Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-06-17 · Administracinė byla Nr. eI2-3814-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-17Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
eI2-3814-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00139-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
(duomenys neskelbtini), UAB "Autokaravanas"
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Advokatai
Olga Siomina
Administracinė byla Nr. eI2-3814-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00139-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Olgai Siominai,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei Jolitai Grigaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 19724, neskirti pareiškėjai Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skunde nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) vyriausioji darbo inspektorė Jolita Grigaitienė surašė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1036-0013 (toliau – ir Protokolas) dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 28 str. 1 d., LR darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 str. 1 d., 2 d. 1 p. nuostatų pažeidimo. Protokole buvo nurodoma, kad pareiškėja, atstovaujama transporto direktoriaus D. K., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių ir tuo pažeidė DK 120 str. 2 d. ir UĮ 58 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Protokolo pagrindu 2020 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19724 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 200 Eur. Bauda pareiškėjai skirta netinkamai pritaikius įstatymą. Pareiškėjai bauda paskirta už tai, kad ji „pažeidė DK 120 str. 2 d. ir UĮ 58 str. 1 d. 1 p. nuostatas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių“. UĮ 58 str. 1 d. numato, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį. UĮ 58 str. 3 d. nustatyta, kad VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 d. numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas (UĮ 58 str. 3 d. 1 p.); 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų (UĮ 58 str. 3 d. 2 p.). UĮ 58 str. 5 d. (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 15 d.) numato, kad 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK). Akcentuoja, kad šioje teisės normoje nekonkretizuojama, kokiam fiziniam asmeniui turi būti skirta bauda už tos pačios veikos padarymą ANK pagrindu (t. y. juo nebūtinai turi būti juridinio asmens vadovas). Nurodytu atveju pareiškėjai Nutarimu negalėjo būti paskirta bauda, kadangi tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 29 d., VDI surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjos transporto direktoriui D. K. už tų pačių veiksmų atlikimą ir tų pačių teisės normų pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, jog šis protokolas buvo surašytas iki skundžiamo Nutarimo priėmimo, ką patvirtina minėtų dokumentų metaduomenys: protokolas administracinio nusižengimo byloje surašytas 2020 m. gruodžio 29 d. 15 val. 45 min., tuo tarpu byla pagal Protokolą buvo nagrinėjama 2020 m. gruodžio 29 d. 16 val., o pats Nutarimas pasirašytas tik 2020 m. gruodžio 30 d. 15 val. 53 min. 2020 m. gruodžio 29 d. VDI surašytame administracinių nusižengimų protokole Nr. VDI-ANR-P-2187-2020 nurodoma, kad: „darbuotojui B. S. nebuvo apskaitytas visas darbo laikas, t. y. 2019 m. IV ketvirtyje apskaityta 385 val., tačiau buvo išdirbta pagal tachografo duomenis 401,60 val., laikytina, kad neapskaityta 16,60 val. viršvalandžių. 2020 metų I ketvirtį pagal tachografo duomenis ieškovas dirbo 409,72 val., o buvo apskaityta 399 val., neapskaityta 10,72 val. viršvalandžių. Transporto direktorius D. K. iš viso neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.“ Už šių veiksmų atlikimą D. K. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 str. 1 dalį. Pagal šį straipsnį atsakomybė gali būti taikoma tiek darbdaviams, tiek kitiems atsakingiems asmenims, nurodytu atveju – pareiškėjo transporto direktoriui. Akivaizdu, kad pareiškėjai VDI surašytame Protokole pareikšti kaltinimai yra identiški pateiktiems tą pačią dieną surašytame protokole Pareiškėjos transporto direktoriui D. K., t. y. jie abu buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už tą patį įmonėje padarytą UĮ 58 str. 1 d. 1 p. bei DK 120 str. 2 d. pažeidimą, kuris buvo susijęs su to paties pareiškėjos darbuotojo darbo laiko apskaita. Taigi, Nutarimo surašymo metu egzistavo UĮ 58 str. 5 d. nurodyta sąlyga, draudžianti skirti baudą juridiniam asmeniui, dėl ko bauda pareiškėjai skirta nepagrįstai, o Nutarimas naikintinas. VDI, priimdama Nutarimą, nesivadovavo dvigubo nubaudimo negalimumo (non bis in idem) imperatyvu. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Nuobauda juridiniam asmeniui buvo paskirta esant dviejų asmenų – pareiškėjos ir jos transporto direktoriaus – veikų tapatumo faktui. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tas pats atstovas atstovavo pareiškėją Protokolo ir Nutarimo priėmimo teisenos procese. Atliekant tyrimą nebuvo įrodyta administracinio nusižengimo sudėtis, įskaitant pareiškėjos kaltę. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Neįrodžius šių pažeidimo elementų, remiantis ANK 591 d. 1 p., administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nutarime nebuvo detaliai aprašyti byloje surinkti įrodymai, nebuvo atliktas jų vertinimas, nebuvo vertinamos pareiškėjos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, nors ANK 618 str. 2 d. nurodyta, jog ne teismo tvarka išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. VDI inspektorė bylą išnagrinėjo formaliai, nesiaiškino aplinkybių, ar pareiškėjos atžvilgiu nustatyti visi būtinieji nusižengimo sudėties požymiai (dėl jų apskritai nepasisakė), pažeisdama įstatymo reikalavimus tinkamai taikyti įstatymą ir motyvuoti savo sprendimą. Nutarime nurodoma, kad pažeidimą patvirtina patikrinimo metu pateikti paaiškinimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo ginčų byloje Nr. GDKS-4304 pateikti įrodymai. Vis tik šie išvardinti įrodymai Nutarime niekaip neaptarti, todėl neaišku, kuo remiantis daromos teisinės išvados dėl pažeidimo sudėties pareiškėjos veiksmuose buvimo. Direktorius D. K. 