Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-621-180/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
e2A-621-180/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Versina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-621-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00917-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-937-459/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl viešojo pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta ir pirkimo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės vykdomo viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti teritorijos, esančios tarp Varnėnų g. ir Smiltynės g., Klaipėdoje, infrastruktūros tvarkymo darbus (toliau – pirkimas, konkursas), sąlygų 6.4 punktą, nutraukti pirkimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjų kvalifikacija bus vertinama dviem etapais: pirma, patikrinant tiekėjų atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams; antra, vykdant kvalifikacinę tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, atranką, kurios metu išrenkami 3 tiekėjai ir kviečiami pateikti pasiūlymus. Pirkimo sąlygų 6.3 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai, o 6.4 punkte papildoma taisyklė, kuri taikoma ūkio subjektų grupėje veikiantiems tiekėjams, apskaičiuojant jų kvalifikacinės atrankos balą pagal pirkimo sąlygų 6.3 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus. Pagal nurodytą taisyklę, ūkio subjektų grupės dalyvių kvalifikaciniai duomenys nėra sumuojami, o skaičiuojami proporcingai kiekvienam iš subjektų grupės dalyvių procentine dalimi, tenkančia visų darbų daliai.Ieškovės nuomone, pirkimo sąlygų 6.4 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytų imperatyviųjų pirkimų principų, dirbtinai diskriminuoja ūkio subjektų grupėje veikiančius tiekėjus ir menkina jų galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties vien tik dėl to, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino.Vertindamas ieškovės ginčijamo pirkimo sąlygų 6.4 punkto, kuris nustato, kad ūkio subjektų grupės partnerių (jungtinės veiklos sutarties šalių) kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės nėra sumuojamos ir apskaičiuotinos proporcingai kiekvienam iš subjektų grupės dalyvių procentine dalimi, tenkančia visų darbų daliai, teisėtumą, teismas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu patvirtintomis tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 21 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi diskrecijos teisę nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai; nurodydama šiuos reikalavimus perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime; perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.Teismas atmetė atsakovės atsikirtimus į ieškinį, kad pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatyta formule siekiama išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo. Teismas sutiko su byloje išvadą pakeikusios institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos, pozicija, kad, nustačius ginčo pirkimo sąlygą, netenka prasmės tiekėjų jungtinės veiklos sutartis, kurios esmė ir yra sujungti savo pajėgumus tais atvejais, kai kiekvienas tiekėjas neturi galimybės viešojo pirkimo sutarties įvykdyti atskirai. Jungtinės veiklos institutu, visų pirma, naudosis vidutinės ar mažesnės įmonės, kurios susijungusios gali pasiekti tokį pat rezultatą, kaip ir vienas tiekėjas. VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato imperatyvų draudimą neiškreipti konkurencijos sąlygų. Įvertinęs atsakovės nustatytą tiekėjų kvalifikacinio balo apskaičiavimo modelį, teismas priėjo prie