- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-10-174/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00784-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- M. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria tenkintas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtų bausmių subendrinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (59 nusikalstamos veikos), BK 198¹ straipsnio 1 dalį (59 nusikalstamos veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (47 nusikalstamos veikos), ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 63 str. 1 d., 4 d. 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrintos jas apimant ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, iš dalies sudėtos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo R. D. epizoduose pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir dėl šių nusikaltimų M. K. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme; panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. K. nuteisimo R. B. epizode pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir dėl šių nusikaltimų M. K. byla nutraukta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, likusios 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta M. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 4 mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (23 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (38 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (39 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (11 nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendis pakeistas: M. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. T. vardu įgyto 600 Lt kredito iš UAB „Moment credit“, dėl G. T. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl iš G. T. pasisavintų 498 Lt, dėl V. T. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl S. Z. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl A. S. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl Z. Š. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl V. C. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“, dėl A. S. vardu įgyto 500 Lt kredito iš UAB „smscredit“ (9 nusikalstamos veikos), perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 3 dalį; nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo M. R. vardu įgyti 500 Lt kreditą iš UAB „smscredit“, dėl pasikėsinimo A. V. vardu įgyti 500 Lt kreditą iš UAB „smscredit“ dėl pasikėsinimo A. T. vardu įgyti 500 Lt kreditą iš UAB „smscredit“, dėl pasikėsinimo R. A. vardu įgyti 500 Lt kreditą iš UAB „smscredit“ (4 nusikalstamos veikos), perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį ir baudžiamoji byla dėl šių nusikalstamų veikų nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, bei Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi paskirtos ir subendrintos bausmės, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytos pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendį, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį iš dalies atliktos bausmės.
Skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, tenkinant Marijampolės pataisos namų 2015-11-02 teikimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nutarties paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Šilutės rajono teismo 2015-03-04 nuosprendį, kuris buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-13 nuosprendį, kuris buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-19 nuosprendžiu, pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendį bei pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. M. K. teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta, teismas, subendrinęs bausmes, paskyrė neteisingą ir neproporcingai griežtą galutinę subendrintą bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, kad Baudžiamasis įstatymas nenumato skirtingų kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis bendrinant paskirtas bausmes pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).
Pagal kasacinio teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, Baudžiamasis įstatymas to nenurodo.
Žemesnės instancijos teismas
M. K. nuomone, Šilutės rajono apylinkės teismas, paskirdamas jam galutinę subendrintą 18 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri žymiai viršija 6 metų sankcijos maksimumą už sunkiausią iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (apysunkis nusikaltimas), pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą teisingumo principą.
M. K. pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija – viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmes ir skiriant galutinę subendrintą bausmę.
Pasak nuteistojo M. K., Šilutės rajono apylinkės teismas skirdamas jam itin griežtą galutinę subendrintą bausmę, tokio savo sprendimo nepagrindė jokiais argumentais, nutartis yra be motyvų. Šiuo atveju, priešingai nei kaip to reikalauja Baudžiamasis įstatymas (BK 54 straipsnio 2 dalis), nebuvo atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus, nusikaltimų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų. Situacija, kai asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, nevienareikšmė. Vienais atvejais tiriant ar nagrinėjant pirmąją bylą teisme nebūna žinoma, kad asmuo yra padaręs kitas nusikalstamas veikas, tačiau kitais atvejais tai būna žinoma, bet bylos dėl įvairių priežasčių nesujungiamos – tiriamos ir nagrinėjamos atskirai. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas, nuteisiamas vienu nuosprendžiu ar keliais, bausmė, paskirta už kelių nusikalstamų veikų padarymą, turi būti vienoda (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2014). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
LAT 2013-06-18 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013 konstatavo, jog nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui per nedidelį laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas ikiteisminiai tyrimai, kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas yra nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per nedidelį laikotarpį padarius kelias nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje.
M. K. nurodo, jog jis buvo nuteistas už vienarūšes nusikalstamas veikas, kurias apėmė vieninga tyčia, tačiau tai nesudarė pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatų. Minėta, kad esant tokiai situacijai bylų išskyrimas negali lemti tai, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį. Priešingu atveju dėl valstybės institucijų veiksmų būtų nepagrįstai pasunkinta kaltinamojo teisinė padėtis. Pasak M. K., šiuo atveju vien tik dėl to, kad jo bylos buvo tiriamos ir nagrinėjamos atskirai, o vėliau nuosprendžiai bendrinami, jam buvo paskirta neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė.
M. K. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2015-10-22 nuosprendį jam buvo paskirta griežčiausia bausmė tik 6 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kai tuo tarpu subendrinus nuosprendžius jam buvo paskirta net 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose įtvirtintų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs nuteistojo M. K. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek Baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Baudžiamojo kodekso normas, tinkamai nuteistajam M. K. subendrino bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio normas.
Nors M. K. teigia, kad skundžiamą nutartį priėmęs Šilutės rajono apylinkės teismas, paskirdamas jam ypač griežtą galutinę subendrintą net 18 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri žymiai viršija 6 metų sankcijos maksimumą už sunkiausią iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (apysunkis nusikaltimas), pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą teisingumo principą, juolab, kad pagal vieną iš nuosprendžių jam buvo paskirta griežčiausia bausmė tik 6 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo (pagal 2015-10-22 nuosprendį), o dėl to, kad jo bylos buvo tiriamos ir nagrinėjamos atskirai, o vėliau nuosprendžiai bendrinami, jam buvo paskirta neproporcingai griežta laisvės atėmimo bausmė, tokie jo skundo argumentai nepagrįsti.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Šilutės rajono apylinkės teismas, bendrindamas M. K. paskirtas bausmes, prie griežčiausios Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-10 nutartimi paskirtos, subendrinus 2014-10-13 ir 2013-09-06 Šilutės rajono apylinkės teismo ir 2013-04-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius, galutinės subendrintos 14 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, paskirtos galutinės subendrintos 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę – 18 metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis M. K. skunde nepagrįstai nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal vieną iš nuosprendžių, konkrečiai pagal 2015-10-22 nuosprendį jam buvo paskirta griežčiausia bausmė tik 6 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kai tuo tarpu skundžiama nutartimi subendrinus nuosprendžius jam buvo paskirta net 18 metų laisvės atėmimo bausmė, nes, kaip minėta, teismas bendrino M. K. 2015-08-10 nutartimi, subendrinus 2014-10-13, 2013-09-06 ir 2013-04-04 nuosprendžius, paskirtą galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę su Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-22 nuosprendžiu, paskirta bausme, kaip matyti, iš pakirtos subendrintos 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį – 4 metus laisvės atėmimo bausmės, nustatydamas galutinę subendrintą bausmę – 18 metų laisvės atėmimo. Todėl skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti aiškiai per griežta nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat nepagrįsti nuteistojo M. K. skundo argumentai, neva dėl to, kad jo bylos buvo nagrinėjamos atskirai, o vėliau nuosprendžiai bendrinami, jam buvo paskirta neproporcingai griežta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, bendrinant paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką pridedama bent jau minimali paskirtos bausmės dalis (laisvės atėmimo minimali bausmė yra 3 mėnesiai), todėl, jei būtų bendrinamos ne galutinės subendrintos bausmės, o už kiekvieną veiką paskirta bausmė, M. K. galutinė subendrinta bausmė būtų žymiai didesnė.
Nors, kaip teisingai nurodoma nuteistojo M. K. skunde, skundžiama nutartis dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo nėra pakankamai motyvuota, tačiau vien dėl to naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, nes M. K. minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos teisingai, tai patvirtina anksčiau aptarti duomenys.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo M. K. skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį.