- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-21
- Bylos Nr.
- eI3-777-1066/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 12.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Eastnine Vertas-1“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. A51-118239/22(3.3.2.26E-EIS) (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių (toliau – ir Administracija, ir Savivaldybė) pareiškėjo prašymą Nr. K1-331/22 dėl kelio užtvaro schemos suderinimo nagrinėti iš naujo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjai priklauso verslo centras „Vertas“ (esantis (duomenys neskelbtini)) bei pravažiavimas, esantis (duomenys neskelbtini) stovinčių pastatų (toliau – Pravažiavimas), kurį pareiškėja įsigijusi varžytinių būdu iš BUAB „Ranga IV investicijos“. Pravažiavimas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai ir patekimas į pareiškėjos verslo centrą „Vertas“. Dar iki pareiškėjai įsigyjant nuosavybę į Pravažiavimą, jame buvo įrengtas kelio užtvaras Pravažiavime. 2020 m. vasario 19 d. atsakovė pateikė pareiškėjui raštą, kuriame teigia, kad atsakovė siekia nustatyti, ar Pravažiavimo pradžioje esantis kelio užtvaras įrengtas teisėtai. Pareiškėja, sužinojusi kelio užtvaras gali būti suderintas tik suformuotų žemės sklypų teritorijose ir žemės sklypo suformavimo veiksmą turi atlikti pati savivaldybė, todėl ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nepaisant to, žemės sklypas teritorijoje, kurioje yra ginčo kelio užtvaras, iki šiol nėra suformuotas dėl pačios atsakovės veiksmų. Pati Savivaldybė užkerta kelią kelio užtvaro įteisinimui ir skiria pakartotines pinigines baudas pareiškėjai už kelio užtvaro eksploatavimą. Dėl šios priežasties tarp pareiškėjos ir atsakovės susiklostė įtempti santykiai dėl galimybės įteisinti kelio užtvarą.
Mano, kad skundžiamu Sprendimu atsakovė, atsisakydama suderinti kelio užtvaro schemą, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas Sprendimas neatitinka viešojo administravimo principų, nes yra neišsamus ir nemotyvuotas:
2.2.1. Sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas bei, pareiškėjos manymu, nepagrįstas nei vienu objektyviu argumentu ar teisės norma. Ginčijamame Sprendime nurodomos tik teisės normos, kuriose įtvirtinta Savivaldybės kompetencija spręsti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros klausimus Vilniaus mieste, tačiau jame pareiškėjai nepateikiami absoliučiai jokie atsisakymo suderinti kelio užtvaro schemą motyvai, Savivaldybės poziciją pagrindžiantys teisės aktai ir konkrečios jų normos. Jame pateikiama tik blanketinė nuoroda į Sprendimo priėmimo pagrindą: „vadovaujantis <...> kitais teisės aktais“, tačiau pareiškėja mano, kad tokia abstrakti nuoroda į kitus (nekonkretizuotus) teisės aktus nėra pakankamu pagrindu atsisakyti derinti kelio užtvaro schemą ir suponuoja sąmoningą Savivaldybės pasirinkimą nepagrįstai užkirsti kelią kelio užtvaro įteisinimui.
2.2.2. Sprendimas akivaizdžiai priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) įtvirtintų viešojo administravimo principų ir nesilaikant techninių eismo reguliavimo priemonių suderinimo procedūros, numatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 patvirtintu Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), todėl toks atsisakymas patvirtinti kelio užtvaro schemą yra pagrįstas išimtinai Sprendimą priėmusio Savivaldybės atstovo vidiniu įsitikinimu, bet ne objektyviu situacijos vertinimu. Taigi toks įgaliotos valdžios institucijos Sprendimas neužtikrina tinkamo Apraše numatytų procedūrų vykdymo ir nepagrįstai užkerta kelią teisėtų pareiškėjos poreikių įgyvendinimui.