išvados, kad didesnį balą gauna tiekėjas, kuris sutartį vykdys vienas. Atskirai vertinant jungtinės veiklos partnerių profesinį pajėgumą pagal vertinamam partneriui proporcingai jungtinėje veikloje priskirtiną darbų dalį, ūkio subjektų grupėje veikiančių asmenų galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties yra menkinamos vien tik dėl to, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindais, o ne dėl kvalifikacinio pobūdžio kriterijų. Kadangi ūkio subjektų grupės nariai savo profesiniais pajėgumais jungtinės veiklos grupėse gali prisidėti nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų dalies pirkimo sutarties vykdymo metu, pagal skundžiamą konkurso sąlygų punktą apskaičiuojant konkursinį balą, sukuriama lygiateisiškumo principų neatitinkanti situacija. Ieškovės ginčijamas tiekėjų kvalifikacijos vertinamas neatitinka pačios jungtinės veiklos sutarties esmės, nes jungtinės veiklos sutartimi tiekėjai suvienija savo pajėgumus tam ir tais atvejais, kai veikdami atskirai neturi reikiamų pajėgumų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijus diskriminuoja mažesnę patirtį turinčius tiekėjus.Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ūkio subjektai gali fiktyviai jungtis į grupes tam, kad atitiktų atrankos kriterijus ir pateiktų kuo didesnį sutarčių skaičių, konstatuodamas, kad, siekiant išvengti nurodytų situacijų, pirkimo sąlygose būtų tikslinga nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas.Nustatęs ginčijamų pirkimo sąlygų neteisėtumą, teismas pirkimo procedūras nutraukė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė – AB „Smiltynės perkėla“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirkimo sąlygų 6.4 punkto reikalavimas buvo nustatytas teisėtais ir pagrįstai tikslais, atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacinės atrankos metu ūkio subjektų grupės neįgytų daugiau privilegijų prieš pavienius tiekėjus, pateiksiančius pasiūlymus pirkimui savarankiškai, be partnerių. Nesant pirkimo sąlygų 6.4 punkto ir dėl to sumuojant jungtinės veiklos dalyvių pajėgumus, tiekėjai gali dirbtinai jungtis į kuo didesnes dalyvių skaičiumi ūkio subjektų grupes. Tokiu būdu jungtinės veiklos dalyviai sieks gauti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos balų už įvykdytas sutartis bei darbų apimtis.Teismas sprendimą motyvavo išimtinai ieškovės byloje pateiktais klaidingais atrankos reikšmių skaičiavimo pavyzdžiais, nepagrįstai neatsižvelgdamas į atsakovės pateiktus skaičiavimo pavyzdžius, aiškiai parodančius, kad atsakovė pirkimo sąlygų 6.4 punkto formulėje nustatė tinkamą pavienių tiekėjų ir ūkio subjektų grupių kvalifikacinių duomenų vertinimo balansą.Jeigu jungtinės veiklos dalyvis būsimoje pirkimo sutartyje vykdys tik 30 procentų darbų nuo visos apimties, yra pagrįsta ir proporcinga tokiu pat procentiniu santykiu vertinti šio dalyvio kvalifikaciją, kuria šis dalyvis prisideda prie pirkimo sutarties vykdymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kvalifikacinės atrankos tikslas bus iš esmės iškreiptas, jeigu jungtinės veiklos dalyvis vykdys, pvz., tik 10 proc. būsimos pirkimo sutarties darbų, tačiau jungtinės veiklos dalyviai praeis atranką ir joje gaus pranašumą būtent dėl šio dalyvio aukštų kvalifikacinės atrankos reikšmių (įvykdytų sutarčių ir/ar darbų apimčių skaičiaus). Tokiu būdu skundžiamo sprendimo išvados skatina ūkio subjektus, turinčius santykinai mažą kvalifikaciją, dirbtinai ir formaliai pritraukti į jungtinę veiklą kitus tiekėjus, kurie turi daug įvykdytų sutarčių, vien siekiant gauti daugiau atrankos balų. Taigi kvalifikacinė atranka netenka savo prasmės – pasirinkti aukščiausios kvalifikacijos tiekėjus, suinteresuotus pirkimu ir realiai vykdysiančius pirkimo sutartį.Teismas nepateikė nei vieno pagrįsto motyvo, dėl kurio pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatyta kvalifikacinės atrankos formulė turi būti pripažinta neteisėta. Ginčo pirkimo sąlyga nėra ribojama jungtinė veikla, tačiau skatinama tokia veikla naudotis realiai, o ne dirbtinai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jungtinės veiklos institutu, visų pirma, galėtų naudotis vidutinės ar mažos įmonės, neatsižvelgdamas į tai, kad tokios įmonės, kiekviena atskirai, pirkimų sutartis vykdys tik iš dalies. Negali būti lygiaverčiai vertinama mažos įmonės patirtis jungtinėje veikloje kaip pavienio tiekėjo, jeigu ši maža įmonė vykdys tik 5 procentus bendros sutarties vertės, o pavienis – 100 procentų, tačiau jų kvalifikacinės atrankos reikšmės bus vertinamos vienodais balais.Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1182-381/2016 buvo sprendžiamas panašus klausimas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad jungtinės veiklos nario kvalifikacinis indėlis į bendrą jungtinę veiklą turi būti vertinamas proporcingai, siekiant išvengti tiekėjų piktnaudžiavimo kvalifikacijos patikrinimo procesu, kai realiai sutartį didžiąja dalimi vykdys santykinai mažesnę kvalifikaciją turintys jungtinės veiklos dalyviai. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-975-823/2016 taip pat pripažįstama, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytas darbų pasidalijimas procentais yra reikšmingas, kad tai – objektyvus rodiklis, vertinant, kokią darbų dalį vykdys pasitelkiamas ūkio subjektas.Teismas neatsižvelgė, kad įvedus kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, fiktyvios jungtinės veiklos bus dar labiau skatinamos, nes bus kuriamos specialiai norint pasiekti nustatytas ribas ir tokiu būdu praeiti kvalifikacinę atranką. Panaikinus ginčo pirkimo sąlygą, pavieniai pirkimo dalyviai bus aiškiai diskriminuojami, tuomet pastarieji, kaip ieškovė, pradės ginčyti pirkimo sąlygas, kaip leidžiančias konkurentams dirbtinai jungtis į jungtines veiklas ir tokiu būdu surinkti daugiau atrankos balų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė dalyvauja kituose viešuosiuose pirkimuose, jungdamasi į stambias ūkio subjektų grupes, kurios sudaro net apie 20 dalyvių, siekdama dirbtinai surinkti kuo daugiau atrankos balų už kitus dalyvius, kurie dalyvauja pirkime savarankiškai, be partnerių, arba kurių grupės turi mažiau narių. Tikėtina, kad tokį dirbtinį modelį surinkti kuo daugiau balų ieškovė siekė panaudoti ir ginčo pirkime. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir padariniais. Ieškovė šioje byloje rėmėsi tik prielaidomis, kad netaps pirkimo laimėtoja, jei pateiks pasiūlymą jungtinės veiklos pagrindu.Tai, kad pirkimo sąlygos užtikrino veiksmingą ir sąžiningą tiekėjų konkurenciją parodo ir tas faktas, kad pirkimui iš viso pateikti net 7 pasiūlymai. Vienintelė ieškovė teoriniais pagrindais skundžia pirkimo sąlygas, kai kiti rinkos dalyviai aktyviai dalyvauja pirkime ir parodo realų siekį laimėti pirkimą, o ne jį bet kokiomis priemonėmis sustabdyti ar panaikinti.Teismas nepagrįstai kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymui taikė rekomendacijas. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir kvalifikacinės atrankos vykdymas yra du skirtingi viešųjų pirkimų teisiniai institutai, reglamentuojami skirtingomis VPĮ teisės normomis. Teismas nepagrįstai šiuos institutus sutapatino, neatsižvelgė, kad rekomendacijų 21 punktas nustato vertinimo tvarką pagal atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o ne kvalifikacinės atrankos vykdymą.

Ieškovė – UAB „Versina“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

VPĮ normos neišskiria skirtingo kvalifikacinių reikalavimų taikymo pavieniams tiekėjams ir tiekėjams, veikiantiems ūkio subjektų grupėse. Tiek pavienis tiekėjas, tiek tiekėjai, veikiantys ūkio subjektų grupėse, turi turėti lygias galimybes varžytis kvalifikacinėje atrankoje, o užtikrinant realią konkurenciją privaloma nustatyti tokius kvalifikacinės atrankos kriterijus, kurie suteiktų daugiau naudingumo balų tokiais pagrindais, kurie pagrįsti kvalifikaciniais aspektais, o ne dėl pasirinkto tiekėjų dalyvavimo pirkime būdo.Į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 5 d. išvada patvirtina ieškovės poziciją dėl ginčo sąlygos neteisėtumo, atitinka teismų praktikoje suformuotus VPĮ išaiškinimus, draudžiančius menkinti ūkio subjektų grupėje veikiančių dalyvių galimybes konkuruoti su pavieniais dalyviais, vien tik dėl to fakto, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindais.Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjų kvalifikacinės atrankos kriterijų maksimalių ribų nustatymas galimas ir leidžia užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją bei sudaro galimybes į tolimesnį etapą patekti mažesniems, bet pakankamai kvalifikuotiems, patikimiems rinkos dalyviams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-391-157/2017). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl skatinimo jungtis į fiktyvius junginius, dėl neteisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.Teismas neprivalėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1182-381/2016, pateiktus išaiškinimus, kadangi nurodytoje byloje spręsto ginčo faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios į nagrinėjamo ginčo. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-975-823/2016 pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktualūs. Nors teismas nesirėmė ieškovės nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-699-569/2015), tačiau joje pateikti VPĮ taikymo išaiškinimai yra aktualūs šiam ginčui, nes spręstas toks pats teisės taikymo klausimas, t. y. analizuota, ar perkančioji organizacija, vykdydama tiekėjų kvalifikacinę atranką, galėjo vertinti jungtinėje veikloje dalyvaujančių tiekėjų kvalifikaciją aspektais, kurie nėra susiję su kvalifikacija ir/ar nesumuoti ūkio subjektų grupės narių pajėgumų.Skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai kitose viešųjų pirkimų kvalifikacinėse atrankose. Pagal skunde išdėstytas aplinkybes nesąžiningais reiktų pripažinti visus jungtinėje veikloje dalyvaujančius tiekėjus, vien dėl to fakto, kad jie veikia didelėje ūkio subjektų grupėje ir dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Nesutiktina su atsakove, kad lyg tai sąžiningą tiekėjų konkurenciją parodo faktas, kad pirkimui iš viso buvo pateikti 7 pasiūlymai. Atsakovei nėra žinoma, kiek iš potencialių tiekėjų atsisakė minties dalyvauti pirkime vien tik dėl to, kad manė, jog kvalifikacinė atranka gali būti neatitinkanti VPĮ reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad atsakovė – AB „Smiltynės perkėla“, supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdo pirkimą, kuriuo siekia įsigyti teritorijos, esančios tarp Varnėnų g. ir Smiltynės g., Klaipėdoje, infrastruktūros tvarkymo darbus. Pirkimą numatyta vykdyti tokiais etapais: perkančioji organizacija įvertina tiekėjų, pateikusių paraiškas pirkimui, atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams; perkančioji organizacija vykdo tiekėjų kvalifikacinę atranką, tarpusavyje palygindama paraiškas pateikusių tiekėjų, atitikusių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikaciją, ir išrenka 3 tiekėjus, kuriuos kviečia pateikti pasiūlymus; pagal palyginimo rezultatus nustatomas tiekėjų eiliškumas jų kvalifikacijos įvertinimo balų mažėjimo tvarka (pirkimo sąlygų 6.1-6.2 p.). Pirkimo sąlygų 6.3 punkte nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai P1-P3. Ūkio subjektų grupės partnerių (jungtinės veiklos sutarties šalių) kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės apskaičiuojamos pagal formulę: jungtinės veiklos kiekvieno partnerio P1 arba atitinkamai P2 ar P3 reikšmė × jungtinės veiklos kiekvieno partnerio įsipareigojimų dalis jungtinės veiklos sutartyje procentais/100; suskaičiavus kiekvieno jungtinės veiklos partnerio kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmę, sumuojamos visų jungtinės veiklos partnerių kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės ir gaunamas bendras ūkio subjektų grupės rezultatas (balai) (pirkimo sąlygų 6.4 p.). Ieškovė inicijavo pirkimo sąlygų 6.4 punkto peržiūros procedūrą, motyvuodama tuo, kad jame nustatyta ūkio subjektų grupės kvalifikacinės atrankos balų apskaičiavimo formulė diskriminuoja ūkio subjektų grupėje veikiančius tiekėjus ir menkina jų galimybes varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo vien dėl to, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindu. Ieškovės teigimu, visi kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti sumuojami, jeigu kvalifikacinėje atrankoje dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu veikiantys subjektai. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės pozicija – konstatavo pirkimo sąlygų 6.4 punktą neteisėtu, jį panaikino, nutraukė pirkimo procedūras.

Dėl skundo argumentų

Nesutikimą su skundžiamu sprendimu atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ grindžia argumentu, kad ginčo pirkimo sąlygą nustatė teisėtais ir pagrįstais tikslais, atsižvelgiant į tai, kad kvalifikacinės atrankos metu ūkio subjektų grupės nebūtų nepagrįstai privilegijuojamos pavienių tiekėjų, pateiksiančių pasiūlymus pirkimui savarankiškai, be partnerių, atžvilgiu. Apeliantės teigimu, teismo sprendimo išvados nepagrįstai ir neteisėtai privilegijuoja jungtinės veiklos grupes pavienių tiekėjų nenaudai. Nesant pirkimo sąlygų 6.4 punkto ir dėl to sumuojant jungtinės veiklos dalyvių pajėgumus, tiekėjai gali dirbtinai jungtis į kuo didesnes dalyvių skaičiumi ūkio subjektų grupes, tokiu būdu siekdami gauti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos balų už įvykdytas sutartis (atrankos kriterijai P1 ir P3) bei darbų apimtis (atrankos kriterijai P2). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus (pvz., antrines įmones) arba trečiuosius asmenis. VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė paraišką ar pasiūlymą pateikti ir grupei ūkio subjektų. Dėl bendro ūkio subjektų dalyvavimo pirkimo procedūrose pabrėžtina, kad perkančiosioms organizacijoms nesuteikta teisės riboti tiekėjų galimybės kooperuotis, siekiant laimėti viešojo pirkimo konkursą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo, net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose. Aptariamo ribojimo draudimu siekiama kuo platesnės tiekėjų konkurencijos, suteikiant naudos ne tik ūkio subjektams, bet ir perkančiosioms organizacijoms, taip pat viešųjų pirkimų procedūrų atvėrimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas Swm Costruzioni 2 ir Mannocchi Luigino, C-94/12; 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas UAB „Borta“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, C-298/2015).VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, vykdant kvalifikacinę atranką, nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus, VPĮ 35-38 straipsnių pagrindu. Kvalifikacinės atrankos etape negali būti pažeidžiamas VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas iškreipti konkurencijos sąlygas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktikos išaiškinimais, sprendžia, kad neobjektyvu, paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, pastarosios kvalifikacinės atrankos balus apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvieno iš partnerių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį apimtį ir šio rodiklio pagrindu išvesti pagal pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatytą formulę kiekvieno partnerio kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmes, šias galiausiai sudedant ir gaunant vieną bendrą ūkio subjektų grupės rezultatą. Perkančiosios organizacijos negali riboti jungtinės partnerystės, kuri sudaro galimybę, sujungus pajėgumus, viešuosiuose pirkimuose dalyvauti mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms galimybės pirkimo sutarties įvykdyti, jeigu kiekviena iš jų veiktų kaip atskiras tiekėjas. Apeliantė nepagrįstai ūkio subjektų grupės dalyvavimą pirkime savaime laiko privilegijuotu tiekėjo, kuris pirkime veikia vienas, atžvilgiu. Verslo subjektų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, vienas pagrindinių tikslų – finansinės naudos gavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad verslo subjektas, užimantis nemažą atitinkamos rinkos dalį, veikiantis pelningai, turintis ilgametę patirtį vykdomoje veikloje bei kitas savybes, padidinančias jo galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą viešajame pirkime, būtų labiau suinteresuotas pirkime dalyvauti kartu su kitomis įmonėmis, dalintis su jomis pelnu etc., negu mažos ar vidutinės įmonės, kurių vienų turimų pajėgumų neužtenka pateikti konkurencingą pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nustatyta ūkio subjektų grupės kvalifikacinio balo apskaičiavimo formulė, pagal kurią ūkio subjektų grupės, lyginant su pavienio