Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; R. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų J. F. (J. F.) ir G. I. (G. I.) civiliniai ieškiniai bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos interesais atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo A. A. ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 1996 m. gegužės 14 d. Telšių mieste organizavo R. R., R. B., R. Č., D. S. ir E. B. bendrą susitikimą, kurio metu aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir taip sutarė plėšimo būdu įsibraunant į patalpas, panaudojant šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobti svetimą – Kirgizijos piliečių – turtą. 1996 m. gegužės 15 d., apie 4.30 val., R. Č., R. B., D. S., E. B. ir R. R., pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „Putinas“, esančią Telšių rajono Siraičių kaime; R. R. parodžius A. S. priklausantį sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, R. Č., R. B. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur grasindami panaudoti smurtą, nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką - užpuolė Kirgizijos piliečius J. F., S. M. ir G. I.. Grumtynių metu R. Č., R. B. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavus daugybinius smūgius ranka, peiliais, kuoka į įvairias nukentėjusiųjų kūno vietas ir tokiu būdu padarius J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą; po to pagrobus G. I. priklausančius 10 000 JAV dolerių ir J. F. priklausančius 10 000 JAV dolerių ir šiuos pinigus tarpusavyje pasidalinus, A. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą už 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt) sumą.

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 1996 m. gegužės 14 d. Telšių mieste A. A. organizavus jo (R. B.), R. R., R. Č., D. S. ir E. B. bendrą susitikimą, kurio metu aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir taip sutarė plėšimo būdu įsibraudami į patalpas, panaudodami šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobti svetimą – Kirgizijos piliečių – turtą. 1996 m. gegužės 15 d., apie 4.30 val., jis, R. Č., D. S., E. B. ir R. R., pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „Putinas“, esančią Telšių rajono Siraičių kaime. R. R. parodžius A. S. priklausantį sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, jis, R. Č. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur grasindami panaudoti smurtą, nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką - užpuolė Kirgizijos piliečius J. F., S. M. ir G. I.. Grumtynių metu jam, R. Č. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavus daugybinius smūgius ranka, peiliais, kuoka į įvairias nukentėjusiųjų kūno vietas ir tokiu būdu padarius J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą; po to pagrobus G. I. priklausančius 10 000 JAV dolerių ir J. F. priklausančius 10 000 JAV dolerių ir šiuos pinigus tarpusavyje pasidalijus, R. B. pagrobė didelės vertės svetimą turtą už 20 000 JAV dolerių (80 000 Lt) sumą. Be to, R. B. yra kaltinamas tuo, kad jis 1996 m. gegužės 15 d., tarp 4 ir 5 valandos laikotarpiu, plėšimo tikslu įsibrovęs į A. S. sodo namelį, esantį Telšių rajono Siraičių kaime, sodininkų bendrijos „Putinas“ masyve, sudavė smūgį peiliu S. M. į krūtinės ląstos kairę užpakalinę pusę, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su 6-7 šonkaulių ir pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, dėl to apeliacinio teismo nutartis turi būti panaikinta dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, bei teisiamajame posėdyje neištyrė ir neišnagrinėjo visų įrodymų atskirai ir kaip visumos, dėl to buvo neteisingai nustatytos bylos aplinkybės, padarytos neteisingos išvados. Prokuroro prašymas apeliacinės instancijos teismui ištirti perskaitant ikiteisminio tyrimo metu duotus ir pirmosios instancijos teisme netirtus visus nukentėjusiųjų G. I., J. F. paaiškinimus ir parodymus, liudytojų D. S., V. B. parodymus apklausų ir akistatų metu, medžiagą, susijusią su R. B. paieška, bei papildomai apklausti liudytojus D. S., V. B. ir R. N. tam, kad pašalintų pirmosios instancijos teismui kilusius prieštaravimus, buvo atmestas nenurodant jokių motyvų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadose nepagrįsta, kodėl buvo atsisakyta ištirti ir įvertinti liudytojo D. S., išteisintųjų bei liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų ir akistatų metu, per kurias jokių versijų dėl skolų neiškelta. Neištyręs ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir nesiėmęs jokių priemonių jiems patikrinti (neperskaitė ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų, papildomai neapklausė teisme proceso dalyvių, neišreikalavo papildomos medžiagos dėl D. S. duotų parodymų kitose baudžiamosiose bylose), apeliacinis teismas negalėjo priimti teisingos išvados dėl D. S. parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Apeliacinėje nutartyje išvis nepasisakyta dėl liudytojo V. B. parodymų vertinimo ir patikimumo, liudytojo D. S. parodymų teisingumo vertinant jo paties dalyvavimą plėšime bei dėl to, jog vertinant dviejų pastarųjų liudytojų parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad jie žinojo apie vienas kito duotus parodymus, kad jų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinis teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo dėl nusikalstamas veikas padariusių asmenų kaltės ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nes BPK nustatyta tvarka neištyrė, nepatikrino bei neįvertino dalies duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Teismas, atmesdamas išteisintųjų kaltę patvirtinančius duomenis, tyrė ir vertino tik duomenis, leidžiančius padaryti išvadas išteisintųjų naudai, o tai patvirtina teismo šališkumą. Nutartyje nėra motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami visi kaltinimą grindžiantys įrodymai, o kiti įrodymai įvertinti iškraipant jų prasmę, atsiejant vieną nuo kito, nevertinant įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl prieštaravimų liudytojo D. S. bei nukentėjusiųjų S. M., J. F., G. I. parodymuose dėl sužalojimo peiliu, lazdos panaudojimo plėšimo metu aplinkybių, dėl A. A. tiesioginio dalyvavimo plėšimo metu namelyje vykusiose grumtynėse, dėl prieštaravimų liudytojų D. S. ir A. S. parodymuose dėl nuvykimo į sodą apiplėšimo tikslu aplinkybių, liudytojo D. S. ir V. B. parodymuose dėl ginklo pristatymo bei plėšimo planavimo aplinkybių, tačiau apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl šių prieštaravimų atsiradimo priežasčių apeliacinis teismas nevertino ir nutartyje dėl jų nepasisakė. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė išvadas byloje remdamiesi faktais, kurie neatitinka bylos aplinkybių, bei remdamiesi tik dalimi įrodymų, o kitos įrodymų dalies netirdami ir nevertindami. Kasatorius pažymi, kad teismai vertino įrodymus, kurie nebuvo ištirti teisme: nukentėjusiojo G. I. parodymus dėl vardo „Rimas“, liudytojo D. S. parodymus, duotus akistatų metu.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teisme

Teisėtas, pagristas, o kartu ir teisingas sprendimas baudžiamoje byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos reikšmingos bylai aplinkybės. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykių, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Teismų praktikos pavyzdžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2006, 2K-661/2006, 2K-105/2008) rodo, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teisme ne visi duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, šių pažeidimų iki galo neištaisė. Kolegija pastebi, kad byloje po apeliacinio proceso, kuriame buvo nutarta daryti įrodymų tyrimą, liko nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojo A. B. ir išteisintųjų parodymų dėl šio liudytojo išdėstytų aplinkybių apie jam žinomus išteisintųjų veiksmus siekiant įgyti ginklą, apie šio liudytojo girdėtą A. A. prisipažinimą padarius plėšimą. Taip pat nebuvo pašalinti paties šio liudytojo parodymų prieštaravimai dėl ginklo turėjimo laiko ir 1999 m. spalio 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nustatytų ginklo įgijimo aplinkybių. Apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šie prieštaravimai yra ir kad juos pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, tačiau prokuroro prašymą apklausti teisme liudytoją A. B. teisėjų kolegija nemotyvuotai atmetė. Apygardos teismas nesiėmė jokių priemonių surasti pirmosios instancijos teismo metu susirgusį liudytoją A. B., išsiaiškinti, ar jis gali būti apklaustas teisme ir šalinti prieštaravimų tarp šio liudytojo parodymų ir kitos bylos medžiagos.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvuotai atmetė ir prokuroro prašymą papildomai apklausti liudytoją D. S., nors iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo akivaizdžiai matyti, kad šis liudytojas apie jam žinomas ir įrodinėtinas byloje aplinkybes buvo apklaustas labai paviršutiniškai (T.5 b. l. 111-112). Liudytojui teisme neatsiminus visų grumtynių su nukentėjusiaisiais detalių, nedavus parodymų apie išteisintųjų minimas skolas, šios aplinkybės nebuvo tikslinamos. Apeliacinio proceso metu taip ir liko nepatikrinti ir neaptarti išteisintųjų parodymai dėl skolų ir iš to sekanti versija, kad D. S. parodymai gali būti sąlygoti asmeninių sąskaitų suvedinėjimo dėl negrąžintų skolų. Pirmosios instancijos teismas detaliai nesiaiškino šio liudytojo galimybės matyti išteisintajam R. B. kaltinime nurodytus nusikalstamų veikų atlikimo veiksmus ir šio išteisintojo galimybės plėšimo metu atlikti nukentėjusiojo S. M. sunkaus sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės tikslintinos pakartotinai ištiriant visus liudytojo D. S. parodymus, esančius byloje, ir atliekant šių parodymų palyginimą su kitais bylos duomenimis.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-626/2006, 2K-7-629/2006, 2K-768/2006). Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, nebandydamas atlikti reikiamo papildomo įrodymų tyrimo, bylos duomenų lyginamosios analizės, pritarė reikiamai visų bylos duomenų neištyrusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojo D. S. parodymų apie plėšimo padarymo būtent kartu su išteisintaisiais aplinkybių nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina kita bylos medžiaga. Nors asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui teismų praktikoje yra skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus, tačiau tokio liudytojo parodymai prieš juos vertinant turi būti kruopščiai patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pats nustatė, jog pirmosios instancijos teisme ne visi duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, šių pažeidimų iki galo neištaisė.

Iš byloje esančių teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad nukentėjusiųjų, A. I., J. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie plėšimo eigą, užpuolikų požymius ir veiksmus, panaudotus smurto įrankius (T.1, b. l. 83-85, 75-79) nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo perskaityti. Šie duomenys, nukentėjusiųjų tiesiogiai neapklausus teisme, nors ir nėra savarankiški įrodymų šaltiniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008), tačiau tai yra duomenys, kuriais tikrinami kiti bylos įrodymai ir pirmiausiai liudytojo D. S. parodymai.

Pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs BPK 276 straipsnio 4 dalyje esančia liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patikrinimo taisykle ir neteisingai konstatavęs, kad neturi pagrindo perskaityti nukentėjusiųjų A. I. ir J. F. parodymų, šių duomenų neištyrė ( T.6, b. l. 17). Apeliacinės instancijos teismas, įrodymų tyrimo metu nutaręs šiuos duomenis ištirti, išnagrinėjo tik jų dalį (T.6, b. l. 56).

Pažymėtina, kad visų nukentėjusiųjų parodymai apie kvalifikuoto plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam S. M. padarymo aplinkybes šioje byloje yra svarbūs duomenys, juos reikia kruopščiai ištirti, lyginti tarpusavyje, gretinti su įvykio vietos apžiūros medžiaga, teisės medicinos duomenimis, liudytojo D. S. parodymais ir kita bylos medžiaga. Tik po tokio duomenų ištyrimo galima daryti išvadas apie įrodinėtinų bylos aplinkybių pasitvirtinimą ar nepasitvirtinimą ir atsakyti į apeliaciniame skunde esamus prieštaravimus dėl išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo.

Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą, ištirti neištirtas esmines bylos aplinkybes ir imtis priemonių pašalinti prieštaravimus tarp ištirtų įrodymų. Tik išsamus duomenų ištyrimas leistų išnagrinėti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek pats buvo nutaręs tai padaryti ir ko buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami prokuroro prašymai dėl įrodymų tyrimo ir tokio tyrimo neatliko ( BPK 324 straipsnio 2 dalis). Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau paminėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.