- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-115-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Kipro Respublikos įmonei Redcast Holdings Limited, Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovams Kipro Respublikos įmonei Redcast Holdings Limited, Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarui Mindaugui Kačergiui dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo antstolis Darius Bliznikas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo 2014 m. gruodžio 29 d. išduotą atsakovui Redcast Holdings Limited 463 000 Eur vertės vekselį, taip pat pripažinti negaliojančiu ir panaikinti notaro M. Kačergio 2016 m. balandžio 19 d. padarytą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-3048) bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 29 d. su atsakovu Redcast Holdings Limited sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Redcast Holdings Limited paskolino ieškovui 463 000 Eur sumą. Ieškovo aiškinimu, minėta paskolos sutartis buvo užtikrinta turto, esančio Vilniuje, Liubarto g. 19-1, hipoteka. Be to, nurodyta paskolos sutartis buvo užtikrinta ir ieškovo išduotu atsakovui paprastuoju vekseliu. Ieškovas nurodė, kad nepratęsus 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties termino, atsakovas Redcast Holdings Limited pradėjo priverstinį skolos išieškojimą – notaras M. Kačergis išdavė vykdomuosius įrašus tiek pagal hipotekos sandorį, tiek pagal paprastąjį vekselį.
3. Ieškovo teigimu, antstolis D. Bliznikas vykdo dvi vykdomąsias bylas, kurių abiejų reikalavimų pagrindas yra tas pats sandoris – 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartis. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovas Redcast Holdings Limited jam tik vieną kartą suteikė 463 000 Eur dydžio paskolą, ir tiek hipoteka, tiek vekselis buvo tos pačios paskolos užtikrinimo priemonės. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas Redcast Holdings Limited neteisėtai pradėjo išieškojimą pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išduotą paprastąjį vekselį, kadangi tokiu veiksmu Redcast Holdings Limited inicijavo tos pačios pinigų (skolos) sumos dvigubą išieškojimą dviejose skirtingose vykdomosiose bylose. Pasak ieškovo, pagal 2014 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygas vekselis yra paskutinė ir galutinė skolos užtikrinimo priemonė, kuri gali būti įgyvendinama tik realizavus visas kitas užtikrinimo priemones ir nepavykus išieškoti visos paskolos sumos.
4. Ieškovas išdėstė argumentus, kad 2014 m. gruodžio 29 d. išduotas vekselis yra negaliojantis dėl tos pačios skolos dvigubo išieškojimo atsakovo Redcast Holdings Limited naudai, o vekselio negaliojimo pasekmė turi būti ir notaro M. Kačergio išduoto vykdomojo įrašo pripažinimas negaliojančiu.
Šalies argumentai
5. Atsakovas Redcast Holdings Limited su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo Redcast Holdings Limited tvirtinimu, ieškovas reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo siekia nesąžiningų tikslų ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas niekada neginčijo savo prievolės grąžinti 463 000 Eur skolą bei sumokėti 6 proc. dydžio palūkanas. Atsakovo Redcast Holdings Limited teigimu, ieškinio reikalavimas pripažinti 2014 m. gruodžio 29 d. vekselį negaliojančiu yra nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė, kad egzistuoja vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Ieškovas neneigia, kad sąmoningai ir valingai išdavė vekselį, suprasdamas savo veiksmų prasmę bei iš jų kylančias teises ir pareigas. Atsakovas Redcast Holdings Limited, be kita ko, pabrėžė, kad ieškovui neįrodžius vekselio negaliojimo pagrindų, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą notaro vykdomąjį įrašą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas notaras M. Kačergis prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Notaras nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. į jį kreipėsi įmonė Redcast Holdings Limited dėl vykdomojo įrašo pagal 2014 m. gruodžio 29 d. vekselį atlikimo. Notaro teigimu, Redcast Holdings Limited pateikė visus vykdomojo įrašo atlikimui reikalingus dokumentus. Notaras taip pat paaiškino, kad vykdomajame įraše nurodytų 6 proc. palūkanų teisinis pagrindas yra Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma.
7. Trečiasis asmuo antstolis D. Bliznikas prašė patikslintą ieškinį išspręsti teismo nuožiūra. Antstolis D. Bliznikas patvirtino, kad nuo 2016 m. antstolis V. Čeglikas buvo užvedęs dvi vykdomąsias bylas, kuriose iš J. K. išieškoma atsakovo Redcast Holdings Limited naudai pagal notaro M. Kačergio atliktus vykdomuosius įrašus. Vėliau tos vykdomosios bylos buvo perduotos antstoliui D. Bliznikui. Trečiasis asmuo D. Bliznikas nurodė, kad vykdomoji byla, kurioje išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, išieškotojo Redcast Holdings Limited prašymu yra sustabdyta. Antstolio D. Blizniko nuomone, ieškovas tik vilkina atsiskaitymo su išieškotoju Redcast Holdings Limited procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovo J. K. ieškinį atsakovams Redcast Holdings Limited ir notarui M. Kačergiui atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdomojoje byloje sustabdymą.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą vekselį pripažinti negaliojančiu, nesirėmė bendraisiais ar kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje teisėje. Vekselis taip pat gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, o teismui nustačius, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (pavyzdžiui, skola grąžinta), tokia aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis (kaip prievolės užtikrinimo priemonė) netenka galios.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neginčija paties vekselio, kaip vienašalio sandorio, ar iš paskolos sutarties kylančios prievolės galiojimo. Ieškovas nesutinka su jo atžvilgiu vykdomais išieškojimo veiksmais bei tuo, kad dėl 463 000 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos.
Atsiliepimas
11. Teismo vertinimu, vykdant priverstinį išieškojimą, ieškovui nebuvo užkertamas kelias atsiskaityti su atsakovu pagal paskolos sutartį. Pateiktame atsiliepime antstolis D. Bliznikas patvirtino, kad ieškovas gali valdyti areštuotą turtą ir juo naudotis, o ieškovui išreiškus norą realizuoti turtą ar naudotis kreditavimo galimybėmis, antstolis sudarytų sąlygas tą įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, kad ieškovui įvykdžius prievolę, ginčijamas vekselis neteks galios, tačiau šiuo metu (ieškovui negrąžinus skolos) atsakovas turi teisę naudotis visomis ieškovo pateiktomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo teisės pažeidžiamos ar kad kyla dvigubo skolos išieškojimo grėsmė.
13. Ieškovui neįrodžius vekselio negaliojimo pagrindų, teismas atmetė ir reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir patenkinti patikslintą ieškinį bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas akivaizdžiai klaidingai interpretavo ieškovo argumentus, teigdamas, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, kad atsakovo Redcast Holdings Limited, kaip kreditoriaus, veiksmai yra teisėti.
14.2. Teismų sukuriama situacija, kuomet bet kuris ieškovo naudojamas teisių gynybos būdas įvardijamas kaip netinkamas, pažeidžia ieškovo teisę į teisminę gynybą.
14.3. Dvigubas turto areštas bei dvi savarankiškos vykdomosios bylos ieškovo atžvilgiu dėl tos pačios skolos išieškojimo nepagrįstai apsunkina ieškovo finansinius pajėgumus ir užkerta kelią ieškovo pastangoms padengti įsiskolinimą.
14.4. Teismas neįvertino atsakovo Redcast Holdings Limited argumentų, kuriais patvirtinamas dvigubo išieškojimo fakto egzistavimas ir vykdymas.
14.5. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo turto arešto masto – areštuotas 3,7 mln. eurų vertės turtas, nors skola yra 463 000 Eur bei 6 proc. dydžio palūkanos.
14.6. Atsakovas Redcast Holdings Limited sąmoningai inicijavo dvi vykdomąsias bylas, kad ieškovas negalėtų ginti savo teisių dėl viršyto turto arešto masto.
14.7. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas nėra profesionalus teisininkas, kad susijaudinimo būsenoje jis teismo posėdžio metu netiksliai apibūdino savo siekius.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Redcast Holdings Limited atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais pagrindiniais teiginiais:
15.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikšdamas ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 29 d. vekselio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas siekia nesąžiningų tikslų.
15.2. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus.
15.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Redcast Holdings Limited, kaip ieškovo kreditoriaus, veiksmai inicijuojant dvi vykdomąsias bylas yra teisėti, o vykdomosiose bylose ieškovo atžvilgiu atliekami antstolio veiksmai nėra šios bylos dalykas.
15.4. Abi vykdomosios bylos pradėtos teisėtai, o kad įstatymas leidžia atsakovui naudotis abiem prievolės užtikrinimo priemonėmis, savo apeliaciniame skunde pripažįsta ir pats ieškovas.
15.5. Teiginys, kad abiem prievolės užtikrinimo priemonėmis galima naudotis tik tokiu atveju, kuomet pažeistoms teisėms apginti nepakaktų vienos užtikrinimo priemonės, ir tik tiek, kiek yra reikalinga realiai apginti sąžiningus kreditoriaus interesus, yra ieškovo subjektyvi nuomonė, kuri prieštarauja įstatymui bei teismų praktikai.
15.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo teisės, susijusios su išieškojimo veiksmų vykdymu, gali būti ginamos kitais teisių gynimo būdais (pvz., skundžiant antstolio veiksmus).
16. Atsakovas notaras M. Kačergis ir trečiasis asmuo antstolis D. Bliznikas atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo byloje esmės
18. Šioje byloje ieškovas (apeliantas) J. K. prašo pripažinti negaliojančiu atsakovui Redcast Holdings Limited 2014 m. gruodžio 29 d. išduotą vekselį bei šio vekselio pagrindu notaro M. Kačergio 2016 m. balandžio 19 d. atliktą vykdomąjį įrašą. Savo reikalavimus ieškovas (apeliantas) grindė tuo, kad ginčijamas vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti paskolos sandorį, užtikrintą ir kita užtikrinimo priemone – turto hipoteka, pagal kurią taip pat vykdomas išieškojimas. Ieškovo (apelianto) įsitikinimu, negalimas skolos išieškojimas dviejose vykdomosiose bylose pagal dvi skirtingas prievolės užtikrinimo priemones, nes toks išieškojimas reiškia dvigubą tos pačios skolos išieškojimą.
19. Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti apibrėžtas besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
21. Pirmiau pateikti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė yra pažeista ir kiek nustato įstatymas.
22. Analizuojamu atveju nėra ginčo, kad 2014 m. gruodžio 29 d. vekselį ieškovas (apeliantas) išdavė kaip paskolos sandorio užtikrinimo priemonę. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ieškovas (apeliantas) 2014 m. gruodžio 29 d. vekselio neginčijo nei ĮPVĮ numatytais vekselių negaliojimo pagrindais, nei CK nustatytais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskola, kurios užtikrinimui išduotas 2014 m. gruodžio 29 d. vekselis, negrąžinta. Ši teismo konstatuota aplinkybė apeliaciniame skunde nėra ginčijama. Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, kad šiuo metu nėra teismų praktikoje apibrėžto kriterijaus (pagrindinės prievolės pasibaigimo), galinčio turėti teisinės įtakos ginčijamo 2014 m. gruodžio 29 d. vekselio galiojimui. Vadinasi, kol nėra pasibaigusi pagrindinė ieškovo prievolė pagal paskolos sandorį, nėra teisinio pagrindo pasibaigti vekselyje apibrėžtai prievolei.
23. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde pateiktas esminis ieškovo (apelianto) argumentas – kad išieškant dviejose vykdomosiose bylose pagal skirtingas tos pačios skolos užtikrinimo priemones, esą kyla grėsmė, jog ta pati skola iš skolininko bus išieškota du kartus. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tik pasibaigus pagrindinei prievolei (ieškovui sumokėjus skolą pagal paskolos sutartį), tolesnis skolos išieškojimas galėtų būti pripažįstamas neteisėtu. Nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad šiuo metu kyla tokia grėsmė – byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų grąžinęs skolą (ar bent didžiąją jos dalį) atsakovui, o atsakovas ketintų tęsti išieškojimą ir po skolos grąžinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai, nukreipti į skolos išieškojimą pagal kelias tos pačios prievolės užtikrinimo priemones, yra teisėti, ir šiuo metu (negrąžinus skolos) nesusidaro kurios nors iš teisėtų prievolės užtikrinimo priemonių nustojimo galioti teisinis pagrindas.
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl ĮPVĮ ir jį lydinčiųjų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo išaiškinta, jog notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik nustatęs, kad įvykdytos ĮPVĮ 81 straipsnyje nurodytos sąlygos: pirma, turi būti atsiradusi reikalavimo teisė; antra, turi būti pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vekselio turėtojas, teikdamas notarui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, turi prašyme nurodyti, ar jis įvykdė ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą pateikti vekselį apmokėti, tačiau nereikalaujama, jog jis kartu pateiktų tokios pareigos įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Nepaisydamas to, notaras turi pareikalauti, o vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims apie tai, jog vekselis nebuvo apmokėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020). Šiuo atveju ieškovas neįrodinėjo, kad jam nebuvo pranešta apie neapmokėtą vekselį, ieškovas tik teigė, kad vykdomojo įrašo panaikinimo pagrindas yra jo išdavimo pagrindo (vekselio) negaliojimas. Nenustačius pagrindo pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu, nėra pagrindo pripažinti notaro M. Kačergio 2016 m. balandžio 19 d. atliktą vykdomąjį įrašą.
25. Be kita ko, ieškovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodė, kad išieškojimas dviejose vykdomosiose bylose apriboja jo galimybes grąžinti skolą, sudaro prielaidas taikyti didesnės apimties ieškovo turto areštą bei apsunkina sąlygas ginti pažeistas teises. Tokie ieškovo (apelianto) argumentai nėra susiję su ginčijamo vekselio teisėtumu ir galiojimu. Šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl ieškovo turtui taikomo arešto masto ar galimų ieškovo nepatogumų vykdant ieškojimą, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už ieškovo reikalavimais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų ir vertinti ieškovo išdėstytų aplinkybių dėl J. K. patiriamų sunkumų priverstinio vykdymo proceso metu.
26. Kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
27. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, šis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Nors atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Redcast Holdings Limited pareiškė prašymą priteisti apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau duomenys apie tokias atsakovo išlaidas apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti.
30. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovui (apeliantui) J. K. buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies, viršijančios 500 Eur, mokėjimas. Apeliaciniu skundu apskųstas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti 463 000 Eur vertės vekselį negaliojančiu. Už elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą apeliacinį skundą turėjo būti mokamas 4 448 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys). Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės naudai iš ieškovo (apelianto) priteisiamas 3 948 Eur dydžio žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3 948 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (nurodyta suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).