- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2-2050-339/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01292-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Statybininkas“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Statybininkas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 256,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 14,26 Eur palūkanų, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. buvo apgadintas trečiajam asmeniui T. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu. Ieškovės atstovas nustatė, kad dėl vandens poveikio pakito kambario sienos tapetų spalva. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, todėl, vadovaujantis būsto draudimo taisyklių nuostatomis, pradėta nuostolių apskaičiavimo procedūra. Pagal surašytą turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą ieškovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 256,41 Eur ir išmokėjo draudėjui, buto savininkui T. V. tokio dydžio draudimo išmoką. Už turto apgadinimą atsakinga atsakovė, nes turtas buvo apgadintas dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos vamzdžio. Būtent tokią turto apgadinimo priežastį pati atsakovė nurodė 2016 m. balandžio 19 d. pranešime. Daugiabučio namo savininkų bendrija įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini), organizuojant bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos valdymą bei priežiūrą, tačiau elgėsi nerūpestingai, iki avarijos neorganizavo inžinerinės įrangos remonto. Atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti per užpylimą atsiradusią žalą, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistos ir 14,26 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Nesutiko su atsakovės atstovo pozicija, jog šiam ieškiniui pareikšti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes santykiai tarp šalių yra kilę ne iš draudimo teisinių santykių, o iš deliktinių teisinių santykių, todėl šiuo atveju taikomas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas. Papildomai nurodė, jog atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė savo išduotos pažymos apie buto apipylimo priežastį, nepateikė į bylą duomenų apie daugiabučio namo inžinerinės įrangos būklę, techninę priežiūrą.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Statybininkas“ pirmininkas, todėl 2016 m. balandžio mėn. į jį kreipėsi T. V. sutuoktinė ir informavo apie buto, esančio(duomenys neskelbtini), apipylimą. Jis apžiūrėjo butą, vienoje kambario sienoje matėsi drėgna, patamsėjusi dėmė. Bandė nustatyti apipylimo priežastį, klausinėjo kaimynus, tačiau priežastis nepaaiškėjo. Kuomet T. V. sutuoktinė išsikvietė draudimo ekspertą, šis pasakė, jog draudimo išmokos išmokėjimui yra reikalingas Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko raštas, kad yra trūkęs lietaus vamzdis. 2016 m. balandžio 19 d. pranešimas iš jo gautas apgaulės būdu, nes buvo sudaryta situacija, kad tai yra tik formalumas draudimo išmokai gauti, apie galimus regresinius reikalavimus nežinojo. Jis, neįvertinęs aplinkybių, pažodžiui surašė T. V. sutuoktinės padiktuotą tekstą, kurį šiai pasakė draudimo ekspertas, ir išdavė pažymą apie tai, jog apipylimas įvyko dėl trūkusio lietaus vamzdžio. Suprato, kad rašo melagingą pranešimą, tai buvo klaida, tiesiog norėjo padėti žmonėms gauti draudimo išmoką. Iš tikrųjų joks vamzdžio trūkimas nebuvo nustatytas, nuo įvykio iki dabar vamzdžio netaisė, daugiau jokių apipylimo atvejų neužfiksuota. Namo vamzdyno priežiūra yra atliekama, ji yra tvarkinga. Iki šiol nežino dėl ko galėjo būti apipiltas tas butas. Žalos dydžio neginčija, nes siena tikrai buvo aplieta, reikalinga pertapetuoti visą kambarį. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. V. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. apgadintas trečiajam asmeniui T. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu (serija LD Nr. 103990038). Ieškovės atstovas ekspertas R. B. 2016 m. balandžio 25 d. surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodė, jog nuo vandens poveikio yra pažeistas buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienos sienos plotas, reikalingas pertapetavimas. Aprašant įvykį nurodyta, kad Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. B., aiškindamasis įvykio aplinkybes nustatė, jog vanduo skverbiasi iš nesandaraus lietaus vandens nuotekų vamzdžio, dėl to drėksta III, II ir I koridoriaus sienos bei V aukšte 12 buto kambario siena. Fotonuotraukose užfiksuota laiptinės bei buto sienų būklė, matyti kambario sienos tapetų spalvos pokyčiai (patamsėjimas), išmatuotas drėgmės lygis aplietoje sienoje ir kitose to paties kambario sienose. Taip pat ieškovei pateiktas atsakovės atstovo A. B. 2016 m. balandžio 19 d. pranešimas apie tai, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), antroje laiptinėje yra trūkęs lietaus nuotekų vamzdis. Dėl trūkusio vamzdžio yra išbrinkusios laiptinės sienos nuo antro iki pirmo aukšto ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), siena, esanti prie lietaus nuotekų vamzdžio. Pranešime taip pat nurodoma, kad lietaus nuotekų vamzdynas bus keičiamas artimiausiu metu. Įvertinusi surinktą medžiagą, ieškovė pagal būsto draudimo taisykles sudarė turto remonto sąmatą 256,41 Eur sumai ir tokio dydžio draudimo išmoką išmokėjo trečiajam asmeniui T. V.. 2016 m. gegužės 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 256,41 Eur draudimo išmokos išieškojimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.). Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. balandžio 12 d. buvo apipilta viena buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario siena. Atsakovė neginčija padarytos žalos dydžio, tačiau nesutinka, kad yra atsakinga už susidariusią žalą. LR CK 4.83 str. 3 d. numato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkių bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. 1 d. numatyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija „Statybininkas“ įsteigta 1997 m. balandžio 25 d. siekiant įgyvendinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisių objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Pagal Įstatymo 4 str. 1 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Įstatymo 2 str. 5 d.).
Bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti (Įstatymo 26 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šiuo atveju bendrija yra atsakinga už lietaus vandens nuotekų vamzdyno būklę, priežiūrą, atnaujinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagrindine buto sienos pažeidimo priežastimi buvo būtent lietaus nuotekų vamzdžio nesandarumas. Tai patvirtina pačios atsakovės atstovo pateiktas 2016 m. balandžio 19 d. pranešimas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Nors atsakovės atstovas nurodo surašęs melagingą pranešimą ir teigia, jog jokie lietaus nuotekų vamzdžio trūkumai nebuvo nustatyti, vamzdynas nebuvo keistas ir yra tvarkingas, tačiau tai patvirtinančių, o ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismui nepateikė. Be to, atsakovės atstovas A. B. pats pripažino, jog išduodamas pažymą, suprato, kad ji taps pagrindu draudimo išmokai gauti. Bendrijos pirmininkui keliami didesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl teikdamas pažymą, turėjo įvertinti galimas pasekmes. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės 2016 m. balandžio 19 d. pranešime, turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog buto, esančio Telšiuose, Lygumų g. 50-12, apgadinimo priežastimi tapo nesandarus lietaus nuotekų vamzdis.
Dėl atsakovės neveikimo, netinkamos bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – lietaus nuotekų vamzdžio priežiūros, įvykus vandens pratekėjimui, ieškovės apdraustam turtui buvo padaryta 256,41 Eur žala. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui T. V., todėl įgijo pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas nustatė visas visas būtinas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti sąlygas, todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 6.263 str. 2 d., 6.1015 str. 1 d.).
Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Ieškovė 2016 m. gegužės 2 d. atsakovei surašė pretenziją, kuria pareikalavo per 15 dienų sumokėti padarytą žalą. Atsakovė nustatytu terminu žalos neatlygino, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 14,26 Eur palūkanos, skaičiuojant penkių procentų dydžio metines palūkanas už 256,41 Eur sumą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. birželio 26 d. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos penkių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Kaip minėta, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.1015 str. 1 d.). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (LR CK 6.1015 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo bylose yra išaiškinęs, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 3K-3-292/2014 ir kt.). Šiuo atveju ieškovės reikalavimas atsakovei yra kilęs ne iš draudimo teisinių santykių, o iš deliktinių teisinių santykių, trejų metų ieškinio senaties terminas (nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos) nėra suėjęs (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.128 str.), todėl atsakovės atstovo prašymas taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė patyrė 130,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, 115,20 Eur išlaidos už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 130,20 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Statybininkas“, kodas 180754999, priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, žalos atlyginimą 256,41 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis Eur 41 ct), palūkanas 14,26 (keturiolika Eur 26 ct), penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 130,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur 20 ct).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.