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad „formuojant darbo laiko apskaitos žiniaraštį galėjo būti netikslumų dėl blogai sukeltų duomenų iš tachografo. Atsakingas asmuo, formuojantis šį dokumentą, vairuotojų darbo valandas automatiniu būdu sukelia iš tachografo. Kartais atsitinka taip, kad valandos susikelia netiksliai, netinkamai suveikia programa ar įsivelia kitos klaidos, dėl kurių atsiranda neatitikimai tarp šių dviejų dokumentų“. Taigi, šio paaiškinimo pagrindu daro pagrįstą išvadą, kad neatitikimas tarp darbuotojo B. S. 2019 m. IV ketvirčio bei 2020 m. I ketvirčio tachografo duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytų duomenų susidarė ne dėl valinių pareiškėjos ar jos darbuotojo veiksmų ar neveikimo, tačiau dėl techninės apskaitos programos klaidos. Svarbu yra tai, kad pareiškėja nei slėpė darbuotojo dirbtus viršvalandžius, nei siekė išvengti jų apmokėjimo, nei apskritai apie tokį neatitikimą žinojo. Papildomai pamini, kad toks neatitikimas galėjo būti nulemtas ir laiko juostų skirtumo įtakos tachografe nurodytiems duomenims, į ką pareiškėja atkreipė VDI dėmesį kituose paaiškinimuose. Daro išvadą, kad nurodytu atveju neįrodytas vienas esminių pažeidimo sudėties elementų – pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo. Paaiškina, kad pareiškėjos įmonėje šiuo metu dirba apie 450 vairuotojų. Esant tokiam vairuotojų skaičiui, visų tachografo duomenų sukėlimas į vairuotojų darbo laiko apskaitos sistemą ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių sudarymas rankiniu būdu, be specialios programinės įrangos, nėra įmanomas. Pareiškėjos veikloje šiuo metu naudojama sertifikuota programinė įranga DETA Soft ir šios programos tobulinimo kodas. Dėl programos naudojimo metu iškylančių klausimų ir problemų pareiškėja konsultuojasi su programos pardavėju UAB „DETAGAMA“. Paaiškėjus problemoms dėl galimų netikslumų darbuotojų darbo laiko apskaitoje, pareiškėja kreipėsi į programos pardavėją dėl jos veikimo sutrikimų pašalinimo ir šio metu jie yra pilnai pašalinti, neatitikimai nesikartoja (priešingu duomenų tyrimo metu nebuvo surinkta). VDI Nutarime šių aplinkybių netyrė ir nevertino, dėl pareiškėjos kaltės buvimo apskritai nepasisakė. Nors VDI 2020 m. pabaigoje atliko tyrimą pagal kitų darbuotojų skundus, jokių pažeidimų pareiškėjos darbo laiko apskaitoje nerado, todėl patraukė pareiškėją atsakomybėn už prieš pusę metų Šiaulių darbo ginčų komisijos darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020 nustatytas aplinkybes. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas nesilaikė pareigos siekti ANK 563 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų teisenos tikslų: visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą. ANK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje UĮ 58 str. 1 d. 1 p. pažeidimą tyręs VDI pareigūnas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko visų galimų įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nedeklaruotu darbu, nevertino arba vertino subjektyviai byloje pateiktus įrodymus ir teisinius argumentus, netyrė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, kas reiškia, jog pareigūnas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai skyrė pareiškėjai baudą, nesant įrodytiems visiems administracinio nusižengimo sudėties požymiams. Dėl veikos mažareikšmiškumo nurodo, kad baudos skyrimas pareiškėjai nėra proporcinga priemonė. Net ir darant prielaidą, kad šios teisenos metu būtų nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, atsakomybė pagal UĮ nuostatas pareiškėjai neturėtų būti taikoma dėl to, kad padaryta veika laikytina mažareikšme. Nėra pagrindo taikyti pareiškėjai UĮ numatytų poveikio priemonių. Pagal ANK 32 str. 2 d. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Nutarime visiškai nebuvo įvertinta tai, jog pareiškėjai inkriminuojamas pažeidimas nesukėlė ženklių pasekmių, o kilusios pasekmės (nepriemoka darbuotojui) jau yra tinkamai pašalintos (t. y. įvykdytas UĮ 58 str. 3 d. 1 p.), todėl baudos skyrimas pareiškėjai nėra nei tikslingas, nei proporcingas. 2020 m. liepos 9 d. sprendimu Šiaulių darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020, kuriuo nusprendė B. S. prašymą patenkinti iš dalies: išieškoti iš pareiškėjo 216,50 Eur apmokėjimą už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių), 318,15 Eur dienpinigių nepriemoką ir 400 Eur netesybų. Pareiškėja visas šias sumas darbuotojui pilnai sumokėjo ir darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė. Nurodytu atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kad per visą aukščiu nurodyto darbuotojo darbo laikotarpį, kuris sudarė 1 metus (nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.) neapskaitytų darbo valandų (viršvalandžių) skaičius sudarė vos 27 val., kas liudija, jog šį neatitikimą lėmė išimtinai programos veikimo netikslumai, dėl ko padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Be to, pareiškėja nurodytą nepriemokos sumą – 216,50 Eur neatskaičius mokesčių – iš karto sumokėjo darbuotojui, taigi, visos pažeidimo sukeltos pasekmės yra pašalintos. Dėl šios priežasties baudos pareiškėjai skyrimas pagal UĮ, suėjus pusei metų nuo šio ginčo išnagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir sprendimo įvykdymo, visiškai neatitiko tokių baudų skyrimo tikslų ir paskirties. Šiuo atveju, net ir pripažinus pareiškėja kalta dėl Nutarime nurodytų pažeidimų, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. nuostata, nėra tikslinga jam skirti baudos. Pamini, kad pareiškėjai, kuri įdarbina didelį skaičių vairuotojų – užsieniečių, UĮ numatytos baudos už nedeklaruotą darbą skyrimas sukelia itin skaudžias pasekmes. Remiantis 2021 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (15/5-3)-47U-20, Migracijos departamentas dėl paskirtos baudos nutarė neįtraukti pareiškėjos į Patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukti jį iš šio sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma pareiškėjos įmonėje dirbančių vairuotojų yra užsieniečiai, kurių profesija įtraukta į Lietuvos