- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1S-740-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00784-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. liepos 23 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendį už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje (25 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (40 veikų), 215 straipsnio 1 dalyje (43 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (12 veikų), 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. spalio 13 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pakeistas: veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų) perkvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir byla dalyje dėl šių veikų nutraukta suėjus senaties terminui, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. R. K. taip pat bausmę atlieka pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje (59 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (59 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (47 veikos) padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 2015 m. kovo 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir R. K. paskirta galutinė 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistajam yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, visiškai neatsižvelgiama į nuteistojo pastangas resocializuotis. Nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį kai gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nustatytą tvarką jis pažeidė tik vieną kartą, tačiau nuobauda negaliojanti, po to buvo skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, tęsia darbinę veiklą. Nuo 2017 m. nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, net 38 kartus jam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus ir jis nei karto nepažeidė nustatytos tvarkos, todėl įgijo administracijos pasitikėjimą. Nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, jis dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, išėjęs į laisvę bus įdarbintas ūkininko V. Ž. ūkyje (tame pačiame, kuriame dirbo iki nuteisimo), todėl akivaizdu, kad nebėra prasmės jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
1.2. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 69 balų iki 38 balų. Šiuo atveju teismas turėjo įvertinti tai, kad likusi balų suma iš esmės yra statinė ir ją sumažinti yra labai maža tikimybė. Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog nors nuteistasis priskiriamas ir prie žemos rizikos grupės, tačiau rizika yra artima vidutinei, o tai vertinama neigiamai Tokia teismo išvada suponuoja nuomonę, kad nuteistojo atžvilgiu apskritai negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas nepasiekus žemos rizikos grupės.
1.3. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo argumentais, kad nuteistasis jau buvo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neturėjo įtakos jo elgesiui. Nuteistasis pažymi, kad nuo pat bausmės pradžios pradėjo dirbti, iš atlyginimo dengia priteistus civilinius ieškinius ir jo nuomone tai yra svarbus faktorius, sulaikysiantis nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistajam svarbu neturėti įsiskolinimų, svarbi jo kredito istorija.
1.4. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo elgesio svarstymą drausmės komisijoje kaip vidaus tvarkos pažeidimą, neigiamai charakterizuojantį nuteistąjį. Skundo autoriaus nuomone, toks svarstymas drausmės komisijoje kai nuobauda nėra skiriama, nėra nuobaudos forma ir negali būti vertinama kaip pažeidimo padarymo faktas. BVK 142 ir 143 straipsniuose nėra numatyta kaip nuobaudos rūšis elgesio svarstymas drausmės komisijoje, be to, nuobaudas nuteistiesiems pagal galiojančius teisės aktus gali skirti tik tam įgalioti pareigūnai savo nutarimu ar įsakymu. Šiuo atveju jokio pareigūno įsakymo ar nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo nėra priimta, o pati drausmės komisija tėra patariamojo pataisos namų direktoriaus institucija ir jai nėra suteikti įgaliojimai skirti nuteistiesiems nuobaudas.
1.5. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo riziką nusikalsti mažinantį veiksnį – artimųjų palaikymą ir ryšio su neigiama aplinka neturėjimą bei kitus veiksnius, tokius kaip darbas, teigiamos nuostatos, stabili emocinė būsena, tinkamos gyvenimo sąlygos, neigiamas požiūris į smurtą, nusikaltimus, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą. Nors nuteistasis ir turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos sąžiningai vykdo, iš jo gaunamo darbo užmokesčio daromos išskaitos civilinio ieškinio dengimui. Būdamas įkalinimo įstaigoje gana tik nedideles pajamas, todėl didesne dalimi ir negali dengti civilinio ieškinio, tuo tarpu išėjęs į laisvę turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didesne dalimi prisidėti prie civilinio ieškinio dengimo.
1.6. Nuteistasis pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka jam skirtą bausmę tik jau laisvėje prižiūrimas probacijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, neatsižvelgė į Europos tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22, Europos Žmogaus teisių teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad nuteistasis pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką privalo daryti, kad išeitų į laisvę anksčiau laiko.
1.7. Skunde nurodoma, kad iš esmės apylinkės teismo nutartis yra šabloninė, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, nutartyje siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, bet neigiamas ir jos yra akcentuojamos. Akivaizdu, kad tokia teismo nutartis pažeidžia teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos ir teisėtų lūkesčių principai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo R. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo išvadą, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neturi galiojančių nuobaudų, skatintas vieną kartą, dirba, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, dengia civilinius ieškinius, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, jam suteiktos net 38 trumpalaikės išvykos į namus, jokių pažeidimų nėra fiksuota. Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo apylinkės teismas. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
8. Anksčiau minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės svarstant dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, tačiau jos negali būti suabsoliutinamos ir pripažįstamos pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 69 balų iki 38 balų, tačiau iš šiuo metu jam nustatytų 38 balų net 18 balų yra dinaminiai. Aštuoniolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų egzistavimas tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, jis tik vieną kartą pažeidė nustatytus reikalavimus, buvo skatintas, dirba ir ketina tęsti darbinę veiklą išėjęs į laisvę, taip pat palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Vertindamas šį skundo argumentą, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nuteistasis prieš nusikalstamų veikų padarymą taip pat palaikė ryšius su artimaisiais ir dirbo tame pačiame ūkyje į kurį ketina grįžti dirbti ir lygtinai paleistas, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dalį atsakomybės linkęs perkelti savo dėdei, kuris jį įtraukė į nusikalstamą veiklą. Taigi teigti, jog tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi tuo pačiu adresu pas šeimos narius bei galimai bus įdarbintas pas tą patį ūkininką, pas kurį dirbo iki nuteisimo, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, apygardos teismas neturi pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad nuteistojo vardu pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai dėl 6764,37 eurų skolos išieškojimo, iš kurių šiuo metu yra išieškota 1307,40 eurų, o vertinant tai, jog nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytos siekiant pasipelnyti, turimi finansiniai įsipareigojimai, gali būti paskata pakartotiniam nusikalstamumui.
9. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, priešingai, nei jis pažymi savo skunde, negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, 1 kartą jam buvo skirta drausminė nuobauda, kitu atveju buvo apsiribota jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje. Į šią aplinkybę pagrįstai atsižvelgė ir žemesnės instancijos teismas. Pažymėtina, kad paskutinį kartą nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2018 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios (2015 m. liepos 4 d.). Aplinkybės, susijusios su padaryto pažeidimo momentu, rodo, jog nuteistasis nesugebėjo laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių net ir gerai jas žinodamas. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl to pažeidimo, už kurio padarymą jam nebuvo skirta drausminė nuobauda. Šiuo atveju sutiktina tik su tuo, jog nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje negali būti prilyginamas jam paskirtai nuobaudai, tačiau tai nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto. Pažymėtina, kad drausmės komisija tik svarsto klausimą dėl BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, taigi pats nuteistojo svarstymas Drausmės komisijoje savaime reiškia, jog nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo vietos reikalavimus. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Šiame kontekste, atsakant į skundo argumentą, pažymima ir tai, kad aukštesnės instancijos teismas nagrinėja skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, todėl plačiau dėl argumentų, kuriais nuteistasis ginčija individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos nutarime nurodytų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nuteistojo svarstymo drausminėje komisijoje juridinio pagrindo buvimą, nepasisako.
10. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus bei nusikalstamų veikų, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesnė R. K. nusikalstamo elgesio patirtis, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriama kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, bet už 174 apysunkių nusikaltimų, 106 nesunkių nusikaltimų bei 10 baudžiamųjų nusižengimų padarymą, anksčiau du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Pritariant apylinkės teismo motyvams, įvertintina ir tai, kad, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis supranta, jog veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja, jis nusikalto „momentiškai“, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiesiems, kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš patyrimo. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme.
11. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo skundo argumentai susiję su teismų praktikos nesilaikymu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra individualiai vertinama situacija ir nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tokiu būdu, net ir esant analogiško pobūdžio teismų sprendimams, jie negali būti taikomi tiesiogiai, nes kiekvienu atveju nuteisto asmens situacija yra vertinama individualiai. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
12. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. K. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos panašiose bylose ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.