- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- e2-937-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00917-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“
- Išvadą teikia
- Viešųjų pirkimų tarnyba
- Kategorijos
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.2.6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ dėl viešojo pirkimo sąlygų punkto pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei viešojo pirkimo nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė UAB „Versina“ pateikė ieškinį, jame prašo pripažinti neteisėtu AB „Smiltynės perkėla“ vykdomo teritorijos, esančios tarp Klaipėdos m. Varnėnų gatvės ir Smiltynės gatvės, infrastruktūros tvarkymo darbų viešojo pirkimo sąlygų 6.4 punktą, jį panaikinti ir viešąjį pirkimą nutraukti. Ieškovė nurodo, jog atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą dėl teritorijos, esančios tarp Klaipėdos miesto Varnėnų gatvės ir Smiltynės gatvės, infrastruktūros tvarkymo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu (CVP pirkimo Nr.181208). Konkurso sąlygų VI skyriuje numatytas tiekėjų kvalifikacijos vertinimas dviem etapais, t. y. pirma atsakovė patikrina, ar paraišką pateikęs asmuo atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus; tada atrenkamas atitinkamas šį etapą perėjusių tiekėjų skaičius, kurie surenka daugiausiai naudingumo balų kvalifikacinėje atrankoje bei tęsia dalyvavimą viešajame pirkime. Kvalifikacinės atrankos kriterijai numatyti konkurso sąlygų 6.3 punkte pateiktoje lentelėje. Konkurso sąlygų 6.4 punkte numatyta papildoma taisyklė, kuri taikoma ūkio subjektų grupe veikiantiems tiekėjams, apskaičiuojant jų kvalifikacinės atrankos kvalifikacinį balą pagal konkurso sąlygų 6.3 punkte numatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus. Ši formulė reiškia, kad ūkio subjektų grupės dalyvių kvalifikaciniai duomenys nėra sumuojami, o skaičiuojami proporcingai kiekvienam iš subjektų grupės dalyvių procentine dalimi, tenkančia visų darbų daliai.Ieškovės nuomone, konkurso sąlygų 6.4 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų imperatyviųjų pirkimų principų, lygiateisiškumo, dirbtinai diskriminuoja ūkio subjektų grupe veikiančius tiekėjus ir menkina jų galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties vien tik dėl to, jog veikiama jungtinės veiklos pagrindais. Minėta viešojo pirkimo kvalifikacinės atrankos taisyklė neteisėta tuo aspektu, jog neužtikrina realios konkurencijos, jungtinės veiklos pagrindu veikiantys subjektai yra diskriminuojami ir jiems nesudaromos lygios sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties.Konkurso sąlygų 6.3 punkte 3 lentelėje yra numatyti trys kvalifikacinės atrankos kriterijai ir visi jie apibūdina profesinį tiekėjo pajėgumą, t. y. įvykdytų statybos darbų sutarčių, kurių vertė viršija 0,8 mln. Eur, skaičius; statybos darbų sutarčių vidutinė metinė apimtis; tinkamai įvykdytų lauko vandentiekio ir/ar nuotekų komunalinių tinklų statybos darbų sutarčių, kurių vertė viršija 0,135 mln. Eur, skaičius. Visi šie kriterijai gali bei turi būti sumuojami, jeigu kvalifikacinėje atrankoje dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu veikiantys subjektai.Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės pretenziją, sutiko, jog jungtinės veiklos partnerių kvalifikaciniai pajėgumai nebus sumuojami, nes pirma vertinamas kiekvieno iš partnerių pajėgumas proporcingai jo daliai jungtinėje veikloje ir tik po to atitinkamai gautos kvalifikacinės reikšmės bus sudedamos, taip gaunant bendrą ūkio subjektų grupės rezultatą. Taigi šiuo atveju vertinami visai su kvalifikacija nesusiję aspektai, t. y. jungtinės veiklos partnerių proporcinė darbų dalis jungtinėje veikloje. Taip susidaro situacija, kad ūkio subjektų, veikiančių grupe, galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties yra menkinamos vien tik dėl to, kad veikiama jungtinės veiklos pagrindais, o ne dėl kvalifikacinio pobūdžio kriterijų.Dėl nurodytų priežasčių ieškovė mano, kad konkurso sąlygų 6.4 punktas yra neteisėtas, todėl pripažintinas neteisėtu, naikintinas ir nutrauktina viešojo pirkimo procedūra.Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog skundžiamas punktas pirkimo sąlygose numatytas siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo ir užtikrinti neiškraipytą kvalifikacinės atrankos procedūrą bei sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją. Atsakovė pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatė formulę, pagal kurią vertinamos ūkio subjektų grupių narių įvykdytos sutartys ir darbų apimtys proporcingai kiekvieno grupės nario atliekamai darbų daliai pagal būsimą pirkimo sutartį. Tokia kvalifikacinės atrankos procedūra yra logiška, pagrįsta ir leidžia objektyviai patikrinti tiekėjų kvalifikacinius duomenis.Šiuo atveju ieškinys grindžiamas vien teorinėmis prielaidomis, kad ieškovė galbūt netaps pirkimo laimėtoja, jei pateiks pirkimui pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi vietoj to, kad dalyvautų pirkime, ieškovė a priori skundžia jo sąlygas.Iš esmės ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kokiu būdu pirkimo sąlygų 6.4 punktas suvaržė jos dalyvavimą konkrečiame ginčijame pirkime, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė net nebandė dalyvauti pirkime ir apskritai neteikė pasiūlymo.Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog manydama, kad atsakovės viešasis pirkimas vykdomas pagal sąlygas, kurios neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, pasiūlymo neteikė ir pareiškė ieškinį siekdama įrodyti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumą tam, kad būtų galima sąžiningai ir be diskriminacijos varžytis dėl viešojo pirkimo objekto. Taigi ieškovė sąžiningai ir nepiktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis reiškia ieškinį, o atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė nėra pateikusi pasiūlymo dalyvauti konkurse, neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad konkurso sąlygų 6.4 punktas užtikrina pavienių tiekėjų ir jungtinėje veikloje veikiančių tiekėjų lygiateisį ir proporcingą vertinimą. Ieškovės nuomone, ginčijamas punktas prieštarauja jungtinės veiklos esmei ir prieštarauja imperatyviam draudimui nediskriminuoti tiekėjų.Triplike atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsikirsdama į ieškovės dubliko argumentus, atsakovė nurodo, jog ieškovė bando suklaidinti teismą, kad atsakovė ginčija ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimą – tokiu atveju byla apskritai turėtų būti nutraukta. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į nesąžiningą ieškovės elgesį visai kitu aspektu: reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir padariniais. Ieškovė net nesistengia įrodyti pažeidimo fakto, o tik remiasi prielaidomis, jog galbūt netaps konkurso laimėtoja.Institucija, teikianti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikė išvadą. Išvadoje nurodo, kad vykdant tiekėjų kvalifikacinę atranką dėmesys atkreiptinas į Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvų draudimą neiškreipti konkurencijos sąlygų. Perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga vertinti ūkio subjektų grupės dalyvius pagal jų įsipareigojimų dalį jungtinės veiklos sutartyje yra abejotina. Kadangi ūkio subjektų grupės nariai savo profesiniais pajėgumais jungtinės veiklos grupėse gali prisidėti nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų dalies pirkimo sutarties vykdymo metu, tai skaičiuojant pagal minėtą formulę išeina, jog didesnį balą gauna tiekėjas, kuris sutartį vykdys vienas, tačiau jeigu sumuojami jungtinės veiklos partnerių pajėgumai (įvykdytų sutarčių), kai partnerių patirtis nėra vienoda, tai jungtinės veiklos grupės kvalifikacinis balas bus mažesnis. Tada netenka prasmės jungtinės veiklos sutartis, nes jungtinės veiklos esmė ir yra tai, kad tiekėjai suvienija savo pajėgumus tais atvejais, kai kiekvienas tiekėjas atskirai neturi reikiamų pajėgumų įvykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimas pagal minėtą formulę galbūt yra nepagrįstai diskriminuojantis mažesnę patirtį turinčius tiekėjus, todėl, tarnybos nuomone, atsakovė neturėtų kelti kvalifikacinio reikalavimo jungtinės veiklos partneriams pagal pasiūlyme nurodytos partnerių darbų dalies vertes. Turėtų pakakti, kad jungtinės veiklos partnerių vidutinė metinių svarbiausių statybos ir montavimo darbų, atliktų savo jėgomis, apimtis atitiktų perkančiosios organizacijos reikalavimus, kadangi jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui arba tam tikrai veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai:
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė AB „Smiltynės perkėla“ paskelbė viešąjį pirkimą dėl teritorijos, esančios tarp Klaipėdos miesto Varnėnų gatvės ir Smiltynės gatvės, infrastruktūros tvarkymo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų būdu (CVP pirkimo Nr.181208). Konkurso sąlygų VI skyriuje numatytas tiekėjų kvalifikacijos vertinimas dviem etapais, t. y. pirma atsakovė patikrina, ar paraišką pateikęs asmuo atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus; tada atrenkamas atitinkamas skaičius šį etapą perėjusių tiekėjų, kurie surenka daugiausiai naudingumo balų kvalifikacinėje atrankoje bei tęsia dalyvavimą viešajame pirkime. Kvalifikacinės atrankos kriterijai numatyti konkurso sąlygų 6.3 punkte pateiktoje lentelėje Nr. 3. Konkurso sąlygų 6.4 punkte numatyta papildoma taisyklė, kuri taikoma ūkio subjektų grupe (jungtinė veikla ar kt.) veikiantiems tiekėjams, apskaičiuojant jų kvalifikacinės atrankos kvalifikacinį balą pagal konkurso sąlygų 6.3 punkte numatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus: „6.4. Ūkio subjektų grupės partnerių (jungtinės veiklos sutarties šalių) kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės apskaičiuojamos pagal formulę: i Xi x Yi 100 , Xi – Jungtinės veiklos partnerio P1 arba atitinkamai P2 arba P3 reikšmė; Yi – Jungtinės veiklos kiekvieno partnerio i įsipareigojimų dalis jungtinės veiklos sutartyje procentais. Suskaičiavus kiekvieno Jungtinės veiklos partnerio kvalifikacinės atrankos kriterijaus reikšmę, sumuojamos visų Jungtinės veiklos partnerių kvalifikacinės atrankos kriterijų reikšmės ir gaunamas bendras ūkio subjektų grupės rezultatas (balai K)“. Ši formulė reiškia, kad ūkio subjektų grupės dalyvių kvalifikaciniai duomenys nėra sumuojami, o skaičiuojami proporcingai kiekvienam iš subjektų grupės dalyvių procentine dalimi, tenkančia visų darbų daliai.Ieškovė UAB „Versina“ prašo pripažinti neteisėtu viešojo pirkimo sąlygų 6.4 punktą, jį panaikinti ir viešąjį pirkimą nutraukti. Ieškovės nuomone, konkurso sąlygų 6.4 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų imperatyviųjų pirkimų principų, lygiateisiškumo, dirbtinai diskriminuoja ūkio subjektų grupe veikiančius tiekėjus ir menkina jų galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties vien tik dėl to, jog veikiama jungtinės veiklos pagrindais. Minėta viešojo pirkimo kvalifikacinės atrankos taisyklė, kaip teigia ieškovė, neteisėta tuo aspektu, jog neužtikrina realios konkurencijos, jungtinės veiklos pagrindu veikiantys subjektai yra diskriminuojami ir jiems nesudaromos lygios sąlygos konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties.Atsakovė teigia, kad skundžiamas punktas pirkimo sąlygose numatytas siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo ir užtikrinti neiškraipytą kvalifikacinės atrankos procedūrą bei sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją. Pirkimo sąlygų 6.4 punkte nustatyta formulė, pagal kurią vertinamos ūkio subjektų grupių narių įvykdytos sutartys ir darbų apimtys, proporcingai kiekvieno grupės nario atliekamai darbų daliai pagal būsimą pirkimo sutartį. Tokia kvalifikacinės atrankos procedūra, atsakovės nuomone, yra logiška, pagrįsta ir leidžia objektyviai patikrinti tiekėjų kvalifikacinius duomenis.Pagal Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 „Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, 21 punktą perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi diskrecijos teisę nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Tačiau tokia perkančiosios organizacijos teisė priimant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus sprendimus yra ribojama. Sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti, atitinkantys viešųjų pirkimų principus ir nenukrypstantys nuo tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013). Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visi ūkio subjektų grupės nariai kartu ir kokius kiekvienas narys atskirai. Nurodydama šiuos reikalavimus, perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai.Nors atsakovė teigia, kad naudojant formulę siekiama išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo ir užtikrinti neiškraipytą kvalifikacinės atrankos procedūrą bei sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją, institucija, teikianti išvadą byloje, pagrįstai nurodo, kad nustačius tokią sąlygą netenka prasmės tiekėjų jungtinės veiklos sutartis, kurios esmė ir yra sujungti savo pajėgumus tais atvejais, kai kiekvienas tiekėjas neturi galimybės viešojo pirkimo sutarties įvykdyti atskirai. Akivaizdu, jog jungtinės veiklos institutu visų pirma naudosis vidutinės ar mažesnės įmonės, kurios susijungusios gali pasiekti tokį pat rezultatą, kaip ir vienas tiekėjas. Taip pat jungtinės veiklos dalyvis savo profesiniais pajėgumais gali prisidėti ir nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų dalies. Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato imperatyvų draudimą neiškreipti konkurencijos sąlygų. Įvertinus atsakovės nustatytą tiekėjų kvalifikacinio balo apskaičiavimo modelį, matyti, jog didesnį balą gauna tiekėjas, kuris sutartį vykdys vienas, tačiau jeigu sumuojami jungtinės veiklos partnerių pajėgumai (įvykdytų sutarčių), kai partnerių patirtis nėra vienoda, tai jungtinės veiklos grupės kvalifikacinis balas bus mažesnis. Taigi, atskirai vertinant jungtinės veiklos partnerių profesinį pajėgumą pagal vertinamam partneriui proporcingai jungtinėje veikloje priskirtiną darbų dalį, ūkio subjektų grupe veikiančių asmenų galimybės varžytis dėl pirkimo sutarties yra menkinamos vien tik dėl to, jog veikiama jungtinės veiklos pagrindais, o ne dėl kvalifikacinio pobūdžio kriterijų. Kadangi ūkio subjektų grupės nariai savo profesiniais pajėgumais jungtinės veiklos grupėse gali prisidėti nepriklausomai nuo prisiimtų įsipareigojimų dalies pirkimo sutarties vykdymo metu, pagal skundžiamą konkurso sąlygų punktą apskaičiuojant konkursinį balą, sukuriama lygiateisiškumo principų neatitinkanti situacija. Atsakovės teigimu, vertinti ūkio subjektų narių patirtį pagal indėlį į bendrą veiklą (darbų vykdymo) dalį yra pagrįsta ir sąžininga, o ieškovės ieškinyje pateiktame pavyzdyje nė vienas iš ūkio subjektų nėra diskriminuojamas, kadangi kiekvieno jungtinės veiklos partnerio patirtis yra proporcingai įvertinama, atsižvelgiant į viso pirkimo objekto apimtį. Išanalizavus ieškovės ieškinyje ir dublike nurodytus pavyzdžius, matyti, kad konkurse dalyvaujantis vienas tiekėjas, disponuodamas žemesniais kvalifikaciniais rodikliais nei du kiti tiekėjai (jungtinės veiklos dalyviai) bendrai paėmus, gauna aukštesnį kvalifikacinės atrankos balą. Pavyzdžiui, pavienio tiekėjo, įvykdžiusio 10 sutarčių, kurių vertė viršija 0,8 mln. eurų, P1 reikšmė būtų 10; jungtinėje veikloje dalyvaujant 2 tiekėjams, atlikusiems po 5 sutartis, kurių vertė viršija 0,8 mln. eurų, ir jiems susitarus, kad kiekvienas iš jų atliks po 50 procentų visų darbų, taikant 6.4 punkto formulę, kiekvieno iš jų P1 reikšmė būtų 2,5, sudėjus P1 reikšmes gautųsi 5 (priešingai nei sumuojant abiejų jungtinės veiklos tiekėjų kvalifikacinius pajėgumus – tokiu atveju P1 reikšmė būtų 10). Taigi akivaizdu, jog tiekėjų, kurie dalyvauja pirkimuose kaip atskiri subjektai, padėtis yra geresnė nei tų, kurie dalyvauja kaip ūkio subjektų grupė, kadangi atsakovė ūkio subjektų grupės narių patirtį vertina ne sudėdama įvykdytas sutartis, o taikydama vertinimo formulę. Toks kvalifikacijos vertinamas neatitinka pačios jungtinės veiklos sutarties esmės, nes jungtinės veiklos sutartimi tiekėjai suvienija savo pajėgumus tam ir tais atvejais, kai veikdami atskirai neturi reikiamų pajėgumų įvykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Toks kvalifikacinės atrankos kriterijus diskriminuoja mažesnę patirtį turinčius tiekėjus: atsakovė neturėtų kelti reikalavimo jungtinės veiklos partneriams pagal pasiūlyme nurodytos partnerių dalies vertes.Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio jo ryšiai su jais. Pagal 47 straipsnio 2 dalį kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys. Atsakovės 6.4 punkte numatytas kvalifikacinis kriterijus nėra numatytas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-10-20 įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose, atsakovė neįrodė tokio kvalifikacinio kriterijaus pagrįstumo, jo nustatymas neatitinka teisinio reglamentavimo, todėl konkurso sąlygų 6.4 punkte numatyta sąlyga pripažintina neteisėta ir naikintina. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad ūkio subjektai gali fiktyviai jungtis į grupes tam, kad atitiktų atrankos kriterijus ir pateiktų kuo didesnį sutarčių skaičių, pažymėtina, jog tam, kad tokie tiekėjai negalėtų dalyvauti viešajame pirkime, būtų logiška viešojo pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijų ribas, pvz., kaip nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba, nustatyti, kad P1 sutarčių skaičius neturi viršyti 8 ir pan.Atsakovės argumentai, jog ieškinys grindžiamas vien teorinėmis prielaidomis, kad ieškovė galbūt netaps pirkimo laimėtoja, jei pateiks pirkimui pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu, taigi vietoj to, kad dalyvautų pirkime, ieškovė a priori skundžia jo sąlygas ir taip iš esmės piktnaudžiauja procesu, atmestini. Visų pirma, konstatavus konkurso sąlygos neteisėtumą, atsakovės argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu atmestini, nes atsakovė, paskelbusi konkursą, yra saistoma pareigos užtikrinti, jog viešasis pirkimas vyktų laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, kad būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas klausimą dėl asmenų procesinio subjektiškumo, teismas, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomo viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti, ar atmesti ieškinį; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet į siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015-03-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-161-415/2015). Ieškovė šiuo atveju ginčija viešąjį pirkimą pagal vykdomas sąlygas, kurios, jos nuomone, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo tam, kad būtų galima sąžiningai varžytis dėl viešojo pirkimo objekto, todėl pripažintinas jos teisinis suinteresuotumas viešuoju pirkimu.
Dėl procesinės bylos baigties
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu Viešųjų pirkimų įstatymo normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl ieškinį patenkinus ir pripažinus, jog viešojo pirkimo 6.4 punktas yra neteisėtas bei naikintinas, pirkimo procedūros nutrauktinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 217 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtu AB „Smiltynės perkėla“ vykdomo teritorijos, esančios tarp Klaipėdos m. Varnėnų gatvės ir Smiltynės gatvės, infrastruktūros tvarkymo darbų pirkimo supaprastintų skelbiamų derybų konkurso sąlygų 6.4 punktą, jį panaikinti ir viešojo pirkimo procedūras nutraukti.
Priteisti ieškovei UAB ,,Versina“ iš atsakovės AB „Smiltynės perkėla“ 217 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per šį teismą.