2.2.3. Taip pat pabrėžia, kad iš Sprendimo apimties ir turinio akivaizdu, kad Savivaldybės atstovas neįsigilino į pavestą užduotį, o pareiškėjo klausimą nagrinėjo paviršutiniškai ir nenurodė absoliučiai jokių pagrįstų Sprendimo priėmimo motyvų. Deklaratyvaus turinio Sprendimas prieštarauja viešojo administravimo principams, viešojo administravimo procedūroms bei Savivaldybės darbuotojų elgesio taisyklėms. Jame nepateikiamas adekvatus Sprendimo pagrindimas ir neužtikrinama pareiškėjos teisė suprasti Sprendimo priėmimo faktinį pagrindą.
2.2.4. Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad jo turinys prieštarauja pačios Savivaldybės patvirtintai techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarkai.
2.3. Taip pat pareiškėja teigia, kad skundžiamas Sprendimas prieštarauja šiuo metu aktualios redakcijos Aprašo nuostatoms.
2.3.1. Ginčijamame Sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose.
Pažymi, kad Savivaldybės direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-359/22 buvo patvirtinta nauja Aprašo 5 punkto redakcija: Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, išskyrus 9 punkte nustatytas vietas. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas tik su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 9 punkte nustatytose vietose. Aprašo 3 punkte pateiktas techninių eismo reguliavimo priemonių sąrašas: kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai, atitvarai, eismo saugumo salelės, greičio mažinimo kalneliai ir kt. Nebaigtinį techninių eismo reguliavimo priemonių sąrašą pateikia ir Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalies nuostatos. Taigi į techninės eismo reguliavimo priemonės sąvoką Aprašo 5 punkto kontekste patenka ir kelio užtvaro sąvoka.
2.3.2. Nauja Aprašo 5 punkto redakcija aiškiai nurodo, jog techninės eismo reguliavimo priemonės gali būti įrengiamos teritorijose, kuriose nėra suformuoti žemės sklypai. Aprašas neišskiria konkrečių Aprašo 3 punkte ar Kelių įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytų techninių eismo reguliavimo priemonių, kurioms šio punkto nuostatos yra taikomos, todėl, pareiškėjos teigimu, kelio užtvaras, esantis teritorijoje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, gali būti įrengtas, įrengimo projektą / schemą suderinus su Savivaldybės Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Aktualios redakcijos Aprašo nuostatose nėra kalbama apie poreikį suformuoti žemės sklypą norint teritorijoje įrengti techninę eismo reguliavimo priemonę.
Jokiose kitose Aprašo nuostatose sąvoka „žemės sklypas“ ar panašios sąvokos, suponuojančios galimybę technines eismo reguliavimo priemones įrengti tik suformuotų žemės sklypų teritorijose, nėra vartojamos. Sprendime taip pat nepateikta jokių Aprašo ar kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad kelio užtvaras gali būti įrengiamas tik suformuotų žemės sklypų teritorijose.
2.3.4. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas negali būti galiojantis, kadangi prieštarauja pačios Savivaldybės patvirtintai techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros tvarkai.
2.4. Pabrėžia, kad pareiškėją ir Savivaldybę sieja 2020 metais prasidėję nesutarimai dėl kelio užtvaro. Mano, kad Savivaldybė sąmoningai nederina pareiškėjos prašymo dėl kelio užtvaro schemos patvirtinimo, siekiant išvengti kelio užtvaro įteisinimo. Taigi toks atsisakymas yra Savivaldybės piktnaudžiavimas savo padėtimi ir turimais įgaliojimais, veikimas priešingai viešojo administravimo esmei.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skunda su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nesutinka su pareiškėjos teigimu, kuri kvestionuoja skundžiamame Sprendime nurodytą argumentą dėl galimybės kelio užtvarus įrengti tik suformuotų žemės sklypų ribose, nurodydama, jog žemės sklypo suformavimo veiksmą turi atlikti pati Savivaldybė ir kad žemės sklypas teritorijoje, kurioje yra kelio užtvaras, iki šiol nėra suformuotas dėl pačios Savivaldybės veiksmų. Paaiškina, kad tokius pareiškėjos teiginius paneigia įsiteisėjusios 2022-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-69-495/2022 argumentai, kurie pareiškėjai neabejotinai yra žinomi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, jog iki Administracijos 2021 m. kovo 17 d. rašte nurodytos datos suderinti (įteisinti) kelio užtvarką I. T. nepavyko dėl pačios Savivaldybės neveikimo, nepagrįsti ir prieštarauja bylos medžiagai. Šioje nutartyje aiškiai nurodoma, jog Lietuvos valstybė nėra išdavusi pareiškėjai sutikimo įrengti valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pakeliamo kelio užtvaro, ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nei koreguoti (keisti) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio sprendimu Nr. 1-1129 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir teritorijos virš (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą.
3.2. Administracija, atsakydama į 2021 m. kovo 25 d. prašymą, nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o klausimas dėl sklypo projektavimo galėtų būti sprendžiamas tik koreguojant (keičiant) galiojantį detalųjį planą. Pareiškėja prašė inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) tarp pastatų (duomenys neskelbtini). Nors Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės numato galimybę Administracijos direktoriui inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tačiau, anot atsakovės, Administracija, atsakingai planuodama savo lėšas, tais atvejais, kai viešo intereso dėl sklypo naudojimo nėra, neturi intereso savo iniciatyva organizuoti projekto, kuriuo būtų formuojamas sklypas privačiam statiniui eksploatuoti, rengimą, ypatingai, kai Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 13.2 papunkčio bei 19 punkto nuostatos suteikia teisę statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkams teikti prašymą ir inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą.
3.3. Taip pat pabrėžia, jog pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančio statinio – pravažiavimo, pagrindinė naudojimo paskirtis – kelių (gatvių). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu pravažiavimas (0,174 km), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra statinys – kelias (gatvė) – kuris nuosavybės teise nuo 2020-01-13 priklauso pareiškėjai. Šiam pravažiavimui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais tol, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, taigi pareiškėja negali pasiteisinti tariamu nežinojimu apie negalėjimą užtverti pravažiavimą kelio užtvaru. Pareiškėja, klaidingai savo skunde teigia, kad pravažiavimas baigiasi akligatviu. Priešingai, pravažiavimas turi išvažiavimą į (duomenys neskelbtini), todėl tai nėra aklakelis, kaip klaidingai nurodo pareiškėja. Tai, kad dėl neteisėto užtvaro viename kelio gale negalima išvažiuoti, jo nepadaro aklakeliu. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, priklauso Lietuvos Respublikai ir jos sutikimo dėl kelio užtvaro įrengimo jai priklausančioje nuosavybėje nėra.
3.4. Tuo pačiu pažymi, kad žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja nevaldo nuosavybės teise, todėl vadovaujantis Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265, 8 p. privaloma įvertinti, kad jeigu teritorijų planavimo iniciatyva reiškiama dėl kitiems asmenims privačios nuosavybės teise priklausančios žemės (sklypo ar sklypų), planavimo iniciatorius privalo raštu informuoti visų į numatomą planuoti teritoriją patenkančių privačios žemės sklypų savininkus. Viso to nebuvo padaryta. Taigi pareiškėja, atsakovės manymu, tik simuliuoja tariamai aktyvius veiksmus, Administracijos neveikimą dėl sklypo nesuformavimo, deklaratyviai teigia, jog „Pravažiavimas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai“, nes tikrasis ir vienintelis jos tikslas – savanaudiškai užsitikrinti stovėjimo vietas prie pravažiavimo esančiuose pastatuose dirbančių asmenų automobiliams. Tai konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, nepaisydama Administracijos ne kartą nurodytų aplinkybių, kokia yra objektyvi faktinė ir teisinė situacija, dėl kurios pakeliamas kelio užtvaras, esantis šalia pastato (duomenys neskelbtini), negali būti įteisintas, taip pat nepaisydama visų aukščiau nurodytų įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurių vėliausia – minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-21 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-69-495/2022, kuriais konstatuota, kad pareiškėja turi pareigą demontuoti neteisėtai įrengtą kelio užtvarą, ji ir vėl kreipėsi į Administraciją dėl eismo organizavimo sprendinių derinimo.
