- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-975-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00581-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“
- Kategorijos
- 2.5.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1936-273/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alkesta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Tilsta“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2016 m. balandžio 4 d. pranešime nurodytą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės sudarymo, laimėtojo paskelbimo ir pirkimo sutarties sudarymo supaprastintame atvirajame konkurse „Tilto per Kauno hidroelektrinę techninio darbo projekto parengimo paslaugų ir kapitalinio remonto darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 171583 (toliau – ir Pirkimas), bei priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovės pasiūlymas ginčijamu sprendimu buvo atmestas dėl to, kad neatitiko Pirkimo sąlygų 1.6.5 punkte nurodytų reikalavimų - ieškovė pasiūlymo 3 priedo 8 punkte nurodė, kad subrangovei UAB „Fegda“ perduoda atlikti asfaltavimo darbus, kurių perduoti ji neturi teisės, kadangi subrangovams galėjo būti perduoti tik Pirkimo sąlygų 1.6.5 punkte ir pasiūlymo formos 3 priedo 8 punkte nurodyti darbai. Ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 5 dalį, nes nesikreipė į ieškovę ir neprašė patikslinti duomenų apie tiekėjo kvalifikaciją, t. y. apie subrangovei priskirtus asfaltavimo darbus. Jeigu atsakovė būtų kreipusis į ieškovę, pastaroji būtų paaiškinusi, kad subrangovė UAB „Fegda“ neatliks pagrindinių asfaltavimo darbų, o tik tieks asfaltą kaip prekę ieškovei bei išnuomos ieškovei reikalingą techniką, skirtą asfaltavimo darbams atlikti. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kaip turėtų elgtis perkančioji organizacija, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo, kad dalį pagrindinių darbų, kuriuos turi atlikti pats tiekėjas, skiria atlikti subrangovui. Vien dėl to, kad pradiniame pasiūlyme pagrindiniai (asfaltavimo) darbai buvo numatyti atlikti subrangovei, tačiau, patikslinus duomenis apie kvalifikaciją, jie priskirti pačiai tiekėjai, pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Priešingai nei nurodė atsakovė, tiekėjas turi teisę tikslinti subrangovams tenkančius darbus, nes tai yra duomenys apie tiekėjo ir jo pasitelktų ūkio subjektų (subrangovų) kvalifikaciją. Toks pasiūlymo patikslinimas nėra laikomas pasiūlymo esmės pakeitimu. Ieškovė nesutiko su atsakovės 2016 m. balandžio 12 d. atsakyme į pretenziją Nr. 32-14-197 nurodytu argumentu, kad tiekėja nepateikė UAB „Fegda“ sutikimo atlikti papildomai jai priskirtus statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo ir statinio nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo darbus, taip pat sutikimo tiekti tik asfaltavimui skirtas medžiagas ir mechanizmus, ir nurodė, kad dar kartu su 2016 m. kovo 16 d. pasiūlymu perkančiajai organizacijai buvo pateiktas UAB „Fegda“ patvirtinimas, kad UAB „Fegda“ sutinka atlikti nurodytus darbus, nekonkretizuojant konkrečiai atliktinų darbų. Ieškovė pažymėjo, kad jos pasiūlymo kaina – 989 928,20 EUR, yra mažesnė nei trečiojo asmens (998 922,76 EUR), todėl, ieškovės pasiūlymą pripažinus tinkamu, atsakovė įsigytų darbus ir prekes už mažiausią pasiūlytą kainą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė neturėjo kreiptis į ieškovę, prašydama patikslinti duomenis apie pasiūlyme nurodytus subrangovei UAB „Fegda“ priskirtus asfaltavimo darbus, kadangi pagrindinių darbų perskirstymas tarp tiekėjo ir subtiekėjo yra ne pasiūlymo netikslių ir (ar) neišsamių duomenų papildymas ar paaiškinimas, kaip tai nustato VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, o pasiūlymo keitimas (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis). Remiantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, pasiūlymo pakeitimai gali būti atliekami tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Pirkimo dokumentų nuostatos būtų buvusios neaiškios ar ieškovei nesuprantamos, nes dėl jų nebuvo gauti ieškovės paklausimai. Perspėjimas dėl tiekėjo teisių perduoti subrangovams tik tam tikrus darbus yra aiškiai nurodytas pasiūlymo 8 punkte. Ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriuo nepasiūlė atlikti pagrindinių darbų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė turėjo leisti tiekėjai pakeisti pasiūlymą ir pasiūlyti kitus darbus nei nurodyti pasiūlyme. Šiuo atveju, atsakovės nuomone, jokio netikslumo nebuvo – ieškovė nurodė, kokius darbus atliks subrangovė UAB „Fegda“, t. y. kokių darbų neatliks pati tiekėja, buvo pateiktas subrangovės sutikimas atlikti būtent asfaltavimo darbus, be to, toks darbų pasiskirstymas atitiko įmonių vykdomos veiklos pobūdį, nes iš pridėtų vykdytų sutarčių bei to, kad pati ieškovė net neturi įrangos asfaltavimo darbams atlikti, galima spręsti, kad ieškovė neturi patirties asfaltavimo darbuose ir pati jų anksčiau neatlikdavo. Perkančiajai organizacijai nekilo jokių neaiškumų dėl ieškovės ir subrangovės UAB „Fegda“ kvalifikacijos, susijusios su asfaltavimo darbais. Atsakovė pagrįstai nesikreipė į ieškovę dėl kvalifikacijos tikslinimo, nes ji buvo tiksli ir išsami, atitiko įmonių patirtį, o bet koks kitoks tikslinimas yra neleistinas pagal VPĮ normas, kadangi tai būtų pasiūlymo siaurąją prasme keitimas pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Ieškovė su pretenzija pateiktoje darbų pasiskirstymo lentelėje nurodė, kad subrangovė UAB „Fedga“ tik tieks asfaltą ir nuomos reikalingą techniką. Ši aplinkybė patvirtina atsakovės išvadą, kad tai nebuvo formali klaida, kadangi pasiūlymo 8 punkto lentelė yra skirta nurodyti subrangovui perduodamus darbus, o ne informaciją, iš ko perkamos tam tikros prekės ar nuomojama technika. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Minėta kasacinio teismo nutartis priimta dar iki 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo VPĮ 24 straipsnio 5 dalies pakeitimas, numatantis perkančiosios organizacijos pareigą pirkimo dokumentuose reikalauti, kad pats tiekėjas atliktų pagrindinius darbus, t. y. nurodyti, kokiems kitiems darbams, išskyrus pagrindinius, gali būti pasitelkti subrangovai. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. gruodžio 3 d. atsakymu į klausimą dėl darbų paskirstymo, nes tarnybos išvada nėra privaloma teismui, be to, tarnyba savo išvadoje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, kuri šiuo atveju nėra aktuali. Atsakovė pažymėjo, kad perkančiajai organizacijai su pasiūlymu buvo pateiktas tik 2016 m. kovo 16 d. abstraktus patvirtinimas, kad UAB „Fegda“ sutinka atlikti nurodytus darbus, t. y. pasiūlymo pateikimo datai nurodytus asfaltavimo darbus, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Fegda“ sutiko atlikti ir kitokius darbus.
Trečiasis asmuo UAB „Alkesta“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nekilo VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, nes ieškovė pasiūlymo 8 punkte aiškiai nurodė, kad subrangovei UAB „Fegda“ numatoma perduoti asfaltavimo darbus, o subrangovei UAB „SRP“ – projektavimo darbus. Aptariami duomenys savo esme apibūdina ne ieškovės kvalifikaciją, o identifikuoja pirkimo dalį, kuriai ieškovė ketina pasitelkti subrangovus. Ieškovės argumentas, kad jos pasiūlymo formoje asfaltavimo darbai buvo nurodyti prie subrangovės UAB „Fegda“ vien dėl to, kad subrangovė tieks ieškovei asfaltą kaip prekę bei suteiks jai nuomotis reikalingą techniką, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo. Jei UAB „Fegda“ indėlis apsiribotų tik asfalto kaip prekės tiekimu bei reikalingos technikos nuoma, toks UAB „Fegda“ dalyvavimas negali būti laikomas subranga. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „Fegda“ apskritai neturėjo būti nurodoma kaip subrangovė ieškovės pasiūlymo Pirkimui 8 punkte, kadangi ši bendrovė nevykdys ieškovei kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahentei tenkančių prievolių dalies.
Dėl subrangovei perduodamų darbų sąrašo papildymo trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės pateiktas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. 2163 nesuteikė teisės ieškovei atlikti specialiuosius statybos darbus: statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo ir statinio nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo. Perkančiajai organizacijai paprašius patikslinti savo kvalifikacijos duomenis ir paaiškinti šį neatitikimą, ieškovė nurodė, kad pasiūlymo formos 8 punkte yra įsivėlusi techninė klaida ir nurodytus specialiuosius darbus atliks ne ieškovė, o jos pasiūlyme nurodyta subrangovė UAB „Fegda“. Trečiojo asmens vertinimu, perkančioji organizacija teisėtai ir pagrįstai tokius ieškovės veiksmus laikė pasiūlymo esmės keitimu. Ieškovė pradiniame pasiūlyme nurodė, kad specialiuosius statybos darbus – statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimą ir statinio nuotekų inžinerinių sistemų įrengimą, atliks pati. Perkančiajai organizacijai paprašius pagrįsti kvalifikaciją (teisę) tokių darbų atlikimui, ieškovė to nepadarė, vietoje to pateikė naują pasiūlymą, kuriame nurodė, kad aptariamus darbus atliks subrangovė UAB „Fegda“. Ieškovės pasiūlymas buvo pakeistas ne formaliai, o iš esmės. Perkančioji organizacija, laikydamasi priešingos pozicijos, būtų pažeidusi VPĮ 29 straipsnio 4 dalies bei 32 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi būtų leidusi ieškovei savo pasiūlyme padaryti pakeitimus, dėl kurių Pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad perkančioji organizacija neturi teikti pirmenybės tiekėjui, kurio pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų sąlygų, bet turi patrauklesnę kainą. Ieškovės argumentas, kad atsakovė pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalį bei neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo principo turi būti atmestas.
Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbu įvertinti, ar ieškovė, kaip tiekėja, kuri pagal Pirkimo sąlygas pagrindinius darbus turėtų atlikti pati, atitinka kvalifikacijos reikalavimus, kurie keliami atsižvelgiant į pagrindiniams darbams reikalingą turėti kvalifikaciją. Taip pat svarbu nustatyti, ar subrangovė UAB „Fegda“ atitinka kvalifikacijos reikalavimus dėl tų darbų, dėl kurių atlikimo ieškovė ją pasitelkė. Nustačius, kad kvalifikaciją, reikalingą pagrindiniams darbams atlikti, atitinka tiek pati ieškovė, tiek subrangovė UAB „Fegda“, darbų perskirstymas neturėtų būti laikomas pasiūlymo keitimu ir dėl to atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą, kuriuo nepasiūlė atlikti pagrindinių darbų, kadangi pasiūlymo 8 punkte nurodė, jog pasitelks subrangovę UAB „Fegda“, kuriai paves atlikti asfaltavimo darbus, nors šie darbai priskirtini prie pagrindinių darbų, kuriuos gali atlikti tik pats tiekėjas, privalantis pagrįsti savo, o ne subrangovo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams šioje apimtyje. Ieškovės pateiktas pasiūlymas buvo aiškiai suformuluotas, nes ieškovė nurodė, kokius darbus atliks subrangovė UAB „Fegda“, buvo pateiktas subrangovės sutikimas atlikti asfaltavimo darbus. Toks darbų pasiskirstymas atitiko įmonių vykdomos veiklos pobūdį. Esant šiems pasiūlymo duomenims, perkančiajai organizacijai nekilo neaiškumo dėl ieškovės ir subrangovės UAB „Fegda“ kvalifikacijos, susijusios su asfaltavimo darbais, ir nebuvo pagrindo kreiptis dėl kvalifikacijos tikslinimo. Perkančioji organizacija neturėjo teisės siūlyti ieškovei pakeisti pasiūlymo dalį dėl darbų atlikimo, nes pasiūlyme nurodytas darbų paskirstymas negali būti laikomas technine ar kitokio pobūdžio klaida. Ieškovės nurodomi argumentai, kad priskiriant UAB „Fegda“ asfaltavimo darbus turėta omenyje asfalto kaip prekės įsigijimas ir asfaltavimo įrangos suteikimas, nesudaro pagrindo spręsti dėl tiekėjos pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentams, nes ieškovės pasiūlyme aiškiai buvo nurodyti asfaltavimo darbai, o ne prekės ar įrangos įsigijimas. Be to, nebuvo pateiktas subrangovės sutikimas dėl kitų darbų nei tie, kurie buvo nurodyti pateiktame pasiūlyme, atlikimo.
Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga buvo suformuota iki 2014 m. sausio 1 d., kai VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje atsirado nuostata, jog pagrindinius darbus, kuriuos numato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Nagrinėjamojoje byloje perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kad tik Pirkimo sąlygų 1.6.5 punkte nurodyti darbai gali būti perduodami pasirinktiems subrangovams ir tam tikslui numatė atskirą pasiūlymo atmetimo pagrindą – Pirkimo sąlygų 5.11.3 punktą. pagal Pirkimo sąlygas reikalavimas dėl darbų pasiskirstymo yra priskirtas prie pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo, kas reiškia, kad Pirkimo dokumentų 3 priedo 8 punkto lentelės duomenų nebuvo galima keisti kvalifikacijos tikrinimo metu, todėl atsakovė pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 5.11.3 punktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė UAB „Tilsta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑1936-273/2016 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai išaiškinta tiekėjo pasiūlymo 8 punkto lentelės, kurioje turėjo būti nurodyti subrangovai ir jiems priskiriami darbai/prekės/paslaugos, esmė. Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys buvo nepagrįstai sutapatinti su pasiūlymu siaurąja prasme ir todėl kvalifikacinių duomenų vertinimui ir tikslinimui netinkamai buvo pritaikyta ne VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, o 39 straipsnio 1 dalis, draudžianti keisti pasiūlymą.
2. Tiek pagal VPĮ 24 straipsnio 5 dalies aiškinimą teismų praktikoje, tiek pagal sisteminį įstatymo aiškinimą, subrangovų pasiskirstymo lentelė yra susijusi su tiekėjo kvalifikacija ir yra skirta perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti sutartį arba savarankiškai, arba pasitelkiant subrangovus. VPĮ 24 straipsnio 5 dalis nėra skirta pirkimo objektui ir pasiūlymui siaurąja prasme apibrėžti, todėl duomenų apie subrangovams priskiriamus darbus tikslinimas turi būti atliekamas laikantis VPĮ 32 straipsnio 5 dalies reikalavimų. VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje kalbama apie subrangovų pasitelkimą, kas, remiantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi, leidžiančia tiekėjui savo kvalifikacijos įrodymui remtis trečiųjų asmenų pajėgumais, yra tiesiogiai priskiriama kvalifikacijai. Tai, kad VPĮ 24 straipsnio 5 dalis yra susijusi su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. išaiškinimai Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje. Kasacinis teismas suformavo taisykles, kad: darbų paskirstymo subrangovams lentelė yra ne pasiūlymo siaurąja prasme dalis, o tiekėjų kvalifikacijos dalis; tiekėjai turi teisę keisti subrangovų darbų paskirstymo lentelę tiek, kiek nėra keičiama subrangovų sudėtis (įtraukiami nauji ar pašalinami esami subrangovai). Į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus šiuo atveju nebuvo atsižvelgta.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjamoje byloje būtina remtis ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (II) pateiktais išaiškinimais, kadangi VPĮ 24 straipsnio dalies normos esmė, atsiradus pareigai pagrindinius darbus atlikti tiekėjui, niekaip nepasikeitė – kaip buvo, taip ir liko susijusi būtent su tiekėjo pajėgumu (kvalifikacija) įvykdyti pirkimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taisyklę dėl subrangovų lentelės kaip kvalifikacijos duomenų vertinimo suformulavo kaip bendrą viešųjų pirkimų taisyklę, taikytiną visuose viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 leido taisyti subrangovų lentelę kaip kvalifikacijos reikalavimų dalį, o ne kaip pasiūlymo klaidas technine prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos kasacinio teismo nutartys dėl pasiūlymo siaurąja prasme sampratos ir tikslinimo ribų nagrinėjamoje byloje yra neaktualios ir negali būti taikomos, nes subrangovų lentelės duomenys nėra pasiūlymo siaurąja prasme dalis.
4. Byloje nebuvo ištirti visi pateikti įrodymai – buvo visiškai nepagrįstai nesiremiama Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 4S-1761, taip pat kitais Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais analogišku klausimu.
5. Ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad kartu su pasiūlymu pateiktas subrangovės sutikimas atlikti tik asfaltavimo darbus, o pasiūlymo tikslinimo eigoje, keičiant subrangovės atliekamus darbus, jų apimtį, nebuvo pateiktas subrangovės sutikimas atlikti kitus nei su pasiūlymu pateiktame sutikime nurodytus darbus. Kartu su tiekėjo pasiūlymu atsakovei buvo pateiktas 2016 m. kovo 16 d. UAB „Fegda“ patvirtinimas dėl sutikimo atlikti darbus, tačiau jame nebuvo nurodyta, kad UAB „Fegda“ atliks tik asfaltavimo darbus. Priešingai – sutikime buvo nurodyta, kad UAB „Fegda“ sutinka atlikti nurodytus darbus jų nekonkretizuojant, t. y. visus jai priskirtus darbus, kuriems atlikti ji yra pasitelkta ir turi kvalifikaciją. Vėliau buvo pateikta papildoma 2016 m. kovo 16 d. UAB „Fegda“ pažyma, kurioje yra nurodyti konkretūs UAB „Fegda“ atliktini darbai. Apeliantės manymu, tai yra tinkamas įrodymas apie subrangovės įsipareigojimus atlikti jos turimos kvalifikacijos ribose priskirtus darbus.
6. Teismo sprendime nurodytos išvados, kad tiekėjas negalėjo subrangovų lentelėje nurodyti ne tik subrangovo atliekamų darbų, tačiau ir jo indėlio į sutarties vykdymą kitu būdu – paslaugomis ir (ar) prekėmis, neatitinka tikrovės ir lėmė iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą.
7. Teismas pripažino, kad tiekėjo objektyviai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis mažiausios kainos pasiūlymas yra pagrįstai atmestas vien todėl, kad subrangovų darbų paskirstymo lentelėje buvo neteisingai pateikti duomenys apie subrangovams priskiriamus darbus. Toks vertinimas pažeidžia ne tik VPĮ 32 straipsnio 3 ir 5 dalis, bet ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus viešųjų pirkimų nediskriminavimo ir proporcingumo principus bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su perkančiosios organizacijos argumentais, kad ieškovės nurodyta teismų praktika buvo suformuota iki 2014 m. sausio 1 d., kai VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje atsirado nuostata, jog pagrindinius darbus, kuriuos numato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Šios nuostatos atsiradimas būtent ir sąlygojo, kad darbų paskirstymo lentelė, kuri anksčiau buvo tik savanoriško darbų tarp tiekėjo ir subrangovų pasiskirstymo nurodymas, ir kuri padėjo perkančiajai organizacijai tikrinti tiekėjo ir subrangovų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, tampa pasiūlymo siaurąja prasme dalimi, jei pirkimo dokumentuose nurodyta, kad tam tikrus pagrindinius darbus privalo atlikti tiekėjas. Nagrinėjamojoje byloje perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kad tik Pirkimo sąlygų 1.6.5 punkte nurodyti darbai gali būti perduodami pasirinktiems subrangovams, bei numatė atskirą pasiūlymo atmetimo pagrindą – 5.11.3 punktą. Reikalavimas dėl darbų pasiskirstymo yra priskirtas prie pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo, kas reiškia, jog Pirkimo dokumentų 3 priedo 8 punkto lentelės duomenų nebuvo galima keisti kvalifikacijos tikrinimo metu, todėl perkančioji organizacija pagrįstai ieškovės pasiūlymą atmetė. Apeliantė ne tikslino savo kvalifikacinius duomenis, bet iš esmės pateikė naują pasiūlymą pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui.
2. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiremia Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. išvada Nr. 4S-1761, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada teismui nėra privaloma ir yra vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu. Be to, minėtoje išvadoje vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, suformuota iki 2014 m. sausio 1 d. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nesivadovavo ieškovės kartu su ieškiniu pateiktu Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. gruodžio 3 d. išaiškinimu, kadangi minėtas išaiškinimas yra atsakymas į nežinomo tiekėjo paklausimą institucijos tinklalapyje.
Atsiliepimas
3. Apeliantės argumentai dėl UAB „Fegda“ sutikimo atlikti tam tikrus darbus yra visiškai nepagrįsti, kadangi ieškovės pateiktame pasiūlyme buvo aiškiai nurodyta, kokius darbus atlieka subrangovė UAB „Fegda“, t. y. asfaltavimo darbus, o 2016 m. kovo 16 d. UAB „Fegda“ sutikime konkrečiai parašyta, kad ji atliks nurodytus darbus. Apeliantės nurodyta 2016 m. kovo 16 d. UAB „Fegda“ pažyma perkančiajai organizacijai nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, keičiant subrangovės atliekamus darbus, jų apimtį, nebuvo pateiktas subrangovės sutikimas, patvirtinantis kitų nei su pasiūlymu pateiktame sutikime nurodytų darbų atlikimą.
4. Perkančioji organizacija yra susikūrusi tipines pirkimo dokumentų formas, kurias naudoja įvairiuose pirkimuose, todėl tai, kad Pirkimo dokumentų 8 punkto lentelės skiltyje yra nurodyta bendrinė formuluotė „numatomi perduoti darbai/paslaugos/prekės“, nereiškia, kad buvo reikalavimas nurodyti iš ko tiekėjas perka prekes. Kitoks šios lentelės interpretavimas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo.
Trečiasis asmuo UAB „Alkesta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai nei nurodo apeliantė, VPĮ 32 straipsnio 5 dalis ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalis viena kitai neprieštarauja ir/ar nereglamentuoja skirtingų teisinių (faktinių) situacijų (santykių). Priešingai – minėtos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. Vertindama tiekėjų (dalyvių) pasiūlymus, perkančioji organizacija privalo vadovautis ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje, ir VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, o ne pasirinktinai viena iš jų. Perkančioji organizacija šių reikalavimų laikėsi.
2. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VPĮ 24 straipsnio 5 dalis yra susijusi ne su tiekėjų kvalifikacijos vertinimu, o įtvirtina reikalavimus pirkimo dokumentų turiniui. Aptariama norma kalba ne apie tiekėjų ar subrangovų kvalifikaciją, o apie pareigą tiekėjo pasiūlyme išviešinti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus, kuriuos ketinama pasitelkti sutarties vykdymui. Be to, teismas VPĮ 24 straipsnio 5 dalį taikė konkrečioje apimtyje t. y. toje dalyje, kurioje nustatytas tiesioginio sutarties vykdymo reikalavimas.
3. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012, pateiktas VPĮ 24 straipsnio 5 dalies ir VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo bei aiškinimo taisykles, kadangi ši teismų praktika buvo suformuota iki 2014 m. sausio 1 d., kai VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje atsirado nuostata, jog pagrindinius darbus, kuriuos numato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas.
Atsiliepimas
4. Perkančioji organizacija apelianto pasiūlymą atmetė taip pat remdamasi ir Pirkimo sąlygų 5.11.3 punktu, todėl apelianto argumentai, susiję su jo/pasitelkto subrangovo kvalifikacija ir jos tikslinimu šiame kontekste apskritai nėra teisiškai reikšmingi.
5. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada teismui nėra privaloma ir yra vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų viseto ištyrimu.
6. Tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą ieškovė grindžia kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateiktu 2016 m. kovo 16 d. UAB „Fegda“ patvirtinimu, kuriame nurodyta, kad UAB „Fegda“ sutinka atlikti nurodytus darbus. Nepaisant to, apeliantė kategoriškai tvirtina, kad UAB „Fegda“ darbų neatlikinės, o tik tieks asfaltą bei nuomos reikalingą techniką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas, ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuoja pagal apeliacinio skundo ribas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia, atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014). Tuo tarpu teisė tiekėjui tikslinti neaiškius duomenis apie savo kvalifikaciją pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nekvalifikuojama kaip pasiūlymo esmės keitimas, kadangi tiekėjo kvalifikacija - objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą.
Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga ir teigia, kad darbų paskirstymo tarp subrangovų ir tiekėjo lentelė skirta būtent vertinti tiekėjų kvalifikaciją, o ne pasiūlymą siaurąja prasme, todėl pasiūlymo patikslinimas nurodant, kad asfaltavimo darbus atliks ne subrangovė UAB „Fegda“, o pati apeliantė, nelaikytinas neleistinu pasiūlymo keitimu. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai situacijai, kadangi priimti vadovaujantis VPĮ redakcija, nenumačiusia, kad pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti pats tiekėjas. Atsakovė taip pat pažymi, kad jokio neaiškumo, susijusio su subrangovei UAB „Fegda“ perduotais asfaltavimo darbais ir jos kvalifikacija, apeliantės pasiūlyme nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiems atsakovės argumentams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 išaiškindama, kad darbų paskirstymo tarp subrangovų lentelė skirta vertinti tiekėjų kvalifikaciją, o ne pasiūlymą siaurąja prasme, tokią išvadą grindė tuo, kad pagal tuo metu galiojusią VPĮ redakciją perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negalėjo nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o galėjo tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus. Dėl to, kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimo detalizuoti tiekėjo pasitelkiamus subrangovus ir jų atliekamus darbus sudarysimoje sutartyje tikslas – tik patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subrangovo kvalifikacija atitinka jo atliktinai darbų daliai keliamus reikalavimus. Pagal nurodytai kasacinio teismo nutarčiai aktualios VPĮ redakcijos nuostatas tiekėjo pasiūlymas negalėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad konkrečius darbus atliks ne pats tiekėjas, o jo išviešintas subrangovas, todėl darbų paskirstymas tarp tiekėjo ir subrangovų iš esmės nebuvo siejamas su sutarties vykdymo aplinkybėmis, t. y. pasiūlymu siaurąja prasme, o darbų perskirstymas tarp pradiniame pasiūlyme išviešintų subrangovų negalėjo lemti situacijos, kai pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas tampa jas atitinkančiu (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamai situacijai aktuali VPĮ 24 straipsnio 5 dalies redakcija, priešingai nei iki tol galiojusi, numato subrangos ribojimą, įtvirtindama, kad tam tikri perkančiosios organizacijos nurodyti darbai subrangovams negali būti perduodami. Dėl šios priežasties darbų paskirstymas tarp tiekėjo ir subrangovų nebėra skirtas tik konkretaus subrangovo kvalifikacijos įvertinimui. Patikslinus pasiūlymą tokiu būdu, kad darbai, kurie pagal pirkimo sąlygas negalėjo būti perduoti subrangovui, tačiau pasiūlyme buvo jam priskirti, perduodami pačiam tiekėjui, pirkimo sąlygų neatitinkantis pasiūlymas tampa jas atitinkančiu. Šis faktinių aplinkybių skirtumas yra pakankamas spręsti, kad nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-43/2012 ir kad nurodytoje byloje suformuota praktika šioje byloje negali būti vadovaujamasi. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nurodymas, kas atliks pasiūlyme nurodytus darbus, yra susijęs ne su tiekėjo kvalifikacijos įvertinimu, o su sutarties vykdymo aplinkybėmis, t. y. pasiūlymu siaurąja prasme.
Kolegija taip pat pripažįsta pagrįstais atsakovės teiginius, kad Pirkimo sąlygų 5.11.3 punkte aiškiai įtvirtintas pasiūlymo atmetimo pagrindas – jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų, pavyzdžiui, jei tiekėjas nurodo, kad subrangovai atliks darbus, kurių pagal pirkimo dokumentus atlikti jie neturi teisės. Taigi, pagal Pirkimo sąlygas ši situacija taip pat priskiriama pasiūlymo siaurąja prasme vertinimui (pasiūlymo atmetimas dėl tiekėjo kvalifikacijos neatitikties įtvirtintas Pirkimo sąlygų 5.11.2 punkte). Nurodyta pirkimo sąlyga yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl saisto tiek Pirkime dalyvavusius tiekėjus, tiek pačią atsakovę.
Pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasiūlyme buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad UAB „Fegda“ atliks asfaltavimo darbus, buvo pateiktas UAB „Fegda“ sutikimas „atlikti nurodytus darbus“, t. y. asfaltavimo darbus, kadangi jokie kiti UAB „Fegda“ priskirti darbai pradiniame apeliantės pasiūlyme nenurodyti. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės teiginius, kad asfaltavimo darbų priskyrimas UAB „Fegda“ tiekėjo pasiūlyme tėra techninis netikslumas ir kad iš tiesų omenyje turėta, jog UAB „Fegda“ tieks apeliantei asfaltą ir asfaltavimui reikalingą techniką (šios paslaugos nėra darbai, tuo tarpu iš UAB „Fegda“ sutikimo turinio ir paties šios bendrovės nurodymo tarp subrangovų fakto aišku, kad UAB „Fegda“ atliks dalį darbų). Tai, kad UAB „Fegda“ buvo numatyta pavesti ir asfaltavimo darbų atlikimą, patvirtina ir į bylą pateikto 2016 m. kovo 16 d. Ketinimų protokolo turinys („UAB „Fegda“ sutinka ir įsipareigoja Konkurse dalyvauti kaip tiltų statybos UAB „Tilsta“ subrangovas dėl asfaltavimo, statinio statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimo ir statinio nuotekų inžinierinių sistemų įrengimo darbų atlikimo“). Atsakovė pagrįstai sprendė, kad vėlesnis pasiūlymo pakeitimas tokiu būdu, kai asfaltavimo darbai iš subrangovės, neturinčios teisės tokių darbų atlikti pagal Pirkimo sąlygas, perduodami pačiai tiekėjai, reiškia neleistiną pasiūlymo keitimą pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai apeliantės pasiūlymą pripažino neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį tiekėjo pasiūlymą, ir, leidusi pakeisti pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo, nepaisant aplinkybės, kad šio tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažiausia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad atsakovė, atmesdama jos pasiūlymą, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą.
Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nesivadovaudamas Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje pateikti apeliantei palankūs nagrinėjamos situacijos išaiškinimai. Kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka ir pažymi, kad išvadą teikiančios institucijos pozicija pagal CPK nuostatas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės pasiūlymas atsakovės pagrįstai buvo atmestas remiantis Pirkimo sąlygų 5.11.3 punktu.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės pasiūlymas taip pat buvo atmestas Pirkimo sąlygų 5.11.2 punkto pagrindu. Atsakovės vertinimu, tai, kad apeliantė, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą patikslinti tiekėjo kvalifikacijos duomenis, nurodė, jog specialiuosius statybos darbus: statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimą ir statinio nuotekų inžinierinių sistemų įrengimą, atliks ne pati tiekėja, o subrangovė UAB „Fegda“, turinti tinkamą kvalifikaciją, nors pradiniame pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad šiuos darbus atliks UAB „Fegda“, yra VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštaraujantis pasiūlymo esmės keitimas. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė šiai atsakovės pozicijai, kartu pažymėdamas, kad kvalifikacijos tikslinimo metu, keičiant subrangovės atliekamų darbų apimtį, nebuvo pateiktas subrangovės sutikimas atlikti kitus, nei su pirminiu pasiūlymu pateiktame sutikime nurodytus, darbus.
Kolegija, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymi, kad, kadangi nurodyti specialieji statybos darbai pagal Pirkimo sąlygas nepriskirti darbams, kuriuos privalo atlikti pats tiekėjas, nagrinėjamai situacijai, priešingai nei anksčiau aptartai, aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012 pateikti išaiškinimai, pagal kuriuos apeliantė galėjo savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams įrodinėti remdamasi subrangovės UAB „Fegda“ pajėgumais (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). Tokia situacija nelaikytina VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinkančiu pasiūlymo keitimu. Apeliantės kvalifikacija pasiūlymo pateikimo metu objektyviąja prasme buvo tinkama (t.y. ji turėjo pasitelkusi subrangovę, turinčią atitinkamą kvalifikaciją nurodytiems darbams atlikti), o netikslių duomenų apie atliktinų darbų paskirstymą ištaisymas šiuo atveju atitinka VPĮ 32 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.
Atsakovė pagrįstai teigia, kad tuo atveju, jei tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais kvalifikacijai pagrįsti, jis privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 32 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, apeliantė, tikslindama kvalifikacinius duomenis pagal atsakovės nurodymą, kartu su 2016 m. kovo 29 d. raštu pateikė 2016 m. kovo 16 d. Ketinimų protokolą, iš kurio turinio matyti UAB „Fegda“ sutikimas atlikti ne tik asfaltavimo, bet ir statinio elektros inžinierinių sistemų įrengimo ir statinio nuotekų inžinierinių sistemų įrengimo darbus, o tai, kolegijos vertinimu, yra pakankamas įrodymas, jog UAB „Fegda“ pajėgumai šioje srityje apeliantei bus prieinami.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pasiūlymas Pirkimo sąlygų 5.11.2 punkto pagrindu buvo atmestas nepagrįstai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas turėjo būti ir buvo teisėtai atmestas remiantis Pirkimo sąlygų 5.11.3 punktu, ši išvada nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo apeliantės ieškinys netenkintas (CPK 328 straipsnis), todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.