, tikrinti už ženkliai mažesnį laikotarpį nei nurodytas ataskaitoje. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad minėta ataskaita neturi didesnės įrodomosios galios, pačioje ataskaitoje nurodytas jos sudarymo tikslas – padėti Lietuvos antstolių rūmų, asociacijos prezidiumui įvertinti bankų depozitinių sąskaitų apyvartų apskaitos pagrįstumą.
24. Antstolių įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų; 4 dalyje numatyta, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys.
25. Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 punkte reglamentuota, kad Antstolis ar jo įgaliotas asmuo pinigines sumas, gautas pagal vykdomuosius dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą, o banko kvitus prisegti prie antstolio kvito šaknelės;82 punkte nurodyta, kad visos vykdymo proceso metu geranoriškai sumokėtos ar priverstinai išieškotos išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidos, įskaitant areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimų visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų paklausimų ir kitas išlaidas, kurias antstolis, atlikdamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims, įmokamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Draudžiama antstoliui, antstolio atstovui, pavaduojančiam antstoliui apskaityti ir naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas kitaip, nei nustatyta Civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme ir šioje Instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 83–88, 90 punktuose reglamentuotos išieškotų lėšų paskirstymo taisyklės bei terminai. Taigi, nors kaip teisingai nurodo apeliantas, teisės aktai neriboja antstolio turimų depozitinių sąskaitų skaičiaus, tačiau esant griežtam reglamentavimui, jog pagal vykdomuosius dokumentus gautos lėšos turi būti įmokamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir šias lėšas antstolis privalo apskaityti ir naudoti teisės aktuose nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės apelianto argumentai, jog sąskaitose esančios lėšos nėra apibrėžtos individualiais požymiais, taigi tai, kad lėšos yra gautos į vieną sąskaitą, o išieškotojui pervestos iš kitos sąskaitos, savaime nėra pažeidimas. Be to, kaip jau buvo minėta, pats antstolis negalėjo paaiškinti keturiose depozitinėse sąskaitose esančių lėšų gavimo kilmės bei jų ilgalaikio nenaudojimo (kodėl jos nebuvo išmokėtos).
Dėl antstolio kontoros ir kontoros skyriaus patalpų
26. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad antstolio A. B. kontora įkurta (duomenys neskelbtini), esančiose gyvenamosios paskirties patalpose, antstolio kontoros (duomenys neskelbtini) skyrius taip pat įkurtas gyvenamosios paskirties patalpose. Pažymėta, kad 2013 m. balandžio 11 d. vykusio eilinio patikrinimo metu antstolis informavo, jog rengia dokumentus reikalingus patalpų paskirties pakeitimui, todėl 2013 m. balandžio 17 d. patikrinimo akte antstoliui buvo nurodyta apie patalpų paskirties pakeitimą informuoti Teisingumo ministeriją, tačiau patalpų paskirtis nepakeista ir informacija šiuo klausimu nepateikta, todėl padaryta išvada, jog antstolio kontoros ir kontoros skyriaus (duomenys neskelbtini) patalpos neatitinka reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai ir antstolis nesiima realių veiksmų patalpų paskirčiai pakeisti. Garbės teismo sprendime padaryta išvada, kad antstolio patalpų paskirties pakeitimo procedūros neatlikimas yra tęstinis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-475 „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai ir darbo laikui patvirtinimo“ pakeitimo 6 punkto nuostatos, jog antstolio (antstolių) kontora (skyrius) gali būti kuriama tik administracinės paskirties patalpose, nevykdymas.
27. Apeliantas nurodo, kad kontoros steigimo metu (2003 m.) ir kontoros skyriaus (duomenys neskelbtini) steigimo metu (2004 m.) galiojusiame reglamentavime nebuvo nustatyti reikalavimai antstolio (antstolių) kontorų ir jo skyrių patalpų paskirčiai. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) įkuriama tik administracinės, paslaugų ar kitos paskirties negyvenamosiose patalpose. Reikalavimas antstolio (antstolių) kontorą kurti administracinės paskirties patalpose buvo įtvirtintas 2006 m. gruodžio 27 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-475 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 254 „Dėl Reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“ pakeitimo“, todėl tokie reikalavimai turi būti taikomi naujai kuriamoms antstolio (antstolių) kontoroms. Be to teismo nurodytoje 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcijoje netgi nebuvo 13.1 punkto.
28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-475 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 254 „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3 punkte išdėstyta nauja 6 punkto redakcija, pagal kurią antstolio (antstolių) kontoros patalpos turi būti lengvai pasiekiamos interesantams. Antstolio (antstolių) kontora (skyrius) gali būti kuriama tik administracinės paskirties patalpose. Antstolio (antstolių) kontora (skyrius) turi būti įkurta pastato pirmame ar antrame aukšte, išskyrus atvejus, kai pastate yra liftas, kuri įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d. (įsakymo 3 punktas).
29. Apeliantas teisus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2002 rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 254 patvirtintoje redakcijoje, kurios nepakeisti punktai yra galiojantys, 13.1 punkte nurodyta, jog antstolio (antstolių) kontora (kontoros skyrius) įkuriama tik administracinės, paslaugų ar kitos paskirties negyvenamosiose patalpose. Toks reglamentavimas (13.1 punktas) atsirado tik Teisingumo ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1R-293 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 254 „Dėl reikalavimų antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitus reikalavimus antstolio (antstolių) darbo vietai bei darbo laikui ir juos išdėsčius nauja redakcija. Tačiau toks teisės taikymo netikslumas nekeičia pažeidimo esmės, nes kaip nustatyta byloje pakeisti patalpų paskirtį ir apie tai informuoti Teisingumo ministeriją apeliantas buvo įpareigotas po 2013 m. vykusio jo veiklos eilinio patikrinimo. Aplinkybės, kad siekia įgyvendinti reikalavimus ir pakeisti patalpų paskirtį, apeliantas nepagrindžia jokiais įrodymais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstoliui tęsiant veiklą antstolio kontoros patalpos turi atitikti ir pasikeitusius teisės aktų reikalavimus.
Dėl vykdomųjų bylų formavimo, dokumentų laikymo
30. Bylos duomenimis, patikrinimo metu patikrinus atsitiktine tvarka parinktas ieškovo vykdytas vykdomąsias bylas nustatyta, kad vykdomosiose bylose nėra procesinių dokumentų, parengtų antstolių informacinėje sistemoje, vykdomosiose bylose yra tik lydraščiai, su kuriais procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresatams. Į antstolių informacinę sistemą antstolis neįkelia procesinių dokumentų, parengtų ne šioje sistemoje, todėl nėra formuojamos nei išsamios ir pilnos popierinės vykdomosios bylos, nei elektroninės vykdomosios bylos Antstolių informacinėje sistemoje, kas patikrinimo metu neleido nuosekliai ir visapusiškai įvertinti, kada ir kokius veiksmus atliko antstolis vykdomosiose bylose. Patikrinimo išvadose antstoliui nurodyta užtikrinti, kad bent vienu iš galimų būdų (Antstolių informacinėje sistemoje – elektroninė arba antstolio kontoroje (skyriuje) popierinė) būtų formuojama vientisa ir nuosekli vykdomoji byla, kurioje būtų visi su ta vykdomąja byla gauti ir parengti dokumentai. Garbės teismas sprendė, jog nustatyti pažeidimai patvirtina, kad antstolis A. B. nesilaikė Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 papunktyje numatytų reikalavimų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šiame papunktyje reglamentuoto reikalavimo, pagal kurį vienos vykdomosios bylos skaidymas negalimas, pažeidimo apeliantas nurodo, kad aplinkybė, jog dalis dokumentų yra laikomi kitoje sistemoje, nesudaro jokių kliūčių nei vykdymo proceso dalyviams, nei patikrinimą atliekantiems asmenims susipažinti su visais vykdomosios bylos dokumentais; patikrinimo metu su jais buvo susipažinta ir nebuvo pažymėta, jog tam tikrų vykdomosios bylos dokumentų apskritai nėra – kas būtų laikoma nurodyto papunkčio pažeidimu; be to pačioje normos formuluotėje nėra uždrausta tos pačios bylos vesti ir popierine, ir elektronine forma, tiesiog visi tos bylos dokumentai privalo būti būtent toje vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentus paneigia nustatytas teisinis reglamentavimas.
