- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-749/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00704-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3946-661/2013 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas antstolis R. V. ieškiniu prašė panaikinti Antstolių garbės teismo 2013-02-22 sprendimą, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.
Nurodė, kad nesutinka su ginčijamu Antstolių garbės teismo 2013-02-22 sprendimu, kadangi drausmės byla buvo iškelta tuo metu, kai antstolis buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, o tai laikytina akivaizdžiu įstatymo pažeidimu (Antstolių įstatymo 13 str. 2 d.). Ieškovas 2011-06-17 pateikė Teisingumo ministrui prašymą paskirti nuo 2011-06-20 jo atstovu antstolį N. A., nes ieškovas nuo 2011-06-20 išeina į vaiko priežiūros atostogas. Nuo 2011-06-20 ieškovas išėjo vaiko priežiūros atostogų ir antstolio funkcijų neatliko. Atsakovas apie tai buvo informuotas 2011-06-17 raštu SD-5593. Teisingumo ministras 2011-07-14 įsakymu Nr. 8P-33 paskyrė ieškovo atstovu vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu antstolį N. A.. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2011-07-14 nutarimu Nr. 259 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ (toliau tekste - Nutarimas) iškėlė ieškovui drausmės bylą. Jo nuomone, atsakovas netinkamai aiškina įstatymą, kad ieškovas pradėjo atostogauti ne nuo 2011-06-20, bet nuo 2011-07-15, kai Teisingumo ministro 2011-07-14 įsakymu buvo paskirtas ieškovo atstovas, kadangi Antstolių įstatymas (34 str. 1 d.) tik numato pareigą antstoliui, negalinčiam atlikti savo funkcijų, ne vėliau kaip antrą veiklos nevykdymo darbo dieną arba iš anksto tinkamu laiku pranešti apie tai Teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Be to, įstatymas antstolio atstovavimo ar pavadavimo pradžios visiškai nesieja su atstovo ar pavaduojančio antstolio paskyrimu.
Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 14 punkte yra nustatyta, kad antstolio (antstolio padėjėjo) drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 45 dienas nuo jos iškėlimo dienos, išskyrus Antstolių įstatyme nustatytas išimtis. Drausmės byla buvo iškelta 2011-07-14, o sustabdyta dėl ieškovo atostogų tik 2012-06-29, tai reiškia, jog ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant nustatytą terminą, todėl yra neteisėtas.
Be to, sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir dėl to, kad drausmės byla per 45 dienų terminą nebuvo išnagrinėta ir 2012-06-08 atnaujinus bylos nagrinėjimą, nes 2012-06-29 priimto bylos nagrinėjimo atidėjimo negalima vertinti kaip Antstolių įstatyme nustatytos išimties, kliudančios nagrinėti drausmės bylą - įstatymas tokios aplinkybės nenumato.
Ieškovo manymu, drausmės byla Nutarimu buvo pradėta ir sprendimas buvo priimtas ne dėl ieškovo, bet dėl kito asmens - antstolio padėjėjos J. B. - padaryto galimo teisės pažeidimo, o drausminė nuobauda ieškovui skirta nesant jo kaltės.
Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Garbės teismas, nes Garbės teismo pirmininkė, esant pagrįstam įtarimui dėl jos galimo šališkumo ir neobjektyvumo, nenusišalino nuo šios drausmės bylos nagrinėjimo. Garbės teismo pirmininkė antstolė S. V. Teisingumo ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 8P-6 nuo 2012-03-03 iki 2012-06-07 buvo paskirta ieškovo atstovu. Be to, būdama ieškovo atstove Garbės teismo pirmininkė antstolė S. V. savo vardu priiminėjo patvarkymus skolininko A. K. vykdomojoje byloje Nr. 0147/10/03377, t. y. ji buvo susipažinusi su vykdomosios bylos Nr. 0147/10/03377 medžiaga ir žinojo visas aplinkybes, susijusias su ieškovo bei antstolio padėjėjos J. B. veiksmais šioje byloje, tuo iš anksto užkertant kelią ieškovui gintis nuo jam iškeltos drausminės bylos bei joje suformuluotų kaltinimų drausmės pažeidimu.
Skiriant nuobaudą buvo pažeista ieškovo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą ir dėl to, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas asmenų (Garbės teismo pirmininkės antstolės S. V. ir nario V. M.), kurie patys padarė analogiškus teisės pažeidimus, tačiau jiems dėl šių veikų nebuvo taikomos jokios drausminės atsakomybės poveikio priemonės.
Sprendime neteisėtais veiksmais buvo įvardyti galimi ieškovo veiksmai, dėl kurių jis neturėjo galimybės pasiaiškinti ir dėl kurių Nutarimu drausmės byla nebuvo iškelta. Kaip faktinis galimo teisės pažeidimo pagrindas buvo nurodytos 2 konkrečios aplinkybės: a) kad ieškovas, turėdamas duomenų, jog iš skolininko A. K. išieškota daugiau lėšų negu reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir nuo 2010-10-05 iki 2010-11-02 galbūt vilkindamas piniginių lėšų grąžinimą, taip galbūt apribodamas A. K. teisę disponuoti piniginėmis lėšomis bei b) neišsiųsdamas skolininkui patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nuorašų, pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, Etikos kodekso 4 punkte įtvirtintas pareigas.
Sprendimas yra neteisėtas ir dėl to, jog ieškovo veiksmuose ne tik nebuvo kaltės, dėl Nutarime nurodytų jo padėjėjos veiksmų, bet ir dėl to, jog nurodyti veiksmai vykdomojoje byloje buvo įprasti ir teisėti, pagrįsti iki tol suformuota teismine praktika.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas drausmės bylą ieškovui antstoliui R. V. iškėlė 2011-07-14 nutarimu Nr. 259. Teisingumo ministro įsakymas dėl atstovo paskyrimo atsakovo atostogų metu buvo priimtas 2011-07-14, atstovas paskirtas atsakovo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2011-07-15 iki 2012-06-07 imtinai. Atsižvelgiant į tai, drausmės bylos iškėlimo 2011-07-14 metu ieškovas privalėjo atlikti antstolio funkcijas. Būtent Teisingumo ministro įsakyme dėl antstolio atstovo paskyrimo nurodyta 2011-07-15 data ir laikytina antstolio atostogų pradžios data.
Šalies argumentai
Nors, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, antstolio padėjėjas iš dalies yra savarankiškas procesinius veiksmus atliekantis subjektas, tačiau Antstolių įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numato, kad antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą. Kadangi atlikdamas jam pavestas funkcijas antstolis ne tik atlieka procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, bet ir užtikrina, kad šiuos veiksmus tinkamai ir pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus atliktų ir jo padėjėjai, tokiu būdu antstolis užtikrina tinkamą jo kontoros darbo organizavimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolio padėjėjo savarankiškumas atlikti procesinius veiksmus yra absoliutus. Kauno apygardos teismo 2011-05-23 atskirąja nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1177-343/2011, kurios pagrindu iškelta drausmės byla antstoliui R. V., Lietuvos antstolių rūmai informuoti, būtent, apie antstolio R. V., o ne jo padėjėjos J. B. padarytus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie įvertinti kaip sistemingi ir piktybiški.
Ieškovo pateiktas antstolės S. V. patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo buvo priimtas 2012-02-09. Antstolė S. V. antstolio R. V. atstove buvo paskirta Teisingumo ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 8P-6. Tuo tarpu veiksmai, dėl kurių Kauno apygardos teismas priėmė atskirąją nutartį ir dėl kurių antstoliui R. V. buvo iškelta drausmės byla, buvo atlikti 2010 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais, t. y. iki antstolės S. V. paskyrimo ieškovo atstove. Be to, kaip nurodoma ieškovo pateiktame Teisingumo ministro 2012-02-03 įsakyme Nr. 8P-6, atstovavimo santykiai baigėsi 2012-06-07. Kadangi veiksmai, dėl kurių iškelta drausmės byla ir paskirta drausminė nuobauda, buvo atlikti iki Teisingumo ministro įsakymu nustatyto atstovavimo pradžios, o drausmės bylos nagrinėjimo metu šie santykiai jau buvo pasibaigę, nėra pagrindo teigti, jog Antstolių garbės teismo pirmininkė S. V. privalėjo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo, o antstoliui R. V. iškeltą drausmės bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Antstolių garbės teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2011-05-23 atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1177-343/2011 nurodoma, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėjų kolegija nustatė sisteminius ir piktybiškus antstolio R. V. vykdant vykdomąją bylą Nr. 0147/10/03377 padarytus pažeidimus, kurie, atsižvelgiant į antstolio poziciją nagrinėjant bylą dėl jo veiksmų, yra įprasti jo praktikoje. Teismas antstolio R. V. veiksmus įvertino kaip nesuderinamus su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiančiais Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą aktyviai padėti vykdymo proceso dalyviams, akivaizdžiai sąlygotais antstolio piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis, suinteresuotumo gauti daugiau vykdymo išlaidų. Taigi, teismas ne tik konstatavo, kad antstolis R. V. pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir nustatė, kad tokie pažeidimai buvo daromi sistemiškai ir piktybiškai, piktnaudžiaujant antstoliui suteiktomis teisėmis. Ieškovo minimuose teismų sprendimuose dėl antstolių S. V. ir V. M. veiksmų nebuvo konstatuotas pažeidimų sistemiškumas ir/ar piktybiškumas, nė vieno iš paminėtų antstolių atžvilgiu nebuvo priimta atskiroji nutartis ar nutartis, kuria apie nustatytus pažeidimus informuojami Lietuvos antstolių rūmai. Atsižvelgiant j tai, darytina išvada, kad nebuvo aplinkinių, trukdančių nagrinėjant ieškovui iškeltą drausmės bylą ir teisingai bei objektyviai vertinti ieškovo padarytų pažeidimų. Dėl to nebuvo pagrindo nusišalinti šiems Antstolių garbės teismo nariams.
Drausminė nuobauda – papeikimas buvo skirta įvertinus tai, kad ieškovui per visą jo veiklos laikotarpį buvo iškeltos septynios drausmės bylos, keturiose iš jų buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Ieškovas teisingai nurodo, kad drausmės bylos Nr. 80/11 nagrinėjimo metu antstolis neturėjo nė vienos galiojančios drausminės nuobaudos. Tačiau parenkant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta ne tik į per antstolio R. V. veiklos periodą pastarajam iškeltų ir išnagrinėtų drausmės bylų kiekį, bet ir į Kauno apygardos teismo 2011-05-23 atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1177-343/2011 nustatytus pažeidimus, jų sistemiškumą ir piktybiškumą. Todėl teismui pripažinus, kad Antstolių garbės teismas, parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį, negalėjo vertinti iškeltų ir išnagrinėtų drausmės bylų bei nebegaliojančių drausminių nuobaudų, drausminė nuobauda negalėtų būti keičiama į švelnesnę dėl padaryto pažeidimo pobūdžio bei jo padarymo aplinkybių.
Sprendžiant antstolio R. V. drausminės atsakomybės klausimą Lietuvos antstolių rūmų 2011-05-30 raštu Nr. A-8388-9579 kreipėsi į šį antstolį ir nurodė pateikti paaiškinimus. Antstolis į šį paklausimą atsakė 2011-06-17 raštu Nr. SD- 5595, kuriame be kitų aplinkybių nurodė, kad išsamius paaiškinimus ir papildomus dokumentus pateiks po to, kai skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjęs teismas grąžins antstoliui vykdomąją bylą. Iki nutarimo dėl drausmės bylos iškėlimo 2011-07-14 antstolis papildomų paaiškinimų nepateikė. Antstolis, būdamas tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą drausminės atsakomybės svarstymo procedūrą, privalo ne tik pateikti reikalaujamus atsakymus per nustatytus terminus, bet ir pateikti kitą informaciją, kuri, jo manymu, turi įtakos sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo. Tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad vykdomosios bylos jo kontorai būtų grąžintos kuo įmanoma skubiau, nedėjo jokių pastangų kuo manoma skubiau pateikti išsamų paaiškinimą Lietuvos antstolių rūmams.
Antstolių garbės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ir Kauno apygardos teismo 2011-05-23 atskirojoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1177-343/2011 nustatytus pažeidimus, ir Lietuvos antstolių rūmų 2011 m. liepos 4 d. nutarime dėl drausmės bylos iškėlimo nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procedūros nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvykdytos. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas drausmės bylą ieškovui antstoliui R. V. iškėlė 2011-07-14 nutarimu Nr. 259. Teisingumo ministro įsakymas dėl atstovo paskyrimo atsakovo atostogų metu buvo priimtas 2011-07-14, atstovas paskirtas atsakovo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2011-07-15 iki 2012-06-07 imtinai. Todėl teismas padarė išvadą, drausmės bylos iškėlimo 2011-07-14 metu ieškovas privalėjo atlikti antstolio funkcijas. Ieškovo teiginį, kad antstolio atostogų laikotarpio pradžia laikytina antstolio pranešime dėl negalėjimo atlikti funkcijų nurodyta data, pripažino nepagrįstu, nes antstolio veikla apima teisės aktais jam pavestų funkcijų vykdymą ir procesinių veiksmų atlikimą, antstolio kontoros administravimo veiksmus. Taigi tik Teisingumo ministrui Antstolių įstatymo nustatyta tvarka priėmus įsakymą ir paskyrus antstolio atstovą ar pavaduojantį antstolį bei nurodžius atstovavimo ar pavadavimo terminą, atstovaujantis ar pavaduojantis antstolis įgyja teisę atlikti procesinius veiksmus atstovaujamo ar pavaduojamo antstolio vykdomosiose bylose, perima antstolio kontoros darbo organizavimą, darbdavio funkcijas ir kt. Iki tokio įsakymo priėmimo visus nurodytus veiksmus atlieka pats antstolis. Teismas konstatavo, jog drausminė byla ieškovui buvo iškelta ne atostogų metu. Papildomai teismas pažymėjo, kad nutarimas Nr. 259 savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu iškelta drausmės byla, turi būti vertinamos Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą.
Teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai dėl drausmės bylos išnagrinėjimo termino, nustatyto Taisyklių 14 punkte, pažeidimo.
Teismas, nesutikdamas su ieškovu, kad drausminė nuobauda paskirta nesant jo kaltės, kad pažeidimą galėjo padaryti jo padėjėja J. B., pažymėjo, kad ieškovas savo, kaip antstolio veikloje, neužtikrino tinkamo savo padėjėjos bei kontoros darbo, todėl jam pagrįstai buvo iškelta drausmės byla ir konstatuoti atitinkami pažeidimai.
Teismas konstatavo, kad drausmės byla išnagrinėta teisėtos sudėties Antstolių garbės teismo, kadangi veiksmai, dėl kurių iškelta drausmės byla ir paskirta drausminė nuobauda, buvo atlikti iki Teisingumo ministro įsakymu nustatyto atstovavimo pradžios, o drausmės bylos nagrinėjimo metu šie santykiai jau buvo pasibaigę, todėl nesutikdamas su ieškovu, pažymėjo, kad Antstolių garbės teismo pirmininkei S. V. nebuvo pagrindo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo.
Taip pat teismas laikė, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.
Teismo vertinimu, drausminė nuobauda buvo parinkta tinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė dorovinio principingumo principą, įvertinant padarytus pažeidimus, jų sistemiškumą ir šiurkštumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad neva ieškovas drausmės bylos iškėlimo dieną, t. y. 2011-07-14, privalėjo atlikti antstolio funkcijas, kadangi drausmės byla buvo iškelta ieškovo atostogų metu, kai jis neatlikinėjo savo funkcijų, todėl tai laikytina akivaizdžiu Antstolių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad nors ir drausmės bylos iškėlimas sukelia ieškovui teisines pasekmes, tačiau jos yra procedūrinio, bet ne materialaus pobūdžio, todėl bylos iškėlimo taisyklių pažeidimas neva nesukeltų ieškovui materialinių teisių pažeidimo. Pasak jo, drausmės bylos iškėlimo momentas yra esminis ir svarbus drausmės bylos nagrinėjimo procese, nes priešingu atveju ieškovas negalėtų efektyviai apginti savo teisių. Pats atsakovas drausminės bylos iškėlimo faktą antstolio atostogų, ligos ir laikino nedarbingumo metu vertina kaip pagrindą nutraukti drausmės bylą atsakovo Garbės teismo 2013-02-22 sprendime drausmės byloje Nr. 90/12, iškeltoje ieškovui.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo pažeistas Taisyklių 14 punktas, numatantis drausmės bylos nagrinėjimo terminą, kadangi drausmės byla nebuvo išnagrinėta per 45 dienas, nes 2012-06-29 priimto bylos nagrinėjimo atidėjimo negalima buvo vertinti kaip Antstolių įstatyme nustatytos išimties, kliudančios nagrinėti drausmės bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo padaryta išvada, kad neva antstolio padėjėjo procesinis savarankiškumas nėra absoliutus ir dėl to už antstolio padėjėjo darbus konkrečiu ieškovo atveju turi būti atsakingas pats ieškovas, nepagrįsta, kadangi ieškovui drausmės byla buvo iškelta ir jam skirta drausminė nuobauda ne todėl, kad jis neprižiūrėjo savo padėjėjos veiklos, bet už konkrečias veikas – dėl to, kad neva nedelsdamas neatšaukė 2010-10-05 patvarkymų bankams dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio sąskaitas ir neišsiuntė skolininkui trijų 2010-10-05 patvarkymų. Nei Kauno apygardos teismo nutartyje, nei drausmės bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl antstolio atsakomybės už jo padėjėjos veiksmus. Taigi drausminė nuobauda buvo skirta nekaltam asmeniui – ieškovui.
Apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad drausmės byla išnagrinėta teisėtos sudėties teismo. Pats ieškovo atstovavimo faktas, remiantis įstatymų analogija, buvo pagrindas nusišalinti Antstolių garbės teismo pirmininkei S. V..
Skiriant nuobaudą buvo pažeista ieškovo teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, todėl ginčijamas sprendimas turėjo būti panaikintas.
Teismas sutiko sprendime su ieškovu, kad atsakovas nenurodė, kokios ir kada buvo paskirtos nuobaudos ieškovui ir kokios yra galiojančios, nors atsakovas privalėjo tai padaryti skirdamas nuobaudą, tačiau konstatavo, jog drausminė nuobauda – papeikimas – skirta pagrįstai. Apelianto vertinimu, nedidelis pažeidimo mastas (tik du antstolio padėjėjos J. B. galbūt padaryti pažeidimai) negalėjo būti pripažintas sistemingu ir šiurkščiu. Be to, Kauno apygardos teismo 2011-05-23 nutartis, kuria buvo kreiptasi dėl ieškovo veiklos įvertinimo, nebuvo procesinis teismo sprendimas, t. y. kuris tiesiogiai sukeltų ieškovui teisines pasekmes, ji neturėjo prejudicinės galios, t. y. tiek atsakovo Garbės teismas, tiek pirmosios instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2011-05-23 nutartyje nurodytas aplinkybes turėjo vertinti iš naujo, tačiau tai nebuvo daroma. Todėl buvo priimtas nepagrįstas ginčijamas Sprendimas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime nepasisakė dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. dėl to, kad Sprendime neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teisę apsiginti nuo jam pareikštų kaltinimų dėl drausmės pažeidimo, buvo vertinamos ir Nutarime nenurodytos galbūt ieškovo padarytos veikos, t. y. veikimas (neveikimas), dėl kurių Nutarimu nebuvo iškelta drausmės byla.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes ir teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino ieškovo argumentus dėl drausmės bylos iškėlimo jo atostogų laikotarpiu kaip nepagrįstus. Teisingumo ministro įsakymas dėl antstolio atstovo ar pavaduojančio antstolio paskyrimo laikotarpiui, per kurį atstovaujamas ar pavaduojamas antstolis nevykdo antstolio funkcijų, yra dokumentas, sukuriantis atitinkamus teisinius santykius ir teisines pasekmes, iš esmės tapačias darbdavio įsakymui dėl atostogų suteikimo.
Nurodo, kad apelianto nurodoma drausmės byla Nr. 90/12 nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamu atveju, nes nagrinėjant šią bylą buvo nustatytos kitokios aplinkybės negu drausmės byloje, dėl kurios kilęs ginčas, t. y. nurodytoje byloje drausmės byla buvo iškelta antstoliui esant atostogose jau 9 mėnesius, o šiuo atveju ieškovo atstovas paskirtas jo vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2011-07-15 iki 2012-06-07, o drausmės byla iškelta 2011-07-14 (t. y. iki antstolio atostogų pradžios). Be to, dar 2011-05-30 raštu Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į antstolį, kad šis pateiktų paaiškinimus, o antstolis 2011-06-17 raštu nurodė, kad išsamius paaiškinimus pateiktų po to, kai skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas grąžins vykdomąją bylą, tačiau tokių paaiškinimų jis nepateikė ir nedėjo tokių pastangų. Taigi apeliantas buvo tinkamai informuotas apie inicijuotą drausminės atsakomybės procedūrą, jam nebuvo užkirstas kelias tinkamai pasiruošti drausmės bylos nagrinėjimui, joje dalyvauti ir gintis Antstolių garbės teismo posėdžiuose.
Nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir tokį prašymą pateikęs ieškovas, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus jis išsamiai išdėstė paduotame apeliaciniame skunde, todėl prašymas netenkintinas (CPK 322 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Antstolių rūmų prezidiumas 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 259 antstoliui R. V., dirbančiam antstolio R. V. kontoroje, iškėlė drausmės bylą už Antstolių įstatymo 3 straipsnio ir Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto pažeidimus pagal 2011-05-26 Lietuvos antstolių rūmuose gautą Kauno apygardos teismo 2011-05-23 atskirosios nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-177-343/2011 nuorašą (b. l. 11-14). Šioje atskirojoje nutartyje teismas nutarė apie teismo nustatytus antstolio R. V. daromus grubius įstatymų pažeidimus informuoti Lietuvos antstolių rūmus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Antstolių garbės teismo 2011-08-05 sprendimu antstolio R. V. drausmės bylos Nr. 80/11 nagrinėjimas buvo sustabdytas, kadangi šis antstolis nuo 2011-07-15 iki 2012-06-07 buvo vaiko priežiūros atostogose (b. l. 59), o 2012-06-08 sprendimu Nr. 80/11 šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 60). 2012-06-29 drausmės bylos nagrinėjimas atidėtas iki bus išnagrinėtas antstolio ieškinys dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2011-07-14 nutarimo Nr. 259, taip pat antstolis buvo įpareigotas informuoti Antstolių garbės teismą apie priimtą galutinį teismo sprendimą, tačiau to nepadarė (b. l. 61). 2013-01-31 drausmės bylos nagrinėjimas atnaujintas (b. l. 62, 63).
Lietuvos antstolių rūmų Garbės teismas 2013-02-22 priėmė sprendimą Nr. 80/11 skirti antstoliui R. V. drausminę nuobaudą – papeikimą.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar drausmės byla antstoliui R. V. išnagrinėta nepažeidžiant drausmės bylos nagrinėjimo tvarkos, ar antstoliui pagrįstai skirta drausminė nuobauda.
Dėl drausmės bylos iškėlimo momento
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad iškeliant drausmės bylą antstoliui R. V., nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi būtent įsakymo priėmimas sudaro pagrindą pripažinti, kad būtent nuo šio momento antstolis neatlieka savo funkcijų, bet ne nuo tada, kai pateikė pranešimą Teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į specifinį antstolio kaip valstybės įgalioto asmens statusą, o būtent, kad antstoliui valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), o tai reiškia, kad antstolis privalo užtikrinti tokių savo funkcijų vykdymo nepertraukiamumą, todėl darytina išvada, kad tik paskyrus atstovą ar pavaduojantį antstolį, jis gali nebevykdyti jam įstatymo pavestų funkcijų, o iki tol – būtent antstolis yra už tai atsakingas.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad antstolis įsakymo dėl drausmės bylos jam iškėlimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, todėl pripažintina, kad jis sutiko su jo priėmimu nustatytu laiku. Visgi svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atstovavimo ar pavadavimo, tai turi būti atliekama kiek įmanoma per protingus terminus, nes priešingu atveju laiko neapibrėžtumas gali pažeisti asmenų teises ir teisėtus interesus.
Dėl Antstolių garbės teismo neteisėtos sudėties
Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad atsižvelgiant į tai, jog šios bylos nagrinėjimo metu atstovavimo santykiai, sieję ieškovą ir S. V. – Antstolių garbės teismo pirmininkę, buvo pasibaigę, drausmės byla buvo išnagrinėta teisėtos sudėties Antstolių garbės teismo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta ir tai turėjo įtakos teisingo teismo sprendimo priėmimui.
Pažymėtina, kad pagal Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295, 3 punktą Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas, vadovaujasi nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad Antstolių garbės teismo pirmininkas ar kitas narys, jei jį su antstoliu (antstolio padėjėju), kuriam iškelta drausmės byla, sieja artimi giminystės, šeimos ar svainystės ryšiai (antstolio (antstolio padėjėjo) tėvai, broliai ar seserys ir jų vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, jų sutuoktiniai, ir jų vaikai, taip pat sutuoktinių tėvai, broliai, seserys ar vaikai), ar yra kitų aplinkybių, kurios gali kelti abejonių jo nešališkumu, privalo nusišalinti nuo drausmės bylos nagrinėjimo. Nenusišalinęs nuo drausmės bylos nagrinėjimo Antstolių garbės teismo narys gali būti nušalintas Antstolių garbės teismo narių sprendimu.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstoliui R. V. pareiškus nušalinimą Antstolių garbės teismo pirmininkei S. V. tuo pagrindu, kad ši antstolė, būdama paskirta antstolio R. V. atstove nuo 2012-02-03 iki 2012-06-07, savo vardu priiminėjo patvarkymus skolininko A. K. vykdomojoje byloje, todėl buvo susipažinusi su vykdomosios bylos medžiaga ir žinojo visas aplinkybes, susijusias su ieškovo bei jo padėjėjos veiksmais, tuo iš anksto užkirsdama kelią ieškovui gintis nuo jam pareikštų kaltinimų drausmės byloje, šis prašymas buvo netenkintas, pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė taip pat nesudarė pagrindo pripažinti, kad Antstolių garbės teismas išnagrinėjo antstolio R. V. drausmės bylą šališkai ir dėl to – neteisėtos sudėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad antstolė S. V. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo 2012-02-09, o veiksmai, dėl kurių Kauno apygardos teismas priėmė atskirąją nutartį ir dėl kurių antstoliui R. V. buvo iškelta drausmės byla, buvo atlikti 2010 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, t. y. iki antstolės S. V. paskyrimo antstolio R. V. atstove, o drausmės bylos nagrinėjimo metu atstovavimo santykiai jau buvo pasibaigę (nuo 2012-06-07), šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip galinčios kelti abejonių antstolės S. V. nešališkumu nagrinėjant antstolio R. V. drausmės bylą ir tuo pačiu pakankamos pripažinti, kad Antstolių garbės teismo pirmininkė turi nusišalinti nuo antstolio R. V. drausmės bylos nagrinėjimo būtent dėl paties atstovavimo fakto, siekiant užtikrinti ne tik nacionaliniu lygmeniu įtvirtintą asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nagrinėjant drausmės bylą, bet ir tarptautiniu lygmeniu išdėstytus drausmės bylų nagrinėjimo principus ir taisykles (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija).
Kiti apelianto dėstomi argumentai dėl antstolių S. V. ir V. M. pažeidimų sistemiškumo ar piktybiškumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Dėl drausminės atsakomybės sąlygų nustatymo
Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas antstoliui drausminė atsakomybė gali būti taikoma už Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą ir kitus pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų proceso teisės normų pažeidimai. Kaip matyti iš Antstolių garbės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo, antstoliui drausminė nuobauda – papeikimas – buvo paskirta už Antstolių įstatymo 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto pažeidimus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas numato, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą antstolio R. V. drausmės byloje, iš esmės vadovavosi Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1177-343/2011, kurioje konstatuoti sistemiški ir piktybiški antstolio padaryti pažeidimai vykdant vykdomąją bylą Nr. 0147/10/03377, susiję su išieškotos sumos, viršijančios išieškotiną sumą ir apskaičiuotas vykdymo išlaidas, pavėluotu grąžinimu (CPK 689 str. 3 d.), kitais pažeidimais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295, 28 punktu, reglamentuojančiu garbės teismo sprendimo turinį, įžanginėje dalyje nurodoma: garbės teismo pavadinimas, posėdyje dalyvavę garbės teismo nariai, sekretorius, bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla išnagrinėta, vardas, pavardė, antstolio (antstolių) kontoros, kurioje jis dirba, pavadinimas, drausmės bylą iškėlęs subjektas, drausmės bylos iškėlimo data, kiti posėdyje dalyvavę asmenys, aprašomojoje dalyje nurodomos posėdyje ištirtos ir nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ir paneigiančios antstolio (antstolio padėjėjo) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, motyvuojamojoje dalyje išdėstomi garbės teismo motyvai, kodėl nustatyti antstolio (antstolio padėjėjo) veiksmai ar neveikimas yra neteisėti, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos (nepažeistos) veiksmais ar neveikimu, rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė garbės teismo išvada. Taigi iš tokio reglamentavimo matyti, kad Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas antstolio drausmės bylą ir priimdamas sprendimą taikyti antstoliui drausminę atsakomybę, negali apsiriboti vien tik teismo konstatuotomis aplinkybėmis sprendžiant vieną iš drausminės atsakomybės sąlygų – antstolių neteisėtos veikos (veiksmų ar neveikimo) buvimą ar nebuvimą, tačiau turi išsamiai išnagrinėti ir įvertinti, ne tik tai, kokie tai veiksmai ar neveikimas, bet taip pat ir išsiaiškinti, ar tokius veiksmus (neveikimą) atliko antstolis ir ar yra šio asmens kaltė.
Pažymėtina, kad drausmės pažeidimas, už kurį gali būti taikoma drausminė nuobauda, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: tokį pažeidimą padariusio asmens konkreti neteisėta veika (veiksmai ar neveikimas), jos žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtos veikos ir jos žalingų padarinių, asmens kaltė. Pabrėžtina, kad drausminė atsakomybė yra griežtai individualaus pobūdžio ir ji taikoma, kai nustatomas asmuo, kuris dėl savo kaltės nevykdo savo pareigų arba jas atlieka netinkamai, ir kai šios aplinkybės yra įrodytos nustatytais faktais.
Nagrinėjamu atveju antstolis, nesutikdamas su drausmės bylos iškėlimu jam, nurodė, kad drausmės byla iškelta ne tam subjektui, kadangi, anot jo, patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymus panaikinti lėšų areštą pasirašė antstolio padėjėja. Atsižvelgiant į tai, kad Antstolių įstatymas numato drausminę atsakomybę ne tik antstoliui, tačiau ir antstolio padėjėjui (Antstolių įstatymo 13, 15 str.), įvertinant tai, kad Kauno apygardos teismas nagrinėjo skundą dėl antstolio procesinių veiksmų, o drausmės byla nagrinėjama dėl antstolio atliekamų pareigų ar jų nevykdymo, teisėjų kolegijos vertinimu, Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas tokią bylą ir priimdamas sprendimą, nesivadovavo visapusišku drausmės bylos aplinkybių ištyrimo principu ir neatskleidė tokios bylos esmės, o būtent: visų drausminės atsakomybės sąlygų, neišsiaiškino, ar už padarytus pažeidimus drausmine tvarka turi atsakyti antstolis ar jo padėjėja.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių drausminės atsakomybės taikymą antstoliui, netinkamo taikymo ir aiškinimo, ieškinys tenkintinas iš dalies, dėl nustatytų pažeidimų nagrinėjant drausmės bylą ir priimant sprendimą antstolio R. V. drausmės byla grąžintina Antstolių garbės teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kurio procesinis rezultatas iš esmės yra palankus ieškovui, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 247 Lt ir 1 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą abiejose instancijose (b. l. 97, 98) priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Antstolių garbės teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 80/11, kuriuo antstoliui R. V. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, ir antstolio R. V. drausmės bylą Nr. 80/11 perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos antstolių rūmų Antstolių garbės teismui.
Priteisti iš asociacijos Lietuvos antstolių rūmų, įregistruotos Juridinių asmenų registre, įmonės kodas 126198978, R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 747 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.