3.6. Atsakovė teigia, kad nors, pareiškėjos nuomone, nauja Aprašo 5 punkto redakcija tariamai suteikia pareiškėjai teisę į neteisėtai įrengto ir neteisėtai eksploatuojamo kelio užtvaro suderinimą, tačiau su tuo sutikti negalima, nes Aprašo 5 punkto esmė, net ir pakeitus šį punktą, išliko nepakitusi. Pareiškėjos pozicijos nepagrįstumą akivaizdžiai įrodo Aprašo 5 punkto pakeitimo aiškinamasis raštas, o Aprašo pakeitimu buvo tik patikslinta Aprašo 5 punkto formuluotė, kad ji neprieštarautų Aprašo 9 punktui, tačiau šis pakeitimas neįpareigoja Administracijos Eismo organizavimo skyriaus tenkinti visus pareiškėjų prašymus, ypač kai norima apriboti patekimą į tam tikrą bendrojo naudojimo teritoriją. Iš Aprašo pakeitimo aiškinamojo rašto matyti, jog Aprašo 5 punkto esmė išliko nepakitusi ir jos aiškinimas pareiškėjai palankia linkme kaip tariamai suteikiantis galimybę suderinti neteisėtai įrengtą ir pareiškėjos neteisėtai eksploatuojamą kelio užtvarą, yra visiškai nepagrįstas.
3.7. Taip pat nurodo, kad Administracijos Eismo organizavimo skyrius vykdo techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse, išduoda leidimus įrengti ir eksploatuoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius ir kt.) bendro naudojimo teritorijose, išskyrus išimtis, nurodytas Aprašo 9 punkte (kai suformuotą žemės sklypą ar jo dalį nuosavybės ar kita teise valdo fiziniai ar privatieji juridiniai asmenys, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), išskyrus Vilniaus miesto savivaldybę). Teigia, kad pareiškėjos prašymas bei jo sprendimo galimybės buvo apsvarstytos Administracijos Eismo organizavimo skyriaus ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovų darbo grupėje (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė įvertino, jog nors pravažiavimas priklauso pareiškėjai, tačiau jis nėra suformuotame sklype, kuriuo galėtų būti ribojama teisė naudotis kitiems gyventojams, o yra valstybinėje žemėje, Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijoje, todėl yra skirtas visų gyventojų ar miesto svečių bei specialiųjų tarnybų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, dujų avarinės tarnybos ir kt.) privažiavimui prie pastatų. Atsakovė akcentuoja, kad neteisėtai, be valstybinės žemės savininkės sutikimo valstybinėje žemėje įrengtas ir neteisėtai eksploatuojamas kelio užtvaras prieštarauja ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kelio servitutui, ir Detaliojo plano sprendiniams. Pareiškėja ar kiti asmenys neturi teisės valstybinės žemės sklype, kuris nesuteiktas jiems naudotis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, įrengti, statyti statinius, imtis kitų priemonių, suteikiančių išimtinę teisę vien tik jiems naudoti valstybinį žemės sklypą ir riboti kitų subjektų galimybes patekti į jį.
3.8. Pasak atsakovės, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ir įvertinus visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjos atstovai po rašto gavimo 2022-09-08 organizavo pasitarimą nuotoliniu būdu per „Teams“ platformą, kurio metu buvo papildomai informuoti apie skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvus, apie Aprašo teisinį reglamentavimą, apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepritaria bendrojo naudojimo teritorijų užtvėrimui. Taigi pareiškėjos teiginiai apie tai, kad pareiškėjai neaiškūs ir nesuprantami Sprendimo priėmimo motyvai, yra laikytina pareiškėjos pasirinkta sąmoninga taktika imituojant tariamai pažeistų savo teisių gynybą skųsti Administracijos veiksmus ir taip vilkinti neteisėto kelio užtvaro demontavimą.
Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateikto skundo esmė ne tariamai nesuprantami Sprendimo motyvai, o tai, kad nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl kelio užtvaro schemos suderinimo, nors pareiškėjai turėtų būti suprantama, kad to padaryti nėra galima. Mano, kad panaikinti skundžiamo akto, nėra jokio pagrindo, nes tokiu būdu pareiškėjai būtų suteikiama galimybė ir toliau piktnaudžiaujant teise, nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų demontuoti neteisėtą kelio užtvarą bei nevykdyti jau įsiteisėjusių teismų sprendimų bei būtų pažeistas viešasis interesas.
Atsiliepimas
3.9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2022 m. liepos 15 d. UAB „Sweco Lietuva“ (pagal pareiškėjos 2022 m. liepos 8 d. įgaliojimą parengti ir suderinti eismo organizavimo schemą su parkavimo vietomis) el. paštu pateikė prašymą Nr. K1-331/22 (registruotą 2022 m. liepos 18 d. Nr. A50-27306/22) „Dėl eismo organizavimo sprendinių derinimo“ (toliau – Prašymas) suderinti kelio užtvaro įrengimą Pravažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) pastatų.
4.2. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas, kad kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose. Bendro naudojimo teritorijose esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, 2 ir 44 punktais bei kitais teisės aktais, pareiškėjos Prašymui suderinti kelio užtvaro įrengimo schemą nepritarta.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Viešojo administravimo įstatymu.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).
Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos nustatytos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina ir tai, jog institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
7. Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtu skundžiamu Sprendimu, teigdama, jog jis neatitinka viešojo administravimo principų, nes yra neišsamus ir nemotyvuotas, jame pateikta tik abstrakti nuoroda į kitus (nekonkretizuotus) teisės aktus nėra pakankamu pagrindu atsisakyti derinti kelio užtvaro schemą, be to, anot pareiškėjos, jame nepateikiamas joks priimto Sprendimo pagrindimas ir tokiu būdu neužtikrinama pareiškėjos teisė suprasti Sprendimo priėmimo faktinį pagrindą.
7.1. Pareiškėja, kreipdamasi į atsakovę su Prašymu, iškėlė klausimą dėl kelio užtvaro įrengimo Pravažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) pastatų suderinimo. Kaip matyti iš byloje ginčijamo atsakovės Sprendimo turinio, pareiškėjai buvo atsakyta, jog tokiam pareiškėjos Prašymui suderinti kelio užtvaro įrengimo schemą nepritarta. Taip pat Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad atsakovė, vadovaujasi Aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“, 2 ir 44 punktais bei kitais teisės aktais, paaiškindama, jog kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose ir bendro naudojimo teritorijose esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas. Teismas, vertindamas tokio turinio priimtą atsakovės Sprendimą, sutinka su pareiškėja, jog jis iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų. Vertintina, jog iš tokio Sprendimo turinio, iš tiesų, negalima suprasti, kuo remiantis atsakovė padarė išvadą, jog kelio užtvaro įrengimo schemos suderinimas negalimas (t. y. kaip teigiama Sprendime, jam nepritarta). Nors atsakovė Sprendime nurodo Aprašo 2 ir 44 punktus, pagal kuriuos techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą Savivaldybės teritorijos gatvėse vykdo Administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius (2 punktas) bei kiekvienos savaitės antradienį ar kitą pasirinktą dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius rengia pasitarimus kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba dėl eismo organizavimo Vilniaus mieste, derina eismo organizavimo pakeitimo projektus ir schemas, išduoda leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl laikinų ar stacionarių kelio ženklų įsirengimo (44 punktas). Tačiau toks teisinis pagrindimas nėra pakankamas, juolab, kad atsakovė Sprendime taip pat nurodanti, jog ji remiasi ir kitais teisės aktais, tačiau jų nekonkretizuoja. Taigi spręstina, kad šiuo atveju atsakovė tik paviršutiniškai išsprendė pareiškėjos Prašymą, visiškai nesigilindama į jo esmę, formaliai pateikdama atsakymą ir nesistengdama detalizuoti pateikto atsakymo, nes šiuo atveju nėra aišku, kodėl suderinti kelio užtvaro įrengimo schemą nepritarta, t. y. kokia teisės norma vadovaujasi atsakovė. Todėl sutiktina su pareiškėju, kad toks Sprendimas (pateiktas atsakymas) nėra motyvuotas.
Detalesnė ginčo situacijos analizė ir tuo pačiu jos pagrindimas yra pateikiamas atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame teismui, tačiau teismas nagrinėjamu atveju pabrėžia, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas argumentuojamas tik faktais, jog kelio užtvarai gali būti įrengiami tik suformuotų žemės sklypų ribose ir tai, kad bendro naudojimo teritorijose esančių automobilių stovėjimo vietų ar aikštelių užsitvėrimas negalimas. Vėlgi, konkrečiai nepagrindžiant, kodėl atsakovė padariusi tokias išvadas, toks teigimas negali būti laikomas aiškiu, išsamiu ir argumentuotu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai pateiktame atsakyme (Sprendime) neaiškiai, neargumentuotai ir nemotyvuotai, nenurodant konkrečių teisės normų buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos Prašymą. Pagrįsti administracinį sprendimą yra viešojo administravimo subjekto, o ne teismo pareiga. Spręsdamas administracinį ginčą ir priimdamas teismo baigiamąjį aktą, teismas tik vertina ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, taip pat ir viešojo administravimo subjekto pareigos pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė pateikto Sprendimo ir galima pasakyti, galimai netgi nesigilino į Prašymą. Juolab, kad pareiškėja pastebėjusi, jog šiuo metu (Prašymo pateikimo metu) yra pasikeitęs teisinis reguliavimas, t. y. Aprašas, kuriuo atsakovė taipogi remiasi Sprendime ir tai atsakovei turėtų būti žinoma, nes tai pačios Savivaldybės naujai patvirtinta techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarka. Paminėtina, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. įsigaliojusios naujos redakcijos (kuri galiojo ir Sprendimo priėmimo metu) Aprašo 5 punktas, numato, jog Savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, išskyrus 9 punkte nustatytas vietas. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas tik su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 9 punkte nustatytose vietose. Tačiau lieka neaišku, ar atsakovė sprendė (atsižvelgė) į tai, jog pagal naują Aprašo 5 punkto redakciją techninės eismo reguliavimo priemonės gali būti įrengiamos teritorijose, kuriose nėra suformuoti žemės sklypai, taigi, ar kelio užtvaras, esantis teritorijoje, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, gali būti įrengtas, įrengimo projektą / schemą suderinus su Savivaldybės Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, pareiškėjai nėra atsakyta. Juolab, kad atsakovės priimtame Sprendime nepateikiama Aprašo ar kitų teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad kelio užtvaras gali būti įrengiamas tik suformuotų žemės sklypų teritorijose.
Kadangi skundžiamas atsakovės Sprendimas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks Sprendimas naikintinas ir atsakovė įpareigotina priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos Prašymo dėl kelio užtvaro schemos suderinimo.
8. Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, bylai taikytina 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje patyrė 1 561,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias detalizavo pateiktoje sąskaitos ataskaitoje, t. y. už skundų tiek Savivaldybei, tiek teismui rengimą bei konsultacijas ir susitikimus. Iš aptartų išlaidų su ginču teisme susijusios tik skundo parengimo išlaidos (1040,00 Eur be PVM), kitos nurodytos paslaugos tik netiesiogiai susijusios su procesu ir iš dalies dubliuoja skundo parengimo išlaidas, todėl, teismo vertinimu, neatitinka būtinumo kriterijaus. Taigi Pareiškėjai priteistinos tik skundo teismui parengimo išlaidos (1040,00 Eur arba 1258,40 Eur su PVM). Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina teismui pateikta PVM sąskaita faktūra ir SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Kadangi prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, teismo vertinimu, neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatytų dydžių už skundo parengimą (2022 m. I ketvirčio – 4 324,75 Eur, t. y. 1 729,9 Eur x 2,5, Rekomendacijų 8.2 punktas), prašymas tenkintinas ir pareiškėjai priteistina jos prašoma 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat pareiškėja, teikdama skundą teismui, sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio, kuris priteistinas iš atsakovės. Taigi iš viso pareiškėjai priteistina 1 281,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. A51-118239/22(3.3.2.26E-EIS).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Eastnine Vertas-1“ prašymą Nr. K1-331/22 dėl kelio užtvaro schemos suderinimo išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Eastnine Vertas-1“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 281,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vienas auras, 63 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.