31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-140 „Dėl antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 papunktyje nurodyta, jog visi su konkrečia vykdomąja byla susiję dokumentai dedami į tą vykdomąją bylą. Jeigu dokumentas susijęs su keliomis vykdomosiomis bylomis, kuriose vykdomas išieškojimas iš skirtingų skolininkų, dokumento kopijos dedamos į kiekvieną vykdomąją bylą. Jeigu dokumentas susijęs su keliomis vykdomosiomis bylomis, kuriose vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko, dokumentas dedamas į vieną iš vykdomųjų bylų. Jeigu baigiasi šios vykdomosios bylos saugojimo terminas, dokumentas perdedamas į kitą vykdomąją bylą, kol nesibaigs visų vykdomųjų bylų, su kuriomis susijęs dokumentas, saugojimo terminas. Šių Taisyklių 22 punkte nurodyta, jog bylos lapai numeruojami pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus bendruosius dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos, taip pat 22.1, 22.2. 22.3 punktų reikalavimus.
32. Taip pat vykdomųjų bylų vedimo forma reglamentuota ir Antstolių įstatymo 43¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai dokumentai. Rašytiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę vykdomąją bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo antstolio kontoroje. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo. Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, antstolis priima motyvuotą patvarkymą saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymi elektroninėje vykdomojoje byloje.
33. Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl antstolio padarytų Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių 19.8 punkto nuostatų pažeidimų.
Dėl kitų pažeidimų ir apeliacinio skundo argumentų
34. Kaip minėta, pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį antstolio drausminės atsakomybės pagrindas – Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai, taip pat teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 punkte nustatyta, jog priimdamas sprendimą, garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.
35. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, ginčijamą Garbės teismo sprendimą, sprendė, jog 2018 m. kovo 1 d. atlikus antstolio A. B. eilinį vertinimą nustatyti pažeidimai yra susiję su antstolio veiksmais ar neveikimu. Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog antstolio elgesys neatitiko Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, Antstolių profesinės etikos kodekso 8, 12 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, pagarbiu elgesiu ir bendradarbiavimu, ir turėjo teisę taikyti antstoliui drausminę atsakomybę. Antstolio argumentai, jog padaryti pažeidimai nesukėlė realios žalos ir yra mažareikšmiai, nepaneigia sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.
36. Apeliantas nurodo, kad padaryti pažeidimai nebuvo esminiai, nebuvo padaryti tyčia, nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl nesudarė pagrindo drausminės atsakomybės taikymui.
37. Antstolių įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi, kaip matyti, antstolio veikla turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, o aplinkybė, kad nesukeltos tiesioginės neigiamos pasekmės skolininkams ar išieškotojams nepaneigia padarytų pažeidimų.
38. Pasisakydamas dėl paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo, apeliantas nepagrįstai lygina jam iškeltos drausmės bylos faktines aplinkybes su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-749/2014, nustatytomis aplinkybėmis; vadovaujantis apelianto logika analogiška drausminė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius panašias aplinkybes. Tačiau kiekvienos bylos aplinkybės yra nagrinėjamos individualiai ir Garbės teismo sprendimas priimamas pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes susiformavusį įsitikinimą. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo trečiasis asmuo, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog pagal padarytų pažeidimų mastą ir sunkumą apeliantui buvo skirta švelniausia nuobauda, o ne apskritai Antstolių įstatyme numatyta galima švelniausia drausminė nuobauda. Todėl šiuo aspektu apelianto argumentai nėra pagrįsti.
39. Nors apeliantas tiesiogiai nenurodo, tačiau apeliacinio skundo turinys leidžia suprasti, kad jis kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumą nagrinėjamoje byloje ir nepakankamą sprendimo pagrindimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodomais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apelianto drausminės atsakomybės sąlygų (ne)egzistavimą, teismo nebuvo įvertinti.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.