Respublikoje trūkstamų profesijų sąrašą, buvimas Patvirtintų įmonių sąraše pareiškėjai turi esminę reikšmę, užtikrinant sklandų ir operatyvų vairuotojų – užsieniečių įdarbinimą. Išbraukimas iš Patvirtintų įmonių sąrašo iš esmės sutrikdys pareiškėjos vykdomą veiklą ar net padarys ją neįmanoma, kas sąlygotų pareiškėjos nemokumą ar net bankrotą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kadangi administracinės atsakomybės tikslai jau pasiekti kitomis šiame skunde aptartomis priemonėmis, prašo pareiškėjai UĮ 58 str. 3 d. 2 p. numatytos baudos neskirti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Olga Siomina teismo posėdžio metu iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad prašant tenkinti pareiškėjos skundą remsis trimis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) pareiškėjos transporto direktorius yra baustas administracine tvarka, negalimas dvigubas baudimas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-215-822/2021, kurioje tik darbdavys buvo patrauktas atsakomybėn dėl nelegalaus darbo; 2) atsakovas neįrodė pareiškėjos padaryto pažeidimo, neįvertino visų aplinkybių, atsiradusių nepriklausomai nuo pareiškėjos; 3) neįvertintos lengvinančios aplinkybės skiriant baudą. B. S. į darbdavį dėl neišmokėtų sumų nesikreipė, tačiau Šiaulių darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020, kurio pareiškėja neskundė ir įvykdė. Nepanaikinus skundžiamo Nutarimo pareiškėjai kils labai sunkios pasekmės. Prašo pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime ir jo atstovė Jolita Grigaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundu nesutinka ir mano, kad šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes. D. K. kaip fiziniam asmeniui 2020 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VDI-ANR_P-2187-202290. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su surašytu protokolu ir baudos iki nurodyto 2021 m. sausio 29 d. termino nesusimokėjo. 2021 m. vasario 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prašydamas baudos neskirti, nes administracinės atsakomybės tikslai pasiekti kitomis aptartomis priemonėmis, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19724 paskirta 200 Eur bauda (duomenys neskelbtini), kuri rašytinių paaiškinimų metu jau yra sumokėta. 2021 m. vasario 10 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-62-2021 ir D. K. paskiriama nuobauda – 150 Eur bauda. Bauda šiai dienai sumokėta. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 29 d. UĮ pažeidimo byloje surašytas protokolas Nr. 1036-013, kuriuo paskirtas bylos nagrinėjimas tos pačios dienos 16.00 val. 2020 m. gruodžio 29 d. byla išnagrinėta ir priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 19724. Nutarimas pasirašytas vyriausiosios inspektorės V. P. 2020 m. gruodžio 29 d. Paskirta bauda 2020 m. gruodžio 30 d. sumokėta. Pareiškėjos ginčijamas Nutarimas UĮ pažeidimo byloje buvo priimtas juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. UĮ IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą – nedeklaruotą darbą. Juridiniam asmeniui už nedeklaruotą darbą numatyta atsakomybė – finansinė sankcija juridiniam asmeniui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK nenustato juridinio asmens atsakomybės. Tuo tarpu Užimtumo įstatymas apibrėžia ekonomines sankcijas būtent darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo už darbo įstatymų pažeidimus. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymo, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas. UĮ 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nedeklaruotą darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuri nešalina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos deklaravimą, reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas juridinis asmuo. UĮ 58 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz.: ūkininkas, individualios Įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Užimtumo įstatymą yra negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas. Įvertinus tai, kad UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, daro išvadą, jog ekonominė sankcija už pažeidimą nustatytą UJ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte pritaikyta pagrįstai, todėl Nutarimas laikytinas teisėtu. Pareiškėjai UĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija yra paskirta už tai, kad pareiškėjas, būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad įmonės darbuotojams būtų žymimas faktiškai dirbtas darbo laikas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 metų IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė darbuotojo viso dirbto lako – 27,32 val. viršvalandžių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovo priimtame išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nedeklaruoto darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priimant Nutarimą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, vadovautasi pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, pateiktais iki bylos nagrinėjimo. Skiriant nuobaudą, buvo vadovautasi Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui paskirta minimali bauda. Skirta bauda yra teisinga, skiriant ją atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi. Vadovavosi UĮ 60 straipsnio 3 dalimi. Nedeklaruotas darbas pagal savo pobūdį laikomas šiurkščiu nusižengimu. Šia veika pažeidėjas siekia nuslėpti asmens faktiškai dirbtą laiką turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. Taip pat pažymi, kad pareiškėja atsiskaitė su darbuotoju tik išsprendus ginčą darbo ginčų komisijoje. Per du metus galima skirti baudą, šio termino nagrinėjamu atveju buvo laikytasi. Atsakovas prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 19724 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo skirta 200 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) vyriausioji darbo inspektorė Jolita Grigaitienė surašė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1036-0013 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama transporto direktoriaus D. K., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių.

