Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. ne anksčiau kaip 1997 m., Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo ir neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini), kieme stovinčiame savo automobilyje RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos .380 kalibro lygiavamzdį revolverį ME38 Compact G Nr. 011559 (Vokietija), skirtą šaudyti .380 ME GUM šoviniais su guminėmis kulkomis, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų, iki kol 2016-10-30 apie 12 val. jis buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.

Taip pat J. D. 2016-10-30 d. nuo 8.30 val. iki 12.00 val. name adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine K. D. metu, rankomis sudavė 8 smūgius jai per veidą, 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko rankomis paėmęs jai už kaklo ją smaugė, bei paėmęs medinę lentą sudavė jai per šonus 3 kartus tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais J. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinimasis J. D. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas ir dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai. Ginklą įsigijo labai seniai - 1997 metais parduotuvėje, tuo metu nereikėjo dokumentų. Vėliau, kai norėjo parduoti sužinojo, kad reikia legalizuoti, tačiau ginklo nelegalizavo. Paskui sužinojo, kad ginklui reikalingas leidimas, bet leidimo neįsigijo. Ginklas šiuo metu yra paimtas, daugiau ginklų neturi. Dėl antrojo epizodo 2016-10-30 buvo smurtas prieš sugyventinę. Sudavė sugyventinei, sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas prasidėjo, nes jis su sugyventine susipyko, buvo daugybė problemų dėl pinigų, dėl darbo. Konflikto priežastis buvo dėl tvarkos. Gintis nereikėjo, kaip vyras buvo stipresnis. Savo veiksmus vertina labai blogai. Sugyventinės atsiprašė, šiuo metu gyvenama kartu, rankos nebekelia. Supranta, kad teistumas turės įtakos ateičiai dėl kitų poelgių reikės galvoti. Atsakydamas į prokuroro ir gynėjos klausimus, J. D. papildė, kad susinervino ir dėl to įvyko konfliktas, bet smurtinį elgesį mažinančių programų nereikia. Ateityje planuoja dirbti, ankščiau buvo dekretinėse atostogose. Dirba (duomenys neskelbtini). Ateityje šeimoje planuoja gyventi normaliai, sugyventinės atsiprašė, planuoja susituokti. Draudžiamų ginklų šaunamųjų, nešaunamųjų neplanuoja turėti. Ateityje pažeidimų nedarys. Rimtai atgailauja dėl savo veiksmų. Šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus kartu su sugyventine. Rūpinasi finansiškai, išlaiko vaikus, šeimą. Yra paimtas kreditas namui įsigyti. Būsima sutuoktinė šiuo metu nedirba, šiuo metu vienas išlaiko vaikus.

Kadangi J. D., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-31 apklaustas įtariamuoju J. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dujinį pistoletą įsigijo labai seniai, maždaug 1997 metais, parduotuvėje. Ginklu niekada nesinaudojo, jis ilgą laiką gulėjo pas tėvą daržinėje, o kažkuriuo metu, tiksliai datos nurodyti negali, nes neprisimena, jį pasiėmė ir laikė automobilyje. Apie tai, kad jį reikia užregistruoti girdėjo, bet niekaip neprisiruošė to padaryti, o dar vėliau ir išvis pamiršo, apie tą pistoletą, todėl neužregistravo ir neturi leidimo laikyti tą ginklą. Dėl šios nusikalstamos veikos labai gailisi ir prisipažįsta visiškai. Dėl 2016-10-30 įvykių parodo, kad su drauge K. D. kartu gyvena apie 5 metus, turi du bendrus vaikus. Prieš metus paėmė paskolą jo vardu, nes K. D. niekur nedirba ir įsigijo namą su sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinė K. D. prieš vakarykštį įvykį su savo drauge vartojo alkoholį, o kai jos draugė išėjo, jis paprašė draugės aptvarkyti namus. Ji supyko ir tarp jų kilos nedidelis konfliktas, kurio metu jis tik vieną kartą ją stumtelėjo ir nusileido į 1-ą aukštą tvarkytis. Kai ji nusileido į apačią, pastebėjo, kad ji jau pabendravo su savo mama. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nori pasakyti, kad K. D. jokių smūgių jai nesudavė ir nesmaugė ir ginklu negrasino. Dėl šios veikos kaltu neprisipažįsta (1t. b.l.45-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-22 papildomai apklaustas įtariamuoju J. D. parodė, kad prisipažįsta, jog 2016-10-30 namuose kilo konfliktas su sugyventine K. D.. Konflikto metu jis sumušė rankomis savo sugyventinę K. D. , kiek kartų sudavė, nepamena. Sumušė dėl to, kad ji nesutvarkė namų, nes buvo susitarę kad ji sutvarkys namus, bet namuose buvo pilna betvarkė. Taip pat prie pečiaus buvo paėmęs medinę lentą su kuria sudavė jai per užpakalį kelis kartus ir liepė tvarkyti namus. O kai tuomet ji bandė paskambinti savo motinai, jis supyko ir griebė jai už kaklo rankomis, kad ji neskambintų motinai, kad nedarytų nereikalingų problemų. Pasmaugti jos tikrai nenorėjo. Karinos motina R. B. nuolat kišasi į jų gyvenimą ir jų santykius, pastoviai nepatenkinta. Su ja jis stengiasi daugiau nebendrauti. Po šio įvykio netrukus atvyko policija ir jį sulaikė. Pažada daugiau smurto nenaudoti. Nori pasakyti, kad revolverio įsigijimo dokumentų neturi, jų nerado. Jį pirko, kaip ir minėjo, maždaug 1997 metais, parduotuvėje OKSALIS, jokio leidimo įsigijimui nereikėjo. Pistoletą pirko savo savigynai. Jį laikė savo automobilyje. Niekur šio ginklo nenaudojo (1t. b.l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. D. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiosios ir liudytojos apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. D. parodė, kad su sugyventiniu J. D. gyvena 5 metus, turi du sūnus: 4 ir 1 metukų vaikus. Anksčiau tarp jų kildavo konfliktų, jie pasistumdydavo, tačiau kažko labai rimto nebuvo. Žinojo, kad J. turėjo pistoletą, juo jai grasinęs nebuvo. 2016-10-30 ji J. telefone rado įvairias žinutes iš nežinomų numerių ir suprato, kad jis susirašinėja su kažkokiomis moterimis. J. ėmė atsikalbinėti ir liepė nutilti, o po to pradėjo ją mušti rankomis per veidą, pilvą, nugarą ir šonus, buvo sugriebęs ir laikė suspaudęs jos kaklą, dar sudavė 3 smūgius į šonus medine lenta. Viso jai sudavė ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno vietas. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, bet akivaizdžių sumušimų nėra. Į medikus nesikreipė. Jai buvo tik sukeltas fizinis skausmas. Su J. susitaikė, atsiprašė, toliau gyvena kartu, santykiai geri, pretenzijų neturi. Matė, kad jis turėjo pistoletą, apie jį žinojo kelis metus. Ginklą jis laikė striukės kišenėje arba mašinoje, kur pirko, nežino. Sugyventinis yra prieš ją ir anksčiau smurtavęs (1t. b.l. 9, 27, 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dukra K. D. su savo sugyventiniu J. D. gyvena atskirai (duomenys neskelbtini), apie 4 metus. Lankosi pas ją retai. Jie turi du bendrus vaikus 4 ir 1,5 metų. 2017 (2016)-10-30, apie 11.40 val. dukra K. D.parašė SMS žinutę su prašymu atvažiuoti ir ją paimti pas ją su vaikais, nes jos vyras J. D. smurtauja prieš ją. Šios žinutės neišsaugojo, nes praėjo daug laiko. Taip pat žinojo, kad jis turi kažkokį pistoletą, nes ne vieną kartą matė kaip jis nešiojo pistoletą striukės vidinėje kišenėje. Kur įsigijo, nežino. Pirmą kartą pamatė pas jį tą ginklą kažkur prieš tris metus striukės kišenėje. Nematė, kad jis naudotų tą ginklą. Taip pat žinojo kad jis yra labai impulsyvus, konfliktiškas. Pagal gautą SMS suprato, kad pas dukrą vyksta kažkas rimto, nes dukra dėl smulkių konfliktų niekada jai nesiskundžia. Tada ji iš karto paskambino į policiją ir kartu su atvykusiais patruliais nuvažiavo pas dukrą. Atvykę jie sulaikė namuose J. D.. Pati tuomet sėdėjo patrulių mašinoje. Po to ji nuėjo pas dukrą pamatė, kad dukra visa susijaudinusi, apsiverkusi. Ji papasakojo, kad vyras ją sumušė ir smaugė, kaip tiksliai mušė pasakyti negali. Kaip tiksliai ją mušė, neklausė, nes nenorėjo jos dar labiau skaudinti. Išorinių sužalojimų pėdsakų tuomet nepastebėjo. Greitoji pagalba nebuvo kviečiama, nes ji atsisakė. Ankščiau J. D. prieš ją lyg tai buvo naudojęs smurtą, bet smulkiau aplinkybių nežinau. Po šio įvykio jie susitaikė, gyvena toliau kartu, jų santykiai labai pagerėjo (1t. b.l. 31).

2016-10-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nukentėjusioji K. D. nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai, taip pat nurodyta, kad kaltinamasis sulaikymo metu elgėsi ramiai, pripažino turintis ginklą (1t. b.l. 10-12).

2016-10-30 tarnybiniame pranešime dėl nelegaliai laikomo ginklo nurodyta, jog automobilyje „Renault Megane“ (valst nr. (duomenys neskelbtini) po vairuotojo sėdyne esančioje daiktadėžėje rastas ginklas pistoletas revolveris ME 38 Compact, Nr. 011559, kuriam laikyti leidimo J. D. neturi. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos foto nuotraukos (1t. b.l. 13-15).

2016-10-30 įvykio vietos apžiūros protokole ir kartu pateiktose nuotraukose matyti įvykio vieta ir prieš nukentėjusiąją smurtaujant panaudota medinė lenta (1t. b.l. 16-20).

2016-10-30 alkotesterio „Alcotest 6810“ duomenimis, laikino sulaikymo metu J. D. buvo blaivus (1t b.l. 59).

Nuo 2016-10-30 12.35 val. iki 2016-10-31 13.39 J. D. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. nustatyta tvarka 1t. b.l. 45, 54).

2016-10-31 nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t b.l. 55).

2017-01-30 specialisto išvadoje Nr. 140-(5961)-IS1-638 nurodyta, jog tyrimui pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos .380 kalibro lygiavamzdis revolveris ME 38 Compact-G Nr. 011559 (Vokietija), skirtas šaudyti .380 ME GUM šoviniais su guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modelių ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolu Nr. 12 šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tyrimui pateiktas .380 kalibro lygiavamzdis ME 38 Compact-G Nr. 011559 yra tinkamas šaudyti (1t. b.l. 36-37).

2017-05-09 nutarimu šaunamasis ginklas ME 38 Compact-G Nr. 011559 priduotas laikinam saugojimui į Vilniaus apskrties VPK Operatyvaus valdymo skyrių (1t. b.l. 41, 42).

2017-05-16 daiktų apžiūros protokole ir nuotraukoje atvaizduota medinė lenta, kuri naudota smurtaujant prieš nukentėjusiąją ir jos defektai (1t. b.l. 23-24).

Dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos

Teismas pažymi, jog asmuo laikomas padaręs BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, kai jo veikoje pasireiškia šių objektyvių ir subjektyvių požymių visuma – fizinio smurto prieš asmenį panaudojimas, nusikalstami padariniai (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas), priežastinis ryšis tarp veikos ir padarinių, kaltė (LAT 2016-06-26 nutartis nr. 2K-152-693/2016). Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusiuoju nuo BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti tik specifinis asmuo, t. y. šeimos narys ar artimas giminaitis. Pagal BK 248 str. artimais giminaičiais laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šeimos nariais - kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas pažymi, jog aplinkybę, kad prieš nukentėjusiąją (kuri yra kaltinamojo sugyventinė ir su kuria kaltinamasis veda bendrą ūkį, turi du vaikus, ketina tuoktis) buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina tiek paties kaltinamojo J. D. prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios K. D. bei liudytojos R. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys ir nesukeliantys pagrindo abejoti jų tikrumu. Patirtų smūgių kiekis, nusikaltimo įrankio – lentos panaudojimas, liudytojos parodymais nustatyta nukentėjusiosios emocinė būklė po nusikalstamos veikos (nukentėjusioji buvo susijaudinusi, apsiverkusi) teismui neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir kad jį sukėlė būtent kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai. Kartu teismas daro išvadą, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi suprato savo veikos pavojingumą ir galimus jos padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai) ir to norėjo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.

Dėl BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo.

Analizuodamas inkriminuotą požymį – šaunamojo ginklo laikymą neturint leidimo, teismas pažymi, jog iki 2014-07-01 šaunamojo ginklo - revolvero ME 38 Compact-G Nr. 011559 laikymas buvo teisėtas. Tik 2014-07-01 pasibaigus įstatymo numatytam pereinamajam laikotarpiui kreiptis dėl leidimo suteikimo, minėto ginklo laikymas tapo neteisėtu. Teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu pripažįstamas jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neturint tam leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, kai kaltininkas ginklo su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-02 nutartis Nr. 2K-261-677/2015). Kaltinamasis J. D. savo automobilyje po vairuotojo sėdyne neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - revolverį ME 38 Compact-G Nr. 011559. Objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius neginčytinai patvirtina tiek paties kaltinamojo pripažinimas, jog laikė ginklą neturėdamas leidimo, girdėjo, kad reikia šį ginklą užregistruoti (1t. b.l. 69), tiek kiti įrodymai (nukentėjusiosios K. D. ir liudytojos R. B. parodymai, specialisto išvada (1t. b.l. 36-37, foto nuotraukos (1t. b.l. 14-15)). Teismas taip pat pažymi, jog ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-26 nutartis Nr. 2K-153-942/2016). Kaltinamojo parodymai (1t. b.l. 68-69) patvirtina, kad jis žinojo apie atsiradusią pareigą įregistruoti šaunamąjį ginklą ME 38 Compact-G Nr. 011559, kas taip pat patvirtina, jog šio ginklo laikymo neteisėtumas ir pavojingumas buvo suvokiamas.

Taigi įvertinus nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. D. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laiko C kategorijos šaunamąjį ginklą, ir norėjo taip veikti. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2016-10-30 (kai ginklą paėmė policijos pareigūnai) kaltinamasis J. D. padarė BK 253 str. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. laikė šaunamąjį ginklą neturėdamas tam leidimo.

Kaltinamasis J. D. buvo kaltinamas ir pirmiau minėto šaunamojo ginklo neteisėtu įgijimu. Pažymėtina, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog inkriminuojant kaltininkui alternatyvius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tarp jų ir neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimą, būtina nustatyti esmines šiuos objektyviuosius požymius apibūdinančias aplinkybes, t. y. jei kalbame apie nusikaltimo dalyko įgijimą, tai būtina nustatyti kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, ar įgijimo laikotarpiu tokiam ginklui ar šaudmenims buvo reikalingas leidimas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. D. šaunamojo ginklo neva neteisėto įgijimo aplinkybės byloje nepagrįstos jų buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma leistų nustatyti tikslias šios veikos aplinkybes, atitinkamai ir kaltinamojo kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Pagal kaltinamojo parodymus matyti, kad jis ginklą įgijo kaltinamasis J. D. nurodė šaunamąjį ginklą revolverį ME 38 Compact-G Nr. 011559 įsigijęs parduotuvėje maždaug 1997 m. Byloje tą paneigiančių duomenų nėra, o pagrindo netikėti kaltinamojo versija teismas taip pat neturi. Kita vertus, šie parodymai yra abstraktūs parodymai apie ginklo įgijimo laiką, o tai itin reikšminga sprendžiant apie šio ginklo įgijimo teisėtumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 1997-03-31 iki 2003-07-01 galiojo 1996 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. I-1423 priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio galiojimas laikotarpiu nuo 1997-05-21 iki 1998-01-15 buvo sustabdytas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo galiojimo sustabdymo laikinasis įstatymas, 1997 m. gegužės 6 d. Nr. VIII-212). Šio įstatymo 10 str. 2 d. 3 p. pistoletas (revolveris) priskiriamas prie savigynai skirtų civilinių ginklų, o to paties įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nurodoma, jog tokie ginklai yra neribotos civilinės apyvartos, jiems įgyti nereikia leidimo, jie neregistruojami. Pagal įstatymo 18 str. tokius ginklus galėjo įgyti, naudoti, disponuoti vyresni nei 18 metų fiziniai asmenys. Toks reguliavimas nepakito iki pat 2003-07-01.

2003-07-01 įsigaliojusio naujo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Nr. IX-705) originalios redakcijos (2002 sausio m. 15 d.) 6 str. 1 d. 1 p. pistoletai (revolveriai) buvo priskirti prie D kategorijos ginklų, kartu įstatymo 13 str. 10 d. nurodant, jog tokius ginklus gali be leidimo įsigyti vyresni nei 18 metų fiziniai asmenys. Tik 2010-11-18 įstatymu Nr. XI-1146 pistoletai (revolveriai) buvo priskirti prie C kategorijos ginklų, t. y. prie tokių, kuriems įsigyti ir laikyti leidimas yra reikalingas ir kurie yra registruojami (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 8 ir 12 str.). Kartu minėto įstatymo 2 str. numatyta, jog asmenys, turintys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 6, 7, 8 p. privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kurią dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos šaunamaisiais ginklais, kurie privalo būti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Pastaroji aplinkybė, sugretinus ją su kaltinamojo J. D. parodymais apie tai, kad kaltinamasis minimą ginklą įsigijo ne anksčiau kaip 1997 metais, leidžia spręsti, kad ginklas įgytas tuo metu kai jam nereikėjo jokio leidimo. Taigi nėra neabejotino pagrindo teigti, kad ginklas įgytas neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms teismas šalina iš J. D. pateikto kaltinimo faktinę aplinkybę – šaunamojo ginklo įgijimą. Nepaisant to, pastarasis faktas nekeičia kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kadangi jau pirmiau aptarta, jog byloje nustatytas kitas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, minėtų šaudmenų ir šaunamojo ginklo laikymas.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas pažymi, jog pagal BK 54 str. 1 d. bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 dalyje išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas bausmę. Teismas įvertina, jog J. D. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis. Abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Turi 3 vaikus (du iš jų augina su nukentėjusiąja (1t. b.l. 60), anksčiau neteistas (1t. b.l. 61), dirbantis, (1t. b.l. 62), yra vienintelis šeimos išlaikytojas, (1t. b.l. 96), baustas administracine tvarka (1t. b.l. 63). BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus (1t. b.l. 59). Prisipažino kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai vertinama kaip atsakomybė lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) (1t. b.l. 93). Su nukentėjusiąja susitaikė (1t. b.l. 64).

Skirdamas bausmę už BK 253 str. 1 d. teismas sutinka su prokuroro pozicija ir sprendžia, jog kaltinamajam šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant 30 parų arešto bausmę. Tuo tarpu skirdamas bausmę už BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, teismas su prokuroro siūloma bausme nesutinka ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (nustatant minimaliai trukmei artimą dydį) , kartu jos vykdymą atidėdamas 1 metams (BK 75 str. 1 d.). Nors įstatymo sankcija numato ir švelnesnę bausmės rūšį (areštą), tačiau ji neskirtina, kadangi yra susijusiu su nors ir trumpalaikiu, bet realiu izoliavimu nuo visuomenės, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, taip pat į tai, kad šiuo metu dirba, augina 3 nepilnamečius vaikus, iš kurių du mažamečiai, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, teismas sprendžia, jog netikslinga skirti laisvę realiai apribojančias bausmes. Taip pat teismas įpareigoja J. D. per 6 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą (BK 75 str. 2 ir 4 d., 72² str.).

Teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 3 d. numatytu visiško bausmių sudėjimo principu ir vadovaudamasis BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pap. kaltinamajam J. D. paskiria galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 1 metams (BK 75 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2016-10-30 12.35 val., iki 2016-10-31 13.39 val. (dvi paras) (b. l. 45; 54). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

J. D. įpareigojamas per 6 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą (BK 75 str. 2 ir 4 d., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Daiktinis įrodymas – šaunamasis ginklas revolveris ME 38 Compact-G Nr. 011559 iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekamas saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo – konfiskuojamas ir perduodamas Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinti (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

J. D., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pap. subendrinti paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti J. D. galutinę 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir įpareigoti J. D. per 6 mėn. nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančios programos kursą (BK 75 str. 2 ir 4 d., 72² str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-10-30 12.35 val., iki 2016-10-31 13.39 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinį įrodymą – šaunamąjį ginklą - revolverį ME 38 Compact-G Nr. 011559 iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, po nuosprendžio įsiteisėjimo – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui sunaikinti (BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.