Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis, 2016-10-14 apie 01.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su motina V. T. metu, kelis kartus ją pastūmė, po ko tyčia sudavė nukentėjusiajai nenustatytą kiekį smūgių kumščiais į nugarą, dėl ko pastarajai lūžo IX šonkaulis (VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 179/2017 (01), taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. T. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. T. paaiškino, jog 2016-10-14 apie 01.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), švenčiant jo gimtadienį, konflikto su motina V. T. metu, jis kelis kartus nukentėjusiąją pastūmė, po to sudavė nukentėjusiajai kelis smūgius kumščiais į nugarą, dėl ko jai lūžo šonkaulis. Motina nugara ar šonu atsitrenkė į buką medinį lovos kampą. Motinai jis iškvietė greitąją pagalbą. Pripažino, kad savo veiksmais galėjo sužaloti mamą. Tą dieną švenčiant gėrė „D-light“ sidrą. Labai gailisi dėl šio įvykio, atsiprašė motinos, su ja susitaikė.

Kadangi M. T., kuris yra kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažino kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-22 įtariamuoju apklaustas M. T. teigė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėse ligoninėse gydytas vieną kartą, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo, administracine tvarka baustas, apie dvejus metus mokosi (duomenys neskelbtini). Dėl to, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, gali nurodyti, kad trūksta liudininkų parodymų, trūksta šeimos narių parodymų. Įvykio vakarą šventė jo gimtadienį, svečiuose buvo jo geras pažįstamas D. S., jam (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dar buvo kitų svečių, tačiau jie išėjo prieš tą įvykį su mama. Jie sėdėjo močiutės kambaryje, kadangi turėjo pinigų, tai parduotuvėje nusipirko 2 litrinius butelius sidro. Jie sėdėjo kambaryje. Kiek vėliau pas juos atėjo išgėrusi jo mama V. T.. Su savimi ji atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Butelis buvo kiek nugertas. Mama sėdėjo su jais kambaryje, jie vartojo sidrą, o ji gėrė degtinę. Išgėrė daugiau nei pusę butelio. Nežino kodėl, bet mama jam pradėjo priekaištauti dėl jo praeities, dėl sesers jaunesniosios, dėl jo mokslų, dėl įvykio su vaikų teisėmis. Kadangi jie pradėjo bartis, mama norėjo jam trenkti per petį, tačiau jai nepavyko. Motina pradėjo agresyviai kalbėti jau būdama savo kambaryje, jis atėjo iš močiutės kambario išsiaiškinti pas motiną, kokius „progonus“ ji čia šneka. Atėjo pas ją į kambarį, ten sėdėjo jos dukra M. Ji buvo neblaivi ir konflikto metu jį stumdė, tačiau jai nieko nedarė. Tai gali paliudyti ir D., kuris matė, kaip M. lindo prie jo dar būnant netoli močiutės kambario. Kadangi motina agresyviai šnekėjo ir norėjo jį pulti, jis ją nustūmė nuo savęs ir ji nukrito ant sofos. Kai ji atsikėlė ir vėl pradėjo eiti link jo, tai jis ją pastūmė ant lovos ir motina nugara ar šonu atsitrenkė į buką medinį lovos kampą. Matyt iš skausmo ji garsiai surėkė. Motinai jis iškvietė greitąją pagalbą. Konflikto metu močiutė buvo virtuvėje ir kiek pamena viso įvykio nematė. Po to jis išėjo iš namų. Kas vyko bute toliau, nežino. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-12 papildomai apklaustas įtariamuoju M. T. teigė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. T. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokolais, specialistų išvadomis, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-10-18 apklausos metu nukentėjusioji V. T. nurodė, kad 2016-10-13 buvo namuose, nes turėjo išeiginę dieną. Namuose tuo metu buvo dukra E. T., gim. 2001-10-06, motina I. V. bei sūnus M. T., gim. 2000-10-13. Tą dieną sūnus ruošėsi švęsti savo gimtadienį, todėl jie visa šeima ruošė valgyti, tvarkėsi. Apie 17.00 val. pas juos į namus atėjo jų pažįstama S., kuri neseniai grįžo iš Danijos, todėl viename kambaryje ji su S. ir dukra E. kalbėjosi, gėrė kavą, likerį, o kitame kambaryje buvo paruoštas stalas sūnaus gimtadieniui. Vakare apie 18-19 val. pas jį atėjo draugai. Matė, kad atėjo jai pažįstamas D. S. ir dar kažkoks berniukas, dar vėliau atėjo ir mergaitės. Jaunimas sėdėjo kambaryje užsidaręs klausėsi muzikos, bendravo. Apie 22.30 val., kai jau buvo vėlu nuėjo pas sūnų į kambarį paprašyti, kad jaunimas pritildytų muziką, pamatė, kad jie geria alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė sultis su degtine. Ji pasipiktino ir pasakė M. pastabą, tačiau jis pasakė nesikišti. Tada ji gražiuoju paprašė pritildyti muziką, nes apačioje kaimynei reikia į darbą, todėl jau gana švęsti ir reikia skirstytis. Sūnus ją išvarė iš kambario. Ji išėjo ir pagalvojo, kad tuoj jaunimas apsiramins ir išeis, tačiau jie ir toliau šventė, garsiai klausėsi muzikos. Po 10 minučių ji vėl nuėjo raminti sūnaus kompaniją, nes jos mama jau gulėjo lovoje, ji taip pat norėjo miegoti. Atėjusi į kambarį pamatė, kad sūnus ir toliau švenčia bei jos neklauso. Tada ji griežtu tonu pasakė, kad viskas baigta ir tegul visi eina namo. Tuo metu sūnus pašoko iš vietos ir pribėgęs prie jos stipriai pastūmė, kad ji atsidūrė koridoriuje. Ji atsitrenkė į sieną. Jis kelis kartus stumdydavo ją į kitą kambarį sakydamas, kad ko ji jam aiškina ir gadina šventę. Sūnus įstūmė ją į kambarį, kur kelis kartus kumščiais daužė per nugarą. Ji nuo tokio smūgio suklupo ant lovos ir surėkė ant jo, klausdamas ką jis daro. Jos mama I. V. taip pat suriko, ką jis daro, ir sūnus tada nuėjo į kitą kambarį pas draugus. Sūnus toliau su draugais buvo savo kambaryje ir klausėsi muzikos. Vėliau iš darbo grįžo kita dukra M. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri norėjo ilsėtis po darbo bei eiti miegoti. Jai taip pat nepatiko, kad M. taip triukšmauja su draugais, todėl nuėjo į kitą kambarį bei paprašė tyliau, nes jai rytoj į darbą. Ji iš lovos jau nesikėlė, kadangi jai labai skaudėjo šoną, negalėjo judėti. M. ir toliau triukšmavo. Tada M. vėl nuėjo raminti ir paprašė skirstytis kompaniją, kai vėl M. šoko muštis prie sesės. Ji kambaryje išgirdo triukšmą, kaip M. stumdo M. virtuvėje. Pamatė, kaip jis ją stumdydamas nustūmė ant lovos jos kambaryje. M. pradėjo šaukti, rėkė ant jo visokiausiais žodžiais, sakydama, jog jis nesveikas. Tada ji neiškentė, kad jis primušė ją ir dukrą bei paskambino 112. M. išgirdo, kad ji kviečia pareigūnus, todėl jis pasakė visiems savo draugams „einam iš čia“. Sūnus išėjo su visais savo draugais iš namų, išjungė muziką. Po kelių minučių į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji papasakojo kas įvyko, paaiškino, kad sūnus išėjo iš namų bei surašė pareiškimą. Tai jau ne pirmas kartas, kai sūnus mušė ją, todėl jam už tai neatleis. Kitą dieną ji kreipėsi į Šeškinės polikliniką, kur gydytojai jai diagnozavo šonkaulių lūžį. Šiuo metu ji nedarbinga bei iki 2016-10-24 turi nedarbingumo pažymą, į darbą negali vaikščioti. Prašo dėl jai sukeltų kūno sužalojimų pradėti ikiteisminį tyrimą bei išduoti nukreipimą pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-12-13 apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu K. I. iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), brolis muša seserį. Atvykus į vietą į juos kreipėsi pil. V. T., kuri nurodė kad jos nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), namuose kartu su draugais šventė gimtadienį. Jai užėjus į kambarį, ji pamatė, kad sūnus vartoja alkoholinius gėrimus, t.y. degtinę. Sūnui V. T. padarė pastabą, po ko jis ją užsipuolė, t.y. pradėjo stumdyti, stipriai trankė kumščiai į šonkaulius, o vėliu užsipuolė ir V. T. dukrą, t. y. savo seserį. Iki jų atvykimo nepilnametis M. T. iš buto pasišalino. V. T. surašė pareiškimą, kurį pristatė į pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-09 apklaustas liudytojas D. S. nurodė, kad M. T. pažįsta apie 10 metų. 2016 m. spalį šventė jo gimtadienį pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Tarp M. ir jo mamos kilo kažkoks buitinis konfliktas, kurio priežasties jis nežino. M. mama buvo išgėrusi, su kuo ir kur ji gėrė, jis nežino. Jie jau susiruošė išeiti iš M. namų ir jis su keliais bendrais pažįstamais stovėjo laiptinėje, nes M. pasakė, kad tuoj ateis. Girdėjo, kaip bute motina barėsi su M., kiek pamena buvo vėlyvas vakaras ir mama nenorėjo M. išleisti iš namų. Kai išgirdo klyksmą, užėjo į butą ir pamatė, kad M. mama viena kambaryje guli ant lovos. M. tuo metu buvo kitame kambaryje. Kas tarp jų įvyko bute, jis nematė. M. jam apie tai nieko nepasakojo (b. l. 20).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 179/2017(01) nurodoma, jog V. T. padarytas dešinės pusės IX-ojo šonkaulio lūžis, kelių parų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą (2016-10-14), paveikus daiktu, turėjusiu kietą, buką, ribotą kontaktinį paviršių. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šonkaulio lūžis gyja ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad V. T. galėjo susižaloti griūdama ir atsitrenkusi į daiktą, turėjusį kietą, buką, ribotą kontaktinį paviršių (b. l. 14).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada nr. 104MS-92/2017, kurioje nurodoma, kad M. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 36).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką: nesunkiai sutrikdė šeimos nario – motinos V. T. – sveikatą. Kadangi dėl patirtų sužalojimų V. T. sveikata buvo sutrikusi ilgiau nei 10 dienų, kaltinamojo M. T. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis M. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad M. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kaip pats pripažino, jis prieš padarydamas nusikalstamą veiką gėrė alkoholinius gėrimus – „D-light“ sidrą (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė prašė nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, žala nepadaryta, naujų nusikalstamų veikų kaltinamoji nėra padariusi.

BK 81 straipsnio 1 dalis numato, kad XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. M. T. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nurodė, kad dėl tokio elgesio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Susitaikymą su M. T. teismo posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji V. T. paaiškindama, kad sūnus jos atsiprašė. M. T. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu mokosi Vėliučionių socializacijos centre. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. T. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punktu, M. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant pagrindui manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, byla nutraukiama. Atsižvelgiant į BK 93 straipsnio 2 dalis nuostatas, M. T. skiriama BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei įpareigojamas 6 (šešis) mėnesius tęsti mokslą, mokytis arba įsidarbinti ( BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai).

M. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 302, 303, 304, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. T., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, paskirti M. T. auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą bei įpareigoti 6 (šešis) mėnesius tęsti mokslą, mokytis arba įsidarbinti.

M. T. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.