2020 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas skundžiamas nutarimas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 19724, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 200 Eur, dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo, už tai, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama transporto direktoriaus D. K., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tai patvirtina patikrinimo metu pateikti paaiškinimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo ginčų byloje Nr. DGKS-4304 pateikti įrodymai. Nutarime prie lengvinančių aplinkybių ir baudos dydžio mažinimo motyvacijos nurodyta, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi.

D. K. kaip fiziniam asmeniui taip pat 2020 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. VDI-ANR_P-2187-2020. Kaip nurodyta atsakovo atsiliepime, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su surašytu protokolu ir baudos iki nurodyto termino nesusimokėjo, 2021 m. vasario 5 d. pateikė rašytinius paaiškinimus prašydamas baudos neskirti, nes administracinės atsakomybės tikslai pasiekti kitomis aptartomis priemonėmis, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19724 paskirta 200 Eur bauda (duomenys neskelbtini), kuri rašytinių paaiškinimų metu jau yra sumokėta.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 10 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-62-2021 ir D. K. paskirta nuobauda – 150 Eur bauda (kaip nurodė atsakovas atsiliepime, bauda sumokėta). 2021 m. vasario 10 d. nutarime nurodyta, kad atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) vadovaujantis 2020-11-24 pavedimu Nr. 1047 ir Darbo ginčų komisijos 2020-07-09 sprendimu Nr. DGKS-4304 nustatyta, kad darbuotojui B. S. nebuvo apskaitytas visas dirbtas laikas, t. y. 2019 metų IV ketvirtyje apskaityta 385 val., tačiau buvo dirbta pagal tachografo duomenis 401,60 val., laikytina, kad liko neapskaityta 16,60 val. Šis laikas laikytinas viršvalandžiais. 2020 metų I ketvirtį pagal tachografo duomenis ieškovas dirbo 409,72 val., o buvo apskaityta 399 val. – neapskaityta 10,72 val. viršvalandžių. Iš viso nebuvo apskaityta 27,32 val. dirbtų viršvalandžių. Nustatyta, kad D. K., neapskaitydamas viso faktiškai dirbto laiko pažeidė Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas. Už nustatytą pažeidimą numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, dar neįsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-273-948/2021 pareiškėjo D. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2021-02-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-62-2021 buvo atmestas.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta: 1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai; 2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 3) darbuotojo darbo laikas naktį.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą: 1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas; 2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.

Kaip minėta, pareiškėjai Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija yra paskirta už tai, kad pareiškėja, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, pažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nes darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių.

Darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.

Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius.

Pareiškėja ir jo atstovė nurodė, kad iš ginčijamo Nutarimo neaišku, kuo remiantis daromos teisinės išvados dėl pažeidimo sudėties pareiškėjos veiksmuose buvimo, nes neatitikimas tarp darbuotojo B. S. 2019 m. IV ketvirčio bei 2020 m. I ketvirčio tachografo duomenų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytų duomenų susidarė ne dėl valinių pareiškėjos ar jos darbuotojo veiksmų ar neveikimo, tačiau dėl techninės apskaitos programos klaidos.

Į bylą pateiktame pareiškėjos transporto direktorius D. K. 2020 m. gruodžio 18 d. paaiškinime nurodyta, kad „formuojant darbo laiko apskaitos žiniaraštį galėjo būti netikslumų dėl blogai sukeltų duomenų iš tachografo. Atsakingas asmuo, formuojantis šį dokumentą, vairuotojų darbo valandas automatiniu būdu sukelia iš tachografo. Kartais atsitinka taip, kad valandos susikelia netiksliai, netinkamai suveikia programa ar įsivelia kitos klaidos, dėl kurių atsiranda neatitikimai tarp šių dviejų dokumentų. Gailiuosi dėl netinkamai deklaruoto vairuotojų darbo laiko, ateityje pasižadu atsakingiau sutikrinti sukeltas ataskaitas“. Byloje ginčo dėl to, kad darbo laikas galėjo būti neapskaitytas dėl techninės apskaitos programos klaidos, nėra.

Teismas pažymi, kad galiojančiu 2020 m. liepos 9 d. VDI Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020 konstatuota, jog ,,<...> ieškovui (B. S.) 2019 metų IV ketvirtyje apskaityta 385 val. (tarp jų 70 val. viršvalandžių), tachografo duomenimis ieškovas dirbo 401,60 val. Šiuo atveju išdirbus daugiau valandų, nei nustatytas darbo laikas (317 val.) bei apmokant 71 val. viršvalandžius, laikytina, kad dalis neapskaityto darbo laiko apskaitos žiniaraštyje turėjo įtakos ieškovo darbo apmokėjimui. <...> liko neapskaityta ir neapmokėta 401,60 val. – 385,00 val. = 16,60 val. Šis laikas vertinamas kaip viršvalandinis. 2020 metų I ketvirtį (sausio – kovo mėn.) <...> neapskaityta ir neapmokėta 10,72 val. Šis laikas vertintinas kaip viršvalandinis <...>“. Taigi, 2020 m. liepos 9 d. VDI Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020 nusprendė B. S. prašymą patenkinti iš dalies: išieškoti iš (duomenys neskelbtini) 216,50 Eur apmokėjimą už viršvalandinį darbą (neatskaičius mokesčių), 318,15 Eur dienpinigių nepriemoką ir 400 Eur netesybų. Kaip nurodė pareiškėja skunde ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu, pareiškėja visas šias sumas darbuotojui pilnai sumokėjo ir darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad pareiškėja pripažino padarytą darbo teisinių santykių pažeidimą.

Be to, pagal (duomenys neskelbtini) 2019-03-22 įsakymą, transporto direktorius D. K. paskirtas atsakingu už darbo laiko apskaitos kontrolę, tinkamai ir teisingai deklaruotą vairuotojų – ekspeditorių darbo laiką, siekiant užtikrinti veiksmingą darbo laiko apskaitos kontrolę bendrovėje.

Atsižvelgiant į galiojančiame 2020 m. liepos 9 d. VDI Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendime darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020 nustatytas aplinkybes ir į (duomenys neskelbtini) 2019-03-22 įsakymą, teismas sprendžia, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas, o D. K. 2020 m. gruodžio 18 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės to nepaneigia, kadangi darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, tačiau šiuo atveju tai nebuvo atlikta.

Taigi, vertinant faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, (duomenys neskelbtini) yra darbdavė ir bendrovei kyla visos darbdavio pareigos, numatytos teisės aktuose. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėja darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaitė viso darbuotojo B. S. darbo laiko – viršvalandžių. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose per 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 metų I ketvirtį neapskaitė 27,32 val. viršvalandžių.

Taigi, darytina išvada, atsakovo nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjos argumentas, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant skundžiamo 2020 m. gruodžio 29 d. Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – VAĮ), be kita ko, sudarančio prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nustatančio viešojo administravimo principus, garantuojančio asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, įtvirtinančio kitas viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas šiuos reikalavimus atitinka – jame išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nedeklaruoto darbo draudimą, ir Darbo kodekso nuostatos, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas, nurodytos lengvinančios aplinkybės bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžio mažinimu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Tai, kad skundžiamame 2020-12-29 nutarime išvardinti įrodymai, kuriais atsakovas nustatė pareiškėjos padarytą pažeidimą (pateikti paaiškinimai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, darbo ginčų byloje Nr. DGKS-4304 pateikti įrodymai), o ne įvertinti (aptarti), kaip teigia pareiškėjos atstovė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, nes pareiškėja galėjo suprasti, kuo remiantis daromos išvados dėl pažeidimo, nes pareiškėja 2020 m. liepos 9 d. VDI Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-13702/2020 buvo įvykdžiusi.

Taip pat pareiškėjos skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad „atsakovas, skyręs baudą bendrovės direktoriui, taip pat skyrė baudą ir bendrovei, kaip darbdaviui. Atsakovas skyrė minėtą ekonominę sankciją ignoruodamas ir neatsižvelgdamas į Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalį. Atsakovo skirta bauda taip pat pažeidžia non bis in idem principą“. Nesutiktina su šia pareiškėjos išsakyta pozicija.

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 100 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4427-968/2020 pažymima, kad „subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK <...> bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi, galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK <...> straipsnį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (2020 m. balandžio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).“

Teismas akcentuoja, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, taip pat šiuo atveju skiriasi pažeidimų pobūdis. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą pareiškėjos direktorius buvo nubaustas kaip fizinis asmuo, o pagal Užimtumo įstatymą bauda buvo paskirta juridiniam asmeniui (pareiškėjai) kaip darbdaviui. Pareiškėjos direktoriui, kaip fiziniam asmeniui, nebuvo taikyta sankcija pagal Užimtumo įstatymą, o pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, – bauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Sutiktina ir su atsakovo argumentu, jog vienu atveju bauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju – iš konkretaus fizinio asmens turto. Iš to seka, kad nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas ir nėra pagrindo taikyti Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį. Abejose bylose taikytinos sankcijos gali būti traktuojamos kaip esančios baudžiamojo pobūdžio. Taip pat pažymėtina, kad abi baudos skirtinos dėl to paties darbuotojo nedeklaruoto darbo ir už tą patį darbo laikotarpį, tame pačiame juridiniame asmenyje dirbto darbo, t. y. buvo baudžiama už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, tačiau, visgi svarbiausia yra tai, kad teisinė atsakomybė taikytina skirtingiems subjektams. Kadangi pats juridinis asmuo yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, laikytina, kad juridinis asmuo kartu yra atsakingas ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. paskirtą baudą ar kitokią sankciją. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus teismas neturi pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

Darbo kodekso 21 straipsnio 1 – 5 dalys apibrėžia, kad darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Darbuotoju gali būti darbinį teisnumą (galėjimas turėti darbo teises ir pareigas) ir veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo. Fizinis asmuo darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja, kai jam sukanka šešiolika metų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taigi, ne D. K., o (duomenys neskelbtini) UĮ numatyto ir nustatyto pažeidimo padarymo metu buvo B. S. darbdaviu.

Pareiškėjos ir jos atstovės teigimu, Nutarime nurodytas nusižengimus yra vienkartinis ir mažareikšmis, po šio pažeidimo daugiau su kitais darbuotojais nebuvo nustatyta nedeklaruoto darbo atvejų, su darbuotoju B. S. yra atsiskaičiusi.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60straipsnio 3 dalis).

Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo; 10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).

Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Kaip minėta, ginčijamame nutarime nurodytos lengvinančios aplinkybės bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžio mažinimu. Kadangi buvo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis atsakovo buvo sumažintas nuo vidurkio iki minimumo ir paskirta minimali 200 Eur bauda. Aplinkybė, jog padarytas pažeidimas yra vienkartinis, nenumatyta aukščiau nurodytuose teisės aktuose, kas sudarytų pagrindą vertinti kaip jos atsakomybę lengvinančia dar viena aplinkybe. Pažymėtina, jog pareiškėja tinkamai nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus viršvalandžius, t. y. pareiškėja netinkamai vykdė savo, kaip darbdavio, funkcijas įdarbinto asmens atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtą baudą, tačiau kaip jau minėta, pareiškėja tuo pačiu ją ir pripažįsta, kadangi remiasi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, 200 Eur baudą yra sumokėjusi ir įvykdžiusi Šiaulių darbo ginčų komisijos 2020-07-09 sprendimą. Teismo vertinimu, paskirta minimali bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

Pareiškėjos atstovės advokatės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo atmesti kitų bendrovės darbuotojų skundai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų nepašalina atsakomybės už Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymą, kadangi pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga vykdydama Darbo kodekso nustatytas pareigas darbuotojo B. S. atžvilgiu.

Pagal ANK nusižengimas gali būti pripažintas tik mažiau pavojingu, o ne mažareikšmiu. ANK IV skyriuje, kuriame numatytos aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn, yra ir aplinkybė, kuomet veika pripažįstama mažai pavojinga (bet ne mažareikšme). ANK 12 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų. Užimtumo įstatyme nėra numatyta, kad gali būti pažeidimas pripažintas mažiau pavojingu ar mažareikšmiu, todėl nėra net formalaus pagrindo nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ar mažareikšmį.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai pažeidus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, atsakovas pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą baudą. Bauda skirta per Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 metų baudos skyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, naikinti šio Nutarimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos pirmasis skundo reikalavimas dėl Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kitas išvestinis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius