- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-25-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31703-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- K. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Irena Beliačic, P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) K. K. skundu prašo panaikinti antstolės 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą, kuriuo antstolė nutraukė vykdomąją bylą. Pareiškėjos manymu, antstolė vykdomąją bylą nutraukė neteisėtai ir turėtų tęsti jos vykdymą.
2. Antstolė Irena Beliačic 2018 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S1-406552, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolei buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomasis raštas Nr. 2-354-726/2017 dėl vaiko perdavimo, kuriame nurodyta, kad P. K. uždrausta išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos. 2018 m. rugsėjo 7 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2018 m. rugsėjo 10 d. priimtas raginimas / reikalavimas P. K. perduoti nepilnametę dukrą P. K. motinai K. K.. 2018 m. rugsėjo 14 d. susisiekus telefonu su P. K. atstovu advokatu R. R., jis paaiškino, kad išieškotojai 2017 m. gruodžio 13 d. uždrausta matytis su dukra, taip pat, kad teismui yra pateiktas prašymas dėl leidimo P. K. išvežti nepilnametę dukrą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. P. K. atstovas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė antstolei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018 kopiją, kuria P. K. leista išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Norvegijos Karalystę iki 2019 m. birželio 30 d. Atsižvelgdama į tai, antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-18-11-27256. Antstolės vertinimu K. K. negalėjo pateikti vykdomojo rašto dėl vaiko grąžinimo priverstiniam vykdymui, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi jai buvo užrausta matytis su dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei ugdymo ir gydymo įstaigose.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepimu palaikė antstolės 2018 m. spalio 10 d. patvarkymą, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės veiksmų, atmetė.
5. Teismas nustatė, jog išieškotoja (pareiškėja) K. K. 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė, o antstolė Irena Beliačic 2018 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-354-726/2017, kuriuo P. K. uždrausta išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės atitinkamas sprendimas. 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolė priėmė raginimą / reikalavimą, kuriuo ragino P. K. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 16.00 val. perduoti nepilnametę dukrą P. K. motinai K. K.. Antstolės kontoroje 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo gautos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018 (ankstesnis Nr. 2-354-930/2017) priimtos nutartys: 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria teismas uždraudė K. K. matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei ugdymo ir gydymo įstaigose; taip pat 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria teismas leido P. K. išsivežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę iki 2019 m. birželio 30 d. Antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-18-11-27256, kuriuo vykdomąją bylą nutraukė.
6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai teismo nustatytas draudimas matytis su dukra būtų panaikintas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, pateikdama antstolei vykdyti vykdomąjį raštą, neatskleidė jai su vykdomojo rašto priėmimu ir jo vykdymu susijusios reikšmingos informacijos. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti metu pareiškėjai galiojo draudimas matytis su jos nepilnamete dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei ugdymo ir gydymo įstaigose, turi esminę reikšmę ir yra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Padarė išvadą, kad šiuo atveju antstolė, jau po vykdomojo rašto priėmimo vykdyti nustačiusi, jog vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas neteisėtai, pagrįstai vadovavosi CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir vykdomąją bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja (apeliantė) K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį, antstolės 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreiptis į atsakingas institucijas ir nustatyti ar skolininko teikiami faktai apie P. K., t. y. kokioje šalyje yra vaikas, kokią ugdymo įstaigą lanko, kas yra vaiko globėjai, 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018, atitinka faktą. Nurodo, jog dėl antstolės neveikimo, mažametė P. K. nebuvo grąžinta į Lietuvos Respubliką. Antstolė nepateikė jokių įrodymų savo prielaidai, jog tariamai ekonomiškas, racionalus ir, pasak antstolės, pagarbus, teisėjos R. M., advokato R. R. tarpininkavimas tarp antstolio, skolininko ir teismo yra mažametės P. K. interesais. Pasak pareiškėjos, skolininkas padedamas antstolio klastojo dukters sveikatos būklę, išvyko iš Lietuvos, kad suklastotos P. K. atskyrimo nuo motinos aplinkybės netaptų baudžiamojo proceso objektu, kuriame jis būtų įtariamasis.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog visas skundo turinys yra akivaizdžiai paremtas emocijomis, kurios nukreiptos jau ne tik į patį ieškovą, bet ir į teismus bei valstybines institucijas. Todėl nėra aišku, kaip tokius argumentus vertinti, kadangi visų bylų nagrinėjimo metu yra surinkta begalė svarbių argumentų, kurie įrodo, jog pareiškėjos visi argumentai yra netikslūs, melagingi. Tokia neobjektyvi motinos būsena tik dar kartą patvirtina tai, jog ji nėra visiškai emociškai stabili ir esant jai nepalankiai situacijai, ji negali valdyti ir suprasti savo veiksmų. Pareiškėja akivaizdžiai vilkina ir taip ilgai besitęsiančią bylą, nuolat teikia skundus, prašo teismo taikyti įvairias laikinąsias apsaugos priemones, teikia negalimus procese prašymus ir nekreipia dėmesio į teismo pastabas bei procesinius reikalavimus. Teismas įvertino visas byloje pateiktas aplinkybes ir priėmė visiškai teisėtą nutartį, kurioje pasisakė dėl visų pareiškėjos, suinteresuotų asmenų argumentų, kurie paneigė pareiškėjos teikiamą skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. K. 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė, o antstolė Irena Beliačic 2018 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-354-726/2017, kuriuo P. K. uždrausta išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės atitinkamas sprendimas. 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolė priėmė raginimą / reikalavimą, kuriuo ragino P. K. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. 16.00 val. perduoti nepilnametę dukrą P. K. motinai K. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi uždraudė K. K. matytis su dukra P. K., lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei ugdymo ir gydymo įstaigose. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi leido P. K. išsivežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę iki 2019 m. birželio 30 d. Antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. S-18-11-27256, kuriuo vykdomąją bylą nutraukė.
12. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą, nes antstolė vykdomąją bylą nutraukė neteisėtai. Antstolė 2018 m. spalio 10 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, jog pareiškėja negalėjo pateikti vykdomojo rašto dėl vaiko grąžinimo pareiškėjai, priverstinio vykdymo, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjai uždrausta matytis su dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir gydymo įstaigose. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuris 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad antstolė 2018 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu nutraukusi vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ji veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės skunde nurodytus argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
13. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad dėl antstolės neveikimo, mažametė P. K. nebuvo grąžinta į Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 7 d. antstolei pateikė vykdomąjį raštą, kuriuo P. K. uždrausta išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos, tačiau neinformavo antstolės, kad teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi uždraudė pareiškėjai matytis su dukra. Be to, teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi leido P. K. išsivežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę iki 2019 m. birželio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė, jau po vykdomojo rašto priėmimo vykdyti nustačiusi, kad vykdomasis dokumentas vykdyti priimtas neteisėtai, pagrįstai vykdomąją bylą nutraukė.
14. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
15. Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreiptis į atsakingas institucijas ir nustatyti ar skolininko teikiami faktai apie P. K., 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje atitinka faktą. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareikšto apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu nėra skundžiama teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia minėtoje nutartyje nustatytų faktų teisingumo, nes tai nesusiję su nagrinėjamu dalyku.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, kurie paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.