Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Laimos Šeputienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 8 mėnesių 29 dienų bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas, atlyginus kaltinamajam civilinį ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. D. nuteistas už tai, kad įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y.: 2015 m. gegužės 11 d. apie 21 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), futbolu žaidimo metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nukentėjusiajam bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. tyčia ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam J. K., tuo padarydamas pastarajam apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje kampo srityje ir kairėje gumburinės ataugos srityje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu jis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam J. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai nuteistojo S. D. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas, nustatytos dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. D. gynėja advokatė L. B. palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo S. D. apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra keliamas, nesutinkama tik dėl bausmės individualizavimo ir bausmių bendrinimo klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. D. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo ir jų bendrinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo S. D. asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių argumentų ar naujų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ir sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

9. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, o kita - apysunkių nusikaltimų kategorijoms, praeityje teistas, nebaustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, jau įvertino aplinkybes, kad S. D. savo noru atlygino civilinį ieškinį. Ši aplinkybė pagrįstai buvo pripažinta S. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

10. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, o už BK 284 straipsnyje alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas S. D. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 284 straipsnyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, S. D. apylinkės teismas skyrė mažesnes bausmes, nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Kadangi nuteistojo padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, teismas pagrįstai bausmes už pavienes nusikalstamas veikas subendrino, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11. Akcentuotina, jog nuteistasis S. D. iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas 8 kartus, todėl galima daryti išvadą, kad praeities teistumai, atliktos realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis vis pakartotinai nusikalsdavo. Kartu akcentuotina, kad ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios, akivaizdu, jog savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog S. D. priešingas teisei elgesys nesikeičia, ciniškai žvelgiama į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir įstatymus. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnę, nei sankcijų vidurkis jos trukmę.

12. 2022 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo posėdžio metu nuteistojo S. D. gynėja baigiamosiose kalbose išsakė poziciją, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstamas ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, kadangi pastarasis tyčia spardė jos ginamajam į kojas, nors buvo perspėtas to nedaryti. Teisėjų kolegija su šiais gynėjos argumentais nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Byloje nustatyta, kad įvykio dieną nuteistasis S. D. su nukentėjusiuoju J. K. žaidė futbolą manieže. Nuteistasis S. D. pirmosios instancijos teisme pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą, tačiau teigė taip pasielgęs dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, t. y. nukentėjusysis jį pastūmė ir pora kartų spyrė į koją. Nukentėjusysis J. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad, žaidžiant futbolą, mėgino atimti kamuolį iš nuteistojo, stumtelėjo S. D. ir savo koja palietė jo koją. Toks veiksmas, žaidžiant futbolą, yra normalus ir nėra tyčinis spyris. Tada nuteistasis kažką pasakė kalėjimo žargonu ir smogė jam į žandikaulį. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai T. L. ir P. B., teigę, kad, kovodamas dėl kamuolio, nukentėjusysis savo kūnu atsitvėrė nuo nuteistojo, šiek tiek stumteldamas jį nuo savęs. Po šių veiksmų S. D. pastūmė nukentėjusįjį ir smogė jam kumščiu į veido sritį. Liudytojų teigimu, taip nustumti priešininką, kaip nustūmė nukentėjusysis nuteistąjį, žaidžiant futbolą, leidžiama (1 t., b. l. 125-126, 121-123). Taigi, nukentėjusiojo J. K., liudytojų T. L. ir P. B. parodymai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu stumteldamas nuteistąjį, atliko įprastą veiksmą, žaidžiant futbolą ir jokių provokuojančių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko, t. y. nukentėjusiojo J. K. veiksmai (stumtelėjimas) buvo nukreipti į futbolo žaidimą, nebuvo pavojingi ar neteisėti. Kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo J. K. elgesio įvykio metu negalima pripažinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamą teismų praktiką, todėl šis gynėjos prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatų taikymu, t. y. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, kadangi apylinkės teismas pridėjo didžiąją dalį bausmės, nors galėjo bausmes bendrinti apėmimo būdu. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, pažymėdamas, kad BK 63 straipsnio 1 dalis numato bausmių bendrinimo taisykles, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Tokiu atveju teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). To paties straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021). Atsižvelgiant į šias BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes, paskirtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, bendrino taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, kadangi padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto kriterijaus (labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius). Skundžiamu nuosprendžiu buvo bendrinamos dvi bausmės, paskirtos už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu už sunkaus ir 2 apysunkių nusikaltimų padarymą paskirta bausmė buvo bendrinama su šia sudėtine bausme, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė apima ir nuteisimo už apysunkį ir sunkų nusikaltimą faktus. Ši aplinkybė paneigia išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad bausmių apėmimo būdą teismas taiko tik BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, o visais kitais – visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas taikė palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirdamas galutinę subendrintą - 4 metų 8 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę, nors teismas turėjo teisę šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, teigiant, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra nesunkūs, padaryti 2015 m. gegužės 11 d., o teismas įvyko tik praėjus 7 metams, todėl turėjo būti atsižvelgta į BK 95 straipsnyje numatytą senaties terminą. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad nuteistojo S. D. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijoms. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję: a) treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas; b) aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju S. D. nusikalstamos veikos, sudarančios idealiąją nusikaltimų sutaptį, buvo padarytos 2015 m. gegužės 11 d. Atsižvelgiant į BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šiuo atveju nebuvo suėjusi, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga buvo sustojusi nuo 2015 m. birželio 18 d., nuteistajam pasislėpus nuo vykdomo ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu ir paskelbus nuteistojo paiešką. Šioje byloje 2019 m. balandžio 10 d. S. D. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis sulaikytas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 7 d. BK 95 straipsnio 4 dalis numato, kad jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo suėjęs, kadangi senaties eiga sustojo nuteistajam S. D. pasislėpus 2015 m. birželio 18 d. ir atsinaujino tik 2021 m. kovo 7 d.

15. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Pagal 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju S. D. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo J. K. pareiškimą apie galimai padarytą nusikaltimą (1 t., b. l. 3). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nesant vienos iš būtinųjų šio straipsnio taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, t. y.: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti; 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką; 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas; 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatytos dvi S. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai galėjosi bei savo iniciatyva atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Vis dėlto, kaip matyti iš BK 62 straipsnio 2 dalies formuluotės, tam, kad teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, galėtų paskirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, turi būti ne tik daugiau, nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, bet ir 1-6 punktuose numatytos sąlygos. Vis dėlto, šioje byloje nenustatyta ir nuteistasis skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, sudarančių pagrindą nuteistajam S. D. paskirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.

16. Dar kartą įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad į visas nuteistojo S. D. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, rodančias mažesnį padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumą, jau buvo atsižvelgta. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam S. D. buvo paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos, ciniškos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. D. paskirta bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam S. D. sušvelninti paskirtą bausmę.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad S. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 310 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra nedirbantis asmuo, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, todėl iš S. D. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo S. D..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.