Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. M. ir D. M., trečiajam asmeniui B. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, jo materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitinka jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. 60092/12 Z. J. v. Lietuva; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 4547/10 Y. C. v. J. K.), todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. M. yra M. M. ir D. M. dukra. M. šeima ieškovės skyriui žinoma. D. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos atvejo vadybos paslaugos nuo 2021 m. birželio 15 d. iki dabar, tačiau D. M. teikiamos paslaugos nėra efektyvios, ji girtauja, kartojasi atkryčiai, ne visuomet bendradarbiauja su specialistais, jos elgesys neatitinka geriausių vaiko interesų. M. M. ilgą laiko tarpą yra nusišalinęs nuo dukros E. auginimo, auklėjimo, domėjimosi jos sveikata, ugdymu, geriausiais vaiko interesais, neteikia dukrai išlaikymo, ilgą laiką nuolatinai gyvena ir dirba užsienyje.

18. Nustatyta, kad vaiko teisių pažeidimai D. M. šeimoje anksčiau buvo ne kartą fiksuoti: 2021 m. birželio 10 d., 2022 m. sausio 28 d. (vaikui taikyta laikinoji priežiūra), 2022 m. lapkričio 11 d., kai nepilnametė E. augo močiutės B. G. priežiūroje, o vaiko įstatyminei atstovei D. M. nesirūpinant savo dukra, nevykdant tėvų pareigų. Vaiko teisių pažeidimas fiksuotas ir nustačius nepilnametei laikinąją globą, 2023 m. spalio 17 d., buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tuo metu mergaitė mokykloje patyrė patyčias. Iš bylos medžiagos matyti, kad su D. M. šeima dirbo Mobili komanda: nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d.; nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 3 d. Nepilnametei laikinoji priežiūra taikyta nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. sausio 15 d. ir nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. kovo 30 d. Paskutinis pranešimas D. M. šeimos skyriuje gautas 2022 m. lapkričio 11 d. Specialistų teigimu, šeimoje situacija pablogėjo, D. M. įvyko atkrytis, moteris vėl pradėjo vartojo alkoholį, su specialiste nebendravo, nesirūpino dukra, prarado darbą. Jos dukra E. rūpinosi močiutė D. G..

19. 2022 m. lapkričio 13 d. išklausyta nepilnametės močiutė D. G. nurodė, jog E. mama anksčiau gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, bet maždaug nuo 2022 m. spalio mėnesio įvyko atkrytis ir ji vėl pradėjo vartoti alkoholį, ji girtauja su pašaliniais asmenimis, negyvena su dukra, jos neįsileidžia į namus. Vaiko motina nesirūpina mergaite, jai atsibodo vaiką prižiūrėti nustačius laikinąją vaiko priežiūrą, vaiko motina taipogi neteikia vaikui išlaikymo, vaiku nesidomi. 2022 m. lapkričio 13 d. skyriaus specialistų sprendimu vaikas buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos, laikinai apgyvendintas pas močiutę B. G., adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 12 d. priimtas sprendimas dėl Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje, vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje pratęsimo iki 2023 m. sausio 13 d. 2023 m. sausio 12 d. vyko atvejo vadybos posėdis dėl E. M. priežiūros nutraukimo. Į posėdį nuotoliniu būdu prisijungė mergaitės tėvas M. M., o vaiko motina D. M. į posėdį neatvyko. Posėdžio metu vyras nurodė, jog neturi galimybės grįžti ir pasiimti dukros pas save ir ja pasirūpinti. MK ir Panevėžio socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad situacija šeimoje nepakito, D. M. nededa pastangų keisti savo elgesį, yra nemotyvuota, viso įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, toliau išlieka pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei. 2023 m. sausio 12 d. nutraukta laikinoji vaiko priežiūra Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 7TLPN-4. Nepilnametė E. M. apgyvendinta pas senelę B. G.. 2023 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. eS2-1417-1000/2023 tenkino tarnybos prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, leido paimti nepilnametę E. M. iš jos įstatyminių atstovų D. M. ir M. M.. 2023 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-109 nepilnametei E. M. nustatyta laikinoji globa, jos globėju paskiriant B. G..

20. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai nekeičia savo elgesio ir nededa pakankamai pastangų susigrąžinti į savo šeimas dukrą, sudaryti jai tinkamas sąlygas augti šeimoje, ilgalaikiai pokyčiai neįsitvirtinę, atsakovų elgesys nėra pasikeitęs, šeimos pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, D. M. teiktos socialinės paslaugos nebuvo veiksmingos, ji su sugyventiniu vartoja alkoholį, neužtikrina vaiko poreikių ir emocinio saugumo, atsakovai auginti vaiko nepasiruošę, nuolatos dukra nesirūpina, dukros neišlaiko. Tokia situacija sukelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, gali sukelti žalą vaiko sveikatai. Teismas mano, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams nepilnametės E. M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

21. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Todėl pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

22. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

23. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

24. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

25. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

26. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad E. M. yra sulaukusi trylikos metų amžiaus. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Be to, vaikas yra augantis, vaiko apranga dėl spartaus augimo ir vystymosi turi būti nuolat atnaujinama, keičiantis sezoniškumui, todėl būtina patirti nuolatines išlaidas vaiko aprangai, avalynei atnaujinti. Vaikas turi sveikatos sutrikimų, reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai E. po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

28. A. D. M. šiuo metu nedirba, o atsakovas M. M. dirba (duomenys neskelbtini), tačiau geranoriškai išlaikymo vaikui periodiškai piniginėmis lėšomis neteikia. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovams būtų apribotas darbingumas, jiems nėra nustatytas neįgalumas, todėl manytina, jog abu atsakovai gali dirbti tokiu būdu, kad patys galėtų save išlaikyti ir pridėti prie vaiko E. išlaikymo tiek, kiek jai tuo metu yra reikalinga. Atsakovai teismui raštu neišreiškė prieštaravimų dėl prašomo iš jų priteisti išlaikymo vaikui E. dydžio, todėl teismas konstatuoja, jog jie gali kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur sumą iki vaiko pilnametystės.

29. Esant išdėstytam, tenkintinas ieškovės prašymas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei E. M. po 200 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

30. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės E. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo pas globėją B. G.. Kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinai rūpintis nepilnamete, ieškovė nėra gavusi. Tarnybos turimais duomenimis, E. neturi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems būtų reikalinga priežiūra ir būtų skiriamas turto administratorius.

31. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametei E. M. įsteigta laikinoji globa ir jos globėja paskirta B. G. (2023 m. vasario 3 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-109), todėl priėmus sprendimą neterminuotai apribojantį tėvų valdžią, nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas B. G., jos gyvenamojoje vietoje, ji skirtina nepilnametės E. M. priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi (CPK 406 straipsnis, 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.202 straipsnis).

32. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo E. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas. Byloje susidarė 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263 – 268, 270, 406, 407, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2012 m. gruodžio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8672-400/2012 priteistą išlaikymą po 400 Lt (115,85 Eur), jį padidinant ir priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų turto administratoriumi.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės E. M. nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko vaikų E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.