Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: D. G. ir P. V.), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjų vertinimu, NŽT rėmėsi neteisingu 1992 m. planavimo dokumentu, o ne 1981 m. Generaliniu planu. NŽT 1992 m. planavimo dokumente yra neteisingai sužymėtos pietinės pusės ribos: 113 sklypo – 19,47 m, 114 sklypo – 19 m, 115 sklypo – 20,48 m, viso 58,95 metrai. Nors iš tikrųjų, 1981 m. Generaliniame plane pagal plano mastelį 113 sklypo ir pareiškėjų Žemės sklypo 114, riba palei kelią yra po 20 metrų, o 115 sklypo – 19 metrų.

3. Atsakovas siūlo registruoti pareiškėjų 114 sklypo plotį 19 metrų, tokiu atveju, kaimyninio 115 sklypo plotis būtų 21 metras, nors faktiškai naudojamas bei tvora pažymėtas sklypo plotis yra 20 metrų.

4. Pagal 1981 m. Generalinį planą pareiškėjams priklauso 20 metrų sklypo pločio ribos ir pagal faktiškai naudojamą žemę, esant 20 metrų pločiui nuo pareiškėjų sklypo ribos iki pareiškėjų namo, yra lygiai 3 metrai. Ši riba yra ribojama išbetonuotos komposto duobės ir tvoros tarp sklypų 114 ir 115, todėl, jeigu būtų vadovautasi skundžiama Išvada, kuria pareiškėjams skirta 19 m plotis, tuomet būtų pakeistos jiems suteiktos sklypo ribos ir nuo rytinės sklypo ribos iki namo būtų tik 2 metrai, dėl kurių nebūtų leidžiama rekonstruoti namo be kaimynės sutikimo arba galbūt netgi tektų griauti namą ir tvorą, kurie buvo teisėtai pastatyti.

5. NŽT 2019 m. gegužės 28 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-31601 (toliau – ir Aktas), kuris tariamai yra su nustatytu pažeidimu, t. y. turima omenyje, kad neatitinka teritorijų planavimo dokumento suformuotų ribų, bet dokumente skaičiai nėra nurodyti. Susitikimo metu NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistė pasiūlė taisyti Žemės sklypo kraštinės ilgį iš 20 m į 19,5 m ir registruoti kraštinę 19,5 m, o kaimyniniam sklypui – 20,5 m. 2019 m. gegužės 29 d. NŽT išsiuntė AB „Brantas“ raštą Nr. 48SD71(4(14.48.104), po kurio gavimo matininkų įmonė, nepadarydama jokių pažeidimų, nutraukė teisėtus kadastrinius matavimus.

6. Valstybės žemės fondo rašte buvo nurodyta, kad, atliekant sklypo kadastrinius matavimus, išanalizuotas 1981 m. Generalinis planas, gauta ištraukos kopija, pagal kurią galima nustatyti linijų ilgius, kurie pagal schemą visiems sklypams (t. y. 113, 114, 115) yra vienodi.

7. Pagal skundžiamą Išvadą pareiškėjų sklypui tektų 19 metrų, 113 sklypui – 19,5 metrų, 115 sklypui – 20,5 metrų, o jiems atlikus kadastrinius matavimus pagal Išvadą būtų paliktas neapskaitytas laisvas 1 metras valstybinės žemės iš faktiškai esamų 60 metrų, todėl Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja teisės aktams, pridėtiems prie šio skundo rašytiniams įrodymams, faktiniam naudojimui, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, todėl susidaro pagrindas naikinti NŽT išvadas.

10. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Valstybės žemės fondo matininkė I. S. (toliau – ir matininkė) 2021 m. rugsėjo 9 d. paženklinusi Žemės sklypo 114 ribas vietovėje, atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, 2021 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Vilniaus rajono skyrius išnagrinėjo matininkės parengtą situacijos brėžinį (toliau – ir Brėžinys) Žemės sklypo 114 laikinajame plane M1:500 (toliau – ir Schema 1) ir nustatė, kad kadastrinių matavimų metu nustatytos minėto žemės sklypo ribos neatitinka SB „Žalesa“ išplanavimo projekte (toliau – ir Projektas) ir Schemoje 1 nurodytų linijų ilgių. Todėl įvertinęs Brėžinį, Projektą ir Schemą 1 NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. sausio 26 d. parengė Išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Projekte ir Schemoje 1 yra nurodyti prieštaringi duomenys, Žemės sklypo 114 ribos turi būti patikslintos vadovaujantis Schemoje 1 suprojektuotomis ribomis ir sprendiniais, nepažeidžiant Rugiagėlių gatvės ribų.

11. NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą, išsamiai išanalizavo Žemės sklypo 114 privatizavimo bei kitus Vilniaus rajono skyriuje turimus dokumentus ir nustatė, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šiaurinės ir rytinės linijos ilgis Brėžinyje yra trumpesnis nei nurodytas Schemoje 1, tačiau pietinės ir vakarinės linijos ilgis Brėžinyje yra ilgesnis nei nurodytas Schemoje 1. Taip pat buvo nustatyta, kad Brėžinyje nurodyto žemės sklypo 114 konfigūracija neatitinka Schemoje 1 nurodytos konfigūracijos.

13. Pareiškėjai skundžia Išvadą kaip nepagrįstą, akcentuodami ir nesutikdami būtent dėl pietinės žemės sklypo ribos ir iš esmės ginčiją vieną ribą, t.y. ribą skiriančią Žemės sklypus 114 ir 115, tačiau Išvadoje nurodyta, kad visos Žemės sklypo 114 kraštinės parengtos pagal planą neatitinka Schemos 1 sprendinių.

14. Pareiškėjų argumentas, kad patvirtinus Žemės sklype 114 pietinę ribą nebus išlaikyta 3 m riba nuo statinio iki žemės sklypo115 ribos ir pareiškėjai negalės rekonstruoti statinio be žemės sklypo 115 sutikimo, nesudaro pagrindo keisti žemės sklypo ribų. Be to, pareiškėjų žemės sklype nėra Nekilnojamojo turto registre registruoto statinio. Todėl įvertinus matininkės Aiškinamąjį raštą nustatyta ir daugiau neatitikimų, o būtent tai, kad pareiškėjams Vilniaus rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. 1233p yra skirtas ne 0,0600 ha ploto žemės sklypas, o 0,0801 ha, būtent toks, koks yra nurodytas Schemoje 1, pareiškėjai turėtų atlikti kadastrinius matavimus ne pagal Projekte suprojektuotas ribas, o pagal Schemą 1. Išvada ir Raštas yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnyje nurodytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjai 2016 m. savavališkai pakeitė faktiškai naudotas ir nusistovėjusias ribas tarp pareiškėjų Žemės sklypo 114 ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo 115. Pareiškėjai savavališkai iškirto jos žemės sklype 115 augusius dekoratyvinius spygliuočius ir fiziškai perkėlė tvorą, taip pažeisdami jai priklausančio žemės sklypo 115 ribas, kurios buvo nusistovėjusios nuo sklypų gavimo pradžios ir nustatytos / patvirtintos vadovaujantis žemės sklypų privatizavimo schemomis, pagal kurias yra naudojami žemės sklypai. Būtent dėl šios priežasties 2017 m. spalio 16 d. trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į NŽT, kad patikrintų, ar Žemės sklypo 114 savininkai nepažeidė teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų žemės sklypų ribų.

17. NŽT 2018 m. kovo 13 d. atliko jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 115 naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypas 114 naudojamas tokiu būdu, jog rytinėje sklypo pusėje pastatyta tvora užima 0,0025 ha trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 115 ploto, kas, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, objektyviai atitiko ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (savavališko žemės užėmimo) požymius. 2021 m. balandžio 22 d. NŽT atliko dar vieną žemės sklypo 115 naudojimo patikrinimą vietoje ir buvo prieita prie išvados, kad gretimas Žemės sklypas 114, užima tikrinamo žemės sklypo dalį.

II.

20. Esant esminiams faktinių duomenų neatitikimams (sklypo ribos, konfigūracija), teismas sutiko su atsakovu, kad kadastrinių matavimų patvirtinimas vadovaujantis 1981 m. Generalinio plano ribomis, kuriame Žemės sklypo 114 kraštinių ilgiai net nėra nurodyti, skiriasi sklypo konfigūracija, nėra teisinga. Vietoje kadastrinius matavimus atlikusi matininkė 2021 m. gruodžio 21 d. Aiškinamajame rašte taip pat yra nurodžiusi, kad ginčo Žemės sklypo konfigūracija neatitinka 1981 m. Generaliniame plane nurodyto brėžinio, taip pat realiai nustatyti ginčo sklypo kraštinių ilgiai neatitinka 1981 m. Generaliniame plane nurodytų kraštinių ilgio. Taigi NŽT skyrius pagrįstai Išvadoje nurodė, kad ginčo sklypo ribos turi būti patikslintos vadovaujantis Schemoje 1 suprojektuotomis ribomis ir sprendiniais, nes, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški, privaloma vadovautis kitais teritorijų planavimo dokumentais (brėžiniais, planais ir kitais dokumentais), kuriuose yra nurodytos žemės sklypo ribos (kraštinių ilgiai).

22. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad NŽT teisingai taikė teisės aktų normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Išvadą, kurios naikinti pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Įvertinus Rašto, kuriuo atsakovas patvirtino Išvados teisėtumą, turinį, taip pat nebuvo nustatyta jokių pagrindų, sudarančių Raštą panaikinti ar pakeisti. Atsakovas, tiek priimdamas Išvadą, tiek Raštą, savo argumentus pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – teritorijų planavimo dokumentais, kuriuose, priešingai nei tuose, kuriais remiasi pareiškėjai, ginčo sklypo linijų ribos yra aiškiai nurodytos. Teismo vertinimu, nustačius neatitikimus, t. y. esant ribų, sklypo konfigūracijos nesutapimams, turi būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo 114 ribų tikslinimo būtinumo.

III.

26. Teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo administraciniu aktu – Išvada – išsprendė NŽT. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino faktinio sklypo valdymo, esamų statinių ir tai, kad nebus pažeistos abiejų sklypų savininkų teisės, jei bus vadovaujamasi ankstesniu 1981 m. Generaliniu planu, o ne vėlesniu 1992 m. planavimo dokumentu.

27. Teismas nepagrįstai vadovavosi vėlesniu 1992 m. planavimo dokumentu, nors pripažino jo pažeidimus ir neatitikimą 1981 m. Generaliniam planui.

28. Teismas neatsižvelgė į 1981 m. Generalinį planą, jo išsidėstymą natūroje ir pokyčius, kuriuos lems teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis išskirtinai NŽT išvadomis ir 1992 m. planavimo dokumentu.

29. Teismas neanalizavo aplinkybių, kad pareiškėjai naudojasi Žemės sklypu 114 tiksliai pagal 1981 m. Generalinį planą, kuriame pietinės pločio ribos ilgis 20 m, bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas 20 m pietinės ribos ilgis 20 m: sodo namelio pririšimas projektinių dokumentų situacijos plane, įvairūs 2015, 2018, 2021 metais UAB ,,Neranta“, UAB ,,Brantas“, VĮ Valstybės žemės fondas matininkų įmonių atlikti kadastriniai matavimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas.

30. Teismas nepagrįstai palaikė NŽT išvadas, nors žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje.

31. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad Žemės sklypo 114 pietinės ribos pločio ilgis turi būti 20 metrų, nes tik tuomet, gavus tuometinio Vilniaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto leidimą, pastatyto sodo namo išlaikomas teisės aktų nustatytas 3 metrų atstumas. Leidimas kolektyvinio sodo namo statybai buvo išduotas 1980 metais, o baigtas statyti 1983 metais, ką patvirtina esantys byloje dokumentai. Pastatas neįregistruotas VĮ Registrų centre, kadangi dar nėra užbaigti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

32. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.

33. NŽT nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjai, teismas sprendime įvertino visas bylai išspręsti svarbias aplinkybes, be kita ko, Projektą, Schemą 1 ir Brėžinį, gretimų žemės sklypų 115 ir 113 planus ir archyvinius dokumentus. Vilniaus rajono skyiaus specialistai buvo nuvykę ir vertino situaciją vietoje net du kartus. 2018 m. rugsėjo 26 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-551-(14.48.78.), kuriame dėl Žemės slypo 114 nurodyta, kad ,,galimai užimta žemės sklypo 115 dalis metaline tvora“. Pakartotinai žemės sklypo 115 patikrinimas buvo atliktas 2021 m. balandžio 26 d. bei surašytas patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-122-( 14.48.78.), kuriame taip pat konstatuota, kad Žemės sklypo l 14 ribos užimą žemės sklypo 115 dalį.

34. Iš 2021 m. balandžio 26 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-122- (14.48.78.) Priedo Nr. 2 Matavimų schemos Ml:500 matyti, kad vadovaujantis 1981 m. Generaliniu planu, žemės sklypo 114 dalis tvoros (9,64 m), pastato kampas, želdiniai yra valstybinėje žemėje, o vadovaujantis žemės sklypo ribomis, suformuotomis pagal žemės sklypo schemą M1:500 (Schema Nr. 1), tvoromis užimama privataus žemės sklypo 115 0,0025 ha dalis.

35. Pareiškėjai skundžia Išvadą kaip nepagrįstą, akcentuodami ir nesutikdami būtent dėl pietinės žemės sklypo ribos ir iš esmės ginčija vieną ribą, t. y. ribą skiriančią žemės sklypus 114 ir 115, tačiau Išvadoje nurodyta, kad visos Žemės sklypo 114 kraštinės parengtos pagal VĮ Valstybinės žemės fondo matininkės planą neatitinka Schemos 1 sprendinių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

37. Ginčas byloje kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. sausio 26 d. išvados Nr. 48ITP-29-(14.48.144 E.) ir 2022 m. kovo 10 d. rašto Nr. 1Ss384(5.59 E.) bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti NŽT patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, vadovaujantis 1981 m. Generalinio plano ribomis, nepažeidžiant Rugiagėlių gatvės ribų ir Žemės sklypo 20 metrų pločio ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavo, kad NŽT tiek priimdama Išvadą, tiek Raštą savo argumentus pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – teritorijų planavimo dokumentais, kuriuose, priešingai nei tuose, kuriais remiasi pareiškėjai, ginčo sklypo linijų ribos yra aiškiai nurodytos.

39. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad Žemės sklypo 114 kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti vadovaujantis 1981 m. Generalinio plano ribomis, o atsakovo Išvadoje, kurios teisėtumas vėliau buvo patvirtintas Raštu, nepagrįstai nurodyta, kad matavimai turi būti atliekami (patikslinti) vadovaujantis Schemoje 1 nurodytais sprendiniais. Pabrėžia, kad Schemoje 1 nėra pareiškėjų parašo, akcentuoja sodo namo statybos dokumentų reikšmę.

40. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 4 fotonuotraukas, nurodo, kad jos darytos 2004 m. ir 2016 m. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų įrodymų neprijungia prie bylos, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie įrodymai, negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

42. Dėl ginčo ribų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nagrinėjamoje byloje apskundė visą Išvadą (2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis dėl skundo priėmimo). Taip pat ir pirmosios instancijos teisme pareiškėjai teikė argumentus dėl Išvadoje netinkamai nurodytų ribų – teigė, kad du kartus su skirtingais duomenimis įvardinta vakarinė riba, nėra nurodytos rytinės ribos, pietinė riba nurodyta netinkamai (2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), todėl teisėjų kolegija toliau analizuoja visos Išvados teisėtumą ir pagrįstumą.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Valstybės žemės fondo matininkė 2021 m. rugsėjo 9 d. paženklinusi Žemės sklypo 114 ribas vietovėje, atliko Žemės sklypo 114 kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, 2021 m. gruodžio 30 d. per Lietuvos erdvinės informacijos portalą (adresas – https://www.geoportal.lt/kadastras) prašymu kreipėsi į Skyrių dėl išvados pateikimo. Skyrius priėmė Išvadą. Pareiškėjai su skundu dėl Skyriaus tarnautojų neveikimo ir dėl Išvados panaikinimo kreipėsi į NŽT. NŽT Raštu pareiškėjų skundą atmetė.

44. Skundžiamoje Išvadoje nurodyta, kad ji priimta remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu.

45. Nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

46. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).

49. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Išvada, Rašto dalimi, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, ir byloje esančiais įrodymais (1981 m. Generalinio plano ištrauka, 1992 m. sodų bendrijos ,,Žalesa“ dokumento ištrauka, sodų bendrijos ,,Žalesa“ parduodamų sklypų sąrašu, Schema 1, Schema 2, Schema 3, matininkės I. S. prašymu Skyriui, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir kt.), konstatuoja, kad Išvada ir Rašto dalis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, neatitinka VAĮ reikalavimų, o atsakovas, atlikdamas administracinę procedūrą nesilaikė gero administravimo principo, nes:

49.1 Išvadoje ir Rašte padaryta klaidų konstatuojant, kokios yra Žemės sklypo 114 ribos. Išvadoje du kartus su skirtingais duomenimis įvardinta vakarinė riba, nėra nurodytos rytinės ribos, skiriasi ribos įvardijant metrus, kurie, kaip teigiama Išvadoje, nurodyti dokumentuose (Plane, Schemoje 1, Brėžinyje), Išvadoje nurodyti skaičiai nekoreliuoja su į bylą pateiktuose įrodymuose (Plane, Schemoje 1) atvaizduotais brėžiniais, skaičiais. Taip pat NŽT Rašte, kuriame Išvada buvo pripažinta teisėta ir pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo buvo atmestas, nurodyti kitokie duomenys nei Išvadoje dėl Žemės sklypo 114 ribų (neįvardijamos Plano ribos (Išvadoje nurodytos), nurodytas rytinės ribos ilgis (išvadoje nenurodytas), nurodyta, kad Brėžinyje pietinės ribos ilgis 20 m (Išvadoje teigiama, kad 19,99 m). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos klaidos nėra tik techninės klaidos, bet esminės, reiškiančios, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai neidentifikavo Žemės sklypo 114 ribų.

49.2 Išvadoje ir Rašte formuluojamos priešingos pozicijos. Išvadoje nurodoma, kad ji priimta atsižvelgus į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) privatizavimo schemą Nr. 114 ir sodininkų bendrijos „Žalesa“ generalinį planą. Išvadoje laikomasi pozicijos, kad sodininkų bendrijos „Žalesa“ generaliniame plane galima grafiškai pamatuoti ir įvardyti Plano nustatytas Žemės sklypo 114 ribas, jos, nors ir klaidingai, įvardijamos. Rašte nurodoma, kad vadovaujamasi sodininkų bendrijos „Žalesa“ išplanavimo projektu, kuriame nenurodyti žemės sklypų linijų ilgiai, linijų ilgiai yra nurodyti tik žemės sklypų laikinuosiuose planuose (Schema 1, Schema 2, Schema 3). Analogiškos pozicijos laikomasi atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą (atsiliepimo į skundą 6 psl.) ir atsiliepime į apeliacinį skundą (atsiliepimo į apeliacinį skundą 3 psl.). Pažymėtina, kad tai yra esminis atsakovo argumentas, kodėl turi būti vadovaujamasi Schema 1, o ne Planu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks atsakovo elgesys yra esminis procedūrinis pažeidimas, trukdantis pareiškėjams suvokti viešojo administravimo subjekto valią, tinkamai gintis, formuluoti nesutikimo su administraciniais sprendimais argumentus. Taip pat pažymėtina, kad Išvadoje ir Rašte atsakovui fiksuojant skirtingas pozicijas, lieka neaišku, kodėl Išvada, kurioje įvardijami Plano nustatyti ribų ilgiai metrais, vėliau atsakovui pakeitus poziciją, buvo pripažinta teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo atmestas.

49.3 Išvadoje nenurodyti motyvai, kodėl nuspręsta patikslinti Žemės sklypo 114 ribas vadovaujantis Schema 1, nenurodyta, ar bus / turi būti tikslinami Plano duomenys. Pažymėtina, kad Išvadoje nustatyta, kad: i) Brėžinyje nurodytos Žemės sklypo 114 ribos neatitinka Plane ir Schemoje 1 nurodytų ribų (linijų ilgių); ii) Plano ir Schemos 1 duomenys yra prieštaringi, t.y. neatitinka ribos (linijų ilgiai). Pagal Nuostatų 21 punktą Žemėtvarkos skyrius <...> surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Nagrinėjamu atveju nuspręsta tikslinti Žemės sklypo 114 ribas, tačiau nenurodyti motyvai, kodėl taip nuspręsta. Taip pat, konstatavus Plano ir Schemos 1 prieštaravimus, nusprendus vadovautis Schema 1, nenurodyta, kas bus daroma su teritorijų planavimo dokumentu – Planu – ar jis bus / turi būti tikslinamas, ar ne. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

49.4 Nei Išvadoje, nei Rašte nėra nustatyta žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis (Nuostatų 21 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis trūkumas yra esminis, nes neidentifikavus priežasties, atsakovas negalėjo parinkti situacijai teisingo ir teisėto sprendimo, juo labiau neįmanoma jo patikrinti teisme. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo minima, kad iš pradžių Žemės sklypas 114 buvo suformuotas mažesnis, po to, leista išsipirkti pagal sutartį daugiau (2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), į bylą pareiškėjai pateikė 1992 m. sodų bendrijos ,,Žalesa“ dokumento ištrauką (pareiškėjų skundo 14 priedas), atsakovo atsiliepimo į skundą prieduose minima, kad sklypų ribų pakeitimai pagal valdybos protokolą suderinti 1992 m. birželio 9 d. (atsakovo atsiliepimo priedas, ant kurio ranka užrašyta SB „Žalesa“ Schema 1:1000), proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad 1994 m. pareiškėjai nusipirko Žemės sklypą 114 pagal Schemą 1, kurioje nurodytos ribos, tačiau byloje nėra pateikta minėta sutartis, tik registrų centro išrašas, kuriame sutarties turinys nenurodytas, be to, skundžiamuose sprendimuose šie faktai neminimi ir niekaip nevertinti, nepasisakyta ir dėl pareiškėjų parašo Schemoje nebuvimo, nėra aišku, ar pareiškėjai pirko žemės sklypą pagal Schemą 1 ar kitą, nepasisakyta dėl sodininkų bendrijos parengtų dokumentų teisėtumo, galiojimo, keitimo, jei toks buvo, ir kt. Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-211-525/2024).

50. Atsižvelgdama į tai, kas išsdėstyta šios nutarties 49 punkte, teisėjų koelgija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Išvada ir Rašto dalis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, pripažinti teisėtais ir pagrįstais, naikintina. Pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti Išvadą ir Rašto dalį, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, tenkinami, Išvada ir minėta Rašto dalis panaikinami.

51. Nors pareiškėjai teismui skundžia visą NŽT raštą, tačiau nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl jo dalies, kuria atmetami pareiškėjų skundai dėl Skyriaus darbuotojų neveikimo, neteisėtumo. Nesant byloje argumentų ir įrodymų šiuo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti šią Rašto dalį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti pareiškėjų reikalavimus panaikinti Rašto dalį, kuria atmetami pareiškėjų skundai dėl Skyriaus darbuotojų neveikimo, yra teisėta, pagrįsta, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama galioti.

52. Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti NŽT patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas vadovaujantis 1981 m. Generalinio plano ribomis, nepažeidžiant Rugiagėlių gatvės ribų ir Žemės sklypo 114 20 metrų pločio ribų tenkinamas iš dalies, Skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti matininkės parengtą situacijos brėžinį, pateiktą per Lietuvos erdvinės informacijos portalą „Geoportalas“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, nes administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracine procedūrą, priimti sprendimą, priskirtina viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009). Taip pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas negali įvertinti pareiškėjų argumentų dėl Žemės sklypo 114 ribų (įskaitant Žemės sklypo 114 pietinės ribos ilgį) dėl to, kad nenustatytos matininkės parengto situacijos brėžinio, pateikto per Lietuvos erdvinės informacijos portalą „Geoportalas“, nagrinėjimui būtinos aplinkybės (Žemės sklypo 114 ribos, ribų nesutapimo priežastys, teritorijų planavimo dokumentų turinys ir jų galiojimas, Schemos 1 situacija dėl parašų, Žemės sklypo 114 pirkimo-pardavimo sutartis ir jos turinys ir t.t.).

53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Skyriaus priimta Išvada ir NŽT Rašto dalis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl jie naikinami kaip neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Tai konstatavus, kiti pareiškėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra vertinami ir plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

54. Apibendrinant pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, Skyriaus Išvada ir NŽT Rašto dalis, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl Išvados panaikinimo, panaikinami, Skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti matininkės I. S. parengtą situacijos brėžinį, pateiktą per Lietuvos erdvinės informacijos portalą „Geoportalas“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusi pareiškėjų skundo dalis atmetama.

55. Pareiškėjai bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pateikė prašymą priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas (1050 Eur už advokatės teisines paslaugas, 200 Eur už antstolio paslaugas, 23 Eur žyminis mokestis). Byloje yra pateiktos 2022 m. kovo 13 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. atstovavimo sutartys, pagal kurias pareiškėjus atstovauja advokatė D. U.

56. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

57. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

58. Pareiškėjo S. L. sumokėtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, pareiškėjų skundas iš esmės tenkintas, todėl pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat priteisiamos išlaidų, sumokėtos antstoliui, nes nenustatyta, kad proceso šalies išlaidavimas buvo perteklinis, nenustatyta, kad proceso šalis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020), priešingai – pareiškėjai siekė įrodyti savo naudojamos žemės ribas, ne dėl pareiškėjų kaltės teisėjų kolegija šių argumentų ir įrodymų teisėjų kolegija nevertino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, 1 273 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga. Taigi iš viso pareiškėjui S. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteistina 1 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K. ir S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų A. K. ir S. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. sausio 26 d. išvadą Nr. 48ITP-29-(14.48.144 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. kovo 10 d. rašto Nr. 1Ss384(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalį, kuria atmestas pareiškėjų A. K. ir S. K. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. sausio 26 d. išvados Nr. 48ITP-29-(14.48.144 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ panaikinimo.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyrių iš naujo išnagrinėti matininkės I. S. parengtą situacijos brėžinį, pateiktą per Lietuvos erdvinės informacijos portalą „Geoportalas“ ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Likusią pareiškėjų A. K. ir S. K. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 1 273 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.