tiekėjo, turinčių vienodas kvalifikacines atrankos kriterijų reikšmes (pvz. 10 įvykdytų statybos darbų sutarčių, kai sutarties vertė – ne mažiau nei 0,8 mln. Eur be PVM (kriterijus P1)), balas visuomet bus mažesnis (pirkimo sąlygų 6.4 p.), nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją. Apeliantės prielaidos, kad sumuojant jungtinės veiklos dalyvių pajėgumus, tiekėjai dirbtinai jungsis į kuo didesnes dalyvių skaičiumi ūkio subjektų grupes, tokiu būdu siekdami gauti kuo daugiau kvalifikacinės atrankos balų, visų pirma, nepateisina jos siekio prioritetą kvalifikacinėje atrankoje suteikti pavieniams tiekėjams; antra, perkančioji organizacija neturi nei teisės, nei pareigos nurodyti tiekėjams, kokiu būdu jiems vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, su kuo ir kokia apimtimi bendradarbiauti etc. Perkančioji organizacija, vykdydama tiekėjų kvalifikacinę atranką, turi ir privalo būti suinteresuota tik tuo, kad tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, atitiktų minimalius kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 32 str., 47 str. 4 d.). Tokius reikalavimus turi atitikti tiek pavienis dalyvis, tiek kiekvienas jungtinės veiklos dalyvio partneris (pirkimo sąlygų 4.2 p.). Be to, pirkimo sąlygose apeliantė nustatė, kad jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų sutarties šalių atsakomybę už tinkamą prievolių perkančiajai organizacijai įvykdymą. Taigi nepaisant kiekvieno iš jungtinės veiklos partnerių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį apimties, pirma, visi partneriai turės atitikti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus; antra, už partnerio įsipareigojimus atsakys visi jungtinės veiklos dalyviai solidariai. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad į jungtinę veiklą jungsis tik tie tiekėjai, kurie atitiks ginčo pirkimo sąlygų reikalavimus dėl minimalios kvalifikacijos, kad perkančiosios organizacijos interesai dėl tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo nebus apsaugoti mažiau tuo atveju, jeigu pirkimo sutartį vykdys ūkio subjektų grupė. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantė grindžia ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. e2A-1182-381/2016, Nr. e2A-975-823/2016, kad kiekvieno jungtinės veiklos nario kvalifikacinis indėlis į bendrą jungtinę veiklą turi būti vertinamas proporcingai, kad būtų išvengta tiekėjų piktnaudžiavimo kvalifikacijos patikrinimo procesu, kai realiai sutartį didžiąja dalimi vykdys santykinai mažesnę kvalifikaciją (patirtį) turintys jungtinės veiklos dalyviai; kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytas darbų pasidalijimas procentais yra reikšmingas, objektyvus rodiklis, vertinant, kokią darbų dalį vykdys pasitelkiamas ūkio subjektas, ir nustatant, ar tokiu atveju tiekėjo pasiūlymas atitinka kvalifikacinius ir kitus pirkimo dokumentų reikalavimus.Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Skunde nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje Nr. e2A-1182-381/2016, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas minimalaus tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo klausimas, t. y. ar perkančioji organizacija gali reikalauti iš veikiančių ūkio subjektų grupėje tiekėjų kiekvieno atskirai profesinės patirties, atitinkančios 70 procentų tos darbų vertės/apimties, kuri numatyta jungtinės veiklos sutartyje. Perkančioji organizacija reikalavo, kad jungtinėje veikloje dalyvaujantys tiekėjai turėtų panašaus darbo profesinę patirtį, atsižvelgiant į tai, koks darbas yra atitinkamai nustatytas tam tiekėjui jungtinės veiklos sutartyje. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje situacijoje išaiškino, kad toks reikalavimas nėra perteklinis, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka perkančiajai organizacijai nustatytą imperatyvią pareigą įsitikinti, kad tiekėjas turi reikiamą patirtį ir yra pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Civilinėje byloje Nr. e2A-975-823/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl VPĮ normų, reglamentuojančių draudimą keisti tiekėjo pasiūlymą, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl ūkio subjektų grupės partnerių (jungtinės veiklos sutarties šalių) kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės apskaičiavimo formulės. Taigi apeliantės nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e2A-1182-381/2016, Nr. e2A-975-823/2016, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo apygardos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo jais vadovautis. Pasisakant dėl šios nutarties 23 punkte nurodytų skundo argumentų, aktuali ir naujausia Teisingumo Teismo praktika, jog viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas, kad kiekvieno iš bendrą pasiūlymą pateikusių dalyvių įnašas tenkinant taikytinus profesinio pajėgumo reikalavimus proporcingai atitiktų laimėjus konkursą jo realiai atliekamų darbų dalį, neatitinka Direktyvos 2004/17 54 straipsnio 6 dalies, kuria bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė, kai perkantysis subjektas nustato kokybinį atrankos kriterijų, apimantį reikalavimus, susijusius su ūkio subjekto techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais, dalyvaujant tam tikrame viešajame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis perkančiajam subjektui įrodo, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti; ši nuostata taikoma ir bendrą pasiūlymą teikiančioms ūkio subjektų grupėms, kurios tokiomis pačiomis sąlygomis gali remtis savo dalyvių ar kitų subjektų pajėgumais. Reikalavimas, kad kiekvieno suinteresuotojo dalyvio įnašas tenkinant reikalavimus, susijusius su profesiniais pajėgumais, vien aritmetiškai atitiktų darbų, kuriuos šis dalyvis įsipareigoja atlikti ir kuriuos realiai atliktų, jei laimėtų konkursą, dalį, neapsaugo perkančiosios organizacijos nuo to, kad kuris nors vienas iš suinteresuotųjų dalyvių vykdys specifines užduotis, kurioms atlikti iš esmės neturi reikiamos patirties ar pajėgumų (Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas UAB „Borta“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, C-298/2015.Ieškovės dalyvavimas kituose viešuosiuose pirkimuose nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl spręsdamas ginčo pirkimo sąlygos teisėtumo klausimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apeliantės nurodytos aplinkybes, kad kitose viešųjų pirkimų procedūrose ieškovė jungiasi į stambias ūkio subjektų grupes. Nurodyta aplinkybė bei tai, kad ieškovė, užuot pateikusi pasiūlymą, apskundė ginčo pirkimo sąlygas, nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai apeliuoti į UAB „Versina“ nesąžiningumą. Pažeistų interesų gynimas teisme negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, tuo labiau, kad skundžiamu sprendimu buvo konstatuotas jų (interesų) pažeidimas.Sutiktina su apeliante, kad tiekėjo kvalifikacijos patikrinimas pagal pirkimo sąlygose nustatytus minimalios kvalifikacijos reikalavimus bei kvalifikacinės atrankos vykdymas yra atskiri viešųjų pirkimų teisiniai institutai. Kita vertus, abu jie yra susiję su atitinkamų tiekėjų kvalifikacijos duomenų nustatymu ir jų įvertinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodyti institutai yra iš esmės skirtingi ir teismas neturėjo pagrindo skundžiamo sprendimo grįsti tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punkto nuostatomis, kad perkančioji organizacija privalo užtikrini, jog nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime, siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami.Apeliantės nesutikimas su skundžiamo sprendimo motyvais nesudaro pagrindo teigti, kad teismas išskirtinai palaikė ieškovės poziciją byloje ar kad teismo sprendimas neatitinka objektyvumo, pagrįstumo ir teisingumo reikalavimų. Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išnagrinėjimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovė UAB „Versina“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalia KačinskienėNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė