Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1196-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-213-299/2015Nutartis · 2015-12-14Tauragės apylinkės teismas
  2. T-4-299/2016Nutartis · 2016-01-11Tauragės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-20Klaipėdos apygardos teismas
  4. T-53-299/2016Nutartis · 2016-03-21Tauragės apylinkės teismas
  5. T-1828-946/2018Nutartis · 2018-08-29Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-27Kauno apygardos teismas
  7. T-66-548/2019Nutartis · 2019-01-28Kauno apylinkės teismas
  8. T-1196-946/2019Nutartis · 2019-06-25Kauno apylinkės teismas
  9. T-2298-548/2019Nutartis · 2019-12-13Kauno apylinkės teismas
  10. T-59-385/2020Nutartis · 2020-02-18Tauragės apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-25Klaipėdos apygardos teismas
  12. T-180-1069/2020Nutartis · 2020-06-18Tauragės apylinkės teismas
  13. T-133-733/2021Nutartis · 2021-05-10Tauragės apylinkės teismas
  14. T-116-750/2025Nutartis · 2025-05-30Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
T-1196-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00784-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Byla Nr. T-1196-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00784-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. birželio 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 95-341 nutarta taikyti nuteistajam R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 69 balų sumažėjo iki 38 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – bausmės atlikimo metu motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba visuomeninius neatlygintinus darbus, dengia teismo priteistą civilinį ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

R. K. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 214 straipsnio 1 dalį (59 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (59 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (47 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 6 m. laisvės atėmimo.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį (25 veikos), 1981 straipsnio 1 dalį (40 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (43 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 5 m. laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendis – veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų) perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį, veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir byla dalyje dėl šių veikų nutraukta suėjus senaties terminui, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista ir paskirta galutinė 5 m. laisvės atėmimo bausmė.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrintos 2015 m. kovo 4 d. ir 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta 6 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas: Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (48 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį (31 veika), 214 straipsnio 1dalį (82 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (94 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m 6 mėn.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis R. K. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, R. K. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 69 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas ne kartą buvo atidėtas, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą R. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę du kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, ir, nors už vieną iš pažeidimų paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, o už kitą pažeidimą drausminė nuobauda nebuvo skirta - apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 38 balų, kuri vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones sumažėjo nuo 69 balų, tačiau iš nustatytų 38 balų 11 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksniai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-341